Tikriausiai daugelis puikiai žino lietuvišką patarlę „įpratimas – antras prigimimas“. Bet kokį nusistovėjusį įprotį pakeisti itin sunku. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į neapgalvotus, ydingus finansinius sprendimus, kurie tampa įpročiais, keliančiais riziką mūsų finansinei laisvei ir saugumui.
Nors 2021 m. Lietuvos finansinio raštingumo indeksas pakilo dviem balais (45 iš 100), palyginti su 2019 metais, šalies gyventojų žinios apie asmeninių finansų valdymą vis dar nepakankamos. Kokių įpročių, susijusių su finansais, derėtų atsisakyti ir kuo juos pakeisti, kad nepakliūtume į skolų pinkles?
Nekasdienių pirkinių įsigijimas vos tik gavus atlyginimą
Jeigu nemažą dalį atlyginimo iš karto išleidžiate brangioms prekėms (buitinė technika, drabužiai ir pan.), atsiranda tikimybė, kad mėnesio pabaigoje neužteks pinigų būtinosioms išlaidoms padengti. Žinoma, apdovanoti save už tam tikrus pasiekimus ir rezultatus reikalinga, tačiau tai neturėtų tapti nekontroliuojamu įpročiu.
Efektyviausia priemonė šią elgesio tendenciją pakeisti – sumą, skirtą tokiems pirkiniams, atsidėti iki kito atlyginimo. Taip turėsite rezervą netikėtoms išlaidoms, o mėnesio pabaigoje pamatysite, kokios yra jūsų realios finansinės galimybės ir kiek liko iš tų atidėtų pinigų – galbūt norimą daiktą protingiau įsigyti kelis mėnesius jam taupant, o ne perkant iš karto.
Jei, vis dėlto, nepavyko atsispirti nebūtinam didesniam pirkiniui, neskubėkite juo naudotis, palaikykite supakuotą ar su etiketėmis keletą dienų. Toks „atšalimo“ laikotarpis padės naujai įvertinti jo reikalingumą. Jei pasirodys, kad daiktas nebereikalingas, nebijokite jo grąžinti – juk tam ir yra nustatytas terminas dėl prekių grąžinimo, kuris veikia kaip apsauga pirkėjams nuo emocinių pirkinių.
Pinigų, kurių dar neturite, išleidimas
Žinojimas, kad kitą mėnesį atlyginimas bus pakeltas, gausite premiją ar kitų papildomų pajamų, gali būti pavojingas, nes iškyla rizika išlaidauti avansu. Taip galime išleisti daugiau nei iš tiesų leidžia mūsų galimybės ir skolintis pinigų dar net nespėjus sulaukti nei papildomo, nei savo įprasto uždarbio.
Kad taip nenutiktų, rekomenduojama visas išlaidas planuoti tik su tais finansiniais ištekliais, kuriuos turite savo sąskaitoje dabar. Visiškai normalu, kad žinant, jog turėsite didesnes pajamas, norisi įsigyti kažką, ko anksčiau negalėjote sau leisti, tačiau tai darykite tik tada, kai tuos pinigus jau būsite gavę.
Emocinis apsipirkinėjimas
Šio įpročio psichologinis mechanizmas prilygsta bet kokiam kompulsyviam elgesiui, pavyzdžiui, emociniam valgymui. Tai – sunkiai kontroliuojami veiksmai. Tik šiuo atveju emocijas slopiname ir nuotaiką sau pakeliame ne maistu, o daiktais. Kartais emociniai apsipirkinėtojai save guodžia tuo, kad jų pirkiniai nebrangūs – įvairios buities smulkmenos, drabužiai su nuolaida ir kiti ne pirmo būtinumo daiktai.
Visgi šio įpročio valdomi žmonės dažniausiai neapsiriboja vienu apsipirkimu per mėnesį, todėl išleistos sumos kaupiasi ir gali ženkliai viršyti realių išlaidų galimybes. Išvengti emocinio apsipirkinėjimo spąstų pirmiausia galite išsiaiškinę, kokios emocijos iššaukia norą pirkti. Taip pat sau padėkite pašalindami apsipirkinėjimo programėles iš telefono, sudarinėdami pirkinių sąrašus ir palikdami mokėjimo korteles namuose, nes grynuosius pinigus išleisti sunkiau.
Sąskaitų apmokėjimo atidėliojimas
Įprotis reguliarius finansinius įsipareigojimus (sąskaitos už komunalines paslaugas, internetą, paslaugų prenumeratas ir pan.) įvykdyti tik paskutinėmis mėnesio dienomis arba apskritai juos nukelti į kitą mėnesį, ilgalaikėje perspektyvoje gali baigtis susikaupusiomis skolomis.
Negrąžintos skolos veda į dar didesnius įsiskolinimus, todėl būtina šias išlaidas apmokėti mėnesio pradžioje ir joms teikti prioritetą. Kasmėnesiniai mokėjimai dažniausiai drastiškai nekinta, todėl atsidėkite reikiamą dalį pinigų vos gavę atlyginimą – taip išvengsite skolinimosi.
Destruktyvius finansinius įpročius pakeitę konstruktyviais, ilgainiui galėsite džiaugtis stabilesne finansine padėtimi ir platesnėmis galimybėmis. Tai, kaip elgiamės su savo pinigais, dažnai būna susiję su mūsų emocine būkle, todėl ir asmeninių finansų valdyme itin svarbi savirefleksija. Žinoma, neapsieisite ir be pirkinių planavimo, išlaidų sekimo bei teisingo prioritetų paskirstymo.
