Gimus kūdikiui, apsiverčia ne tik moters, bet ir vyro pasaulis.
Konsultuoja gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė, www.psichoterapija-jums.lt, Tel. 8*652 43939
Kokių tik nėra tėčių!
Kai kalbame apie kūdikį ir juo besirūpinantį suaugusįjį, dažniausiai tą žmogų įsivaizduojame esant mamą. Ruošia maistą, nešioja, guodžia, moko užsegti sagą ar parašyti pirmąją raidę dažnai pirmiausia mamos.
Tėčiai dirba, po darbo prisėda prie televizoriaus, retkarčiais nusiveda sūnų žvejoti, o dukrą didžiuodamiesi pristato draugams. Vaikams tarsteli, kad mamos reikia klausyti, tačiau patys lyg lieka šeimos gyvenimo nuošalyje… Toks yra stereotipinis tėčio vaizdas.
Knygose dar galime paskaityti, kad tėčiai yra labai svarbūs, jie turi aktyviai įsitraukti į vaikų auklėjimą ir praleisti su vaikais daug laiko, rodyti pagarbą mamoms, kad vaikai mokytųsi, kaip bendraujama su savo „antrąja puse“.
Kiek mažiau žinome apie tai, ką daryti, jei tėtis dirba užsienyje ir grįžta tik kas kelis mėnesius porai savaičių, arba mažylio atsiradimas tėtį taip išmuša iš pusiausvyros, kad namuose jis lieka retas svečias.
Yra ir tėčių, kuriems vaikai tokie svarbūs, kad jie pasiruošę teismuose kovoti dėl galimybės būti pagrindiniais jų globėjais po skyrybų.
Taigi tėčių yra labai įvairių, ir jų bendravimas su vaikas gali būti skirtingas. Tačiau visi specialistai sutaria, kad tėtis vaikui yra svarbus, iš jo mažylis gali išmokti kiek kitokių dalykų nei iš mamos. Todėl geriausia, jei yra galimybių bendrauti su abiem.
Tėtis skirtas aktyvumui
Jei mama kūdikiui daugiausia yra maitintoja ir ramintoja, padedanti mažyliui iš aktyvios būsenos pereiti į pasyvią (miegą), tėtis siejamas su priešinga veikla – aktyvumu. Mama prieina, kai kūdikis verkia, jį paima ant rankų, panešioja, jei jis alkanas – pamaitina, jei mato, kad jis jau pavargęs, – užmigdo. Tai nereiškia, kad pamaitinti iš buteliuko ar mažylio nuraminti negali ir tėtis, tačiau tėčiai pasižymi tuo, kad jie yra linkę su kūdikiais žaisti aktyviai (mėtyti, „niurkyti“), – tai skatina mažylius džiaugtis ir juoktis. Pastebėta, kad su tėčiais kūdikiai išgyvena daug stipresnes emocijas nei su mamomis, net kai jos žaidžia panašius žaidimus kaip tėčiai. Aktyvi fizinė veikla leidžia kūdikiui, vėliau – ir didesniam mažyliui – „iškrauti“ savo agresiją, tuomet vaikui lieka mažesnis poreikis ją reikšti kitur (piktai verkti, kąsti, žnybti, muštis). Kai kurie specialistai teigia, kad tėčio nebuvimas ar praradimas per pirmuosius pusantrų gyvenimo metų gali sukelti vaiko elgesio ir emocijų sutrikimų vėlesniame amžiuje.
Dar vienas aktyvių užsiėmimų privalumas – tai geresnis savo kūno pajutimas ir kūniškojo „Aš“ suvokimas, o tai puikus būdas sumažinti įvairių sutrikimų, susijusių su nepakankamu savo kūno suvokimu (tokių, kaip valgymo sutrikimai, savęs žalojimas ir pan., pasitaikančių paauglystėje), riziką.
Mama dažnai būna atsargi, susirūpinusi (kartais – net per daug) mažylio saugumu, todėl gali apriboti jo norą tyrinėti aplinką. Dažniau iš mamų, nei iš tėčių, išgirsime: „Atsargiai, ten neik, gali nugriūti“.
Tėtis, priešingai, skatina pažinti pasaulį, moko vaiką būti drąsų. Dažnai tėčiai skatina ar leidžia vaikui kažką padaryti, nes neįvertina galimų pavojų (pavyzdžiui, duoda paragauti dar nežinomo maisto, išveda į lauką „netinkamai“ apsirengus, užsodina ant dviračio), tačiau tokiu būdu suteikia laisvę atrasti naujus dalykus. Drąsa, kurios prireikia vaikui susidūrus su naujomis patirtimis, padės jam ir ateityje įveikti įvairias kliūtis, siekiant savo tikslų. Taigi būtent tėčiai ruošia vaikus savarankiškam ir nepriklausomam gyvenimui, skatina atsiskyrimą, kai tam ateina laikas.
Tėčiai moko tyrinėti
Įdomu, kad moksliniai tyrimai rodo, jog vaikai, į kurių auginimą aktyviai įsitraukia tėčiai, pasižymi geresniais kalbiniais įgūdžiais ir mokymosi laimėjimais. Tai gali skambėti keistai, nes juk paprastai moterys aktyviau naudojasi kalba nei vyrai. Šie duomenys aiškinami tuo, kad tėčiai daugiau pabrėžia pasaulio tyrinėjimo (taip pat ir mokymosi) svarbą, kai mamos yra labiau susirūpinusios vaikų saugumu ir jų auklėjimu.
Tyrimai rodo ir tai, kad mergaitės, kurių santykiai su tėčiais geri, rečiau pastoja paauglystėje – šis rodiklis yra mažesnis daugiau kaip du kartus, lyginant su mergaitėmis, kurių santykiai su tėčiais prasti! Teigiama, kad mergaitės, gaudamos iš tėčių meilę ir palaikymą, mažiau to ieško iš kitų vyrų ar vaikinų ir tokiu būdu neskuba įsitraukti į ankstyvus lytinius santykius.
Savo ruožtu berniukai, kurių santykiai su tėčiais geri, paauglystėje dvigubai rečiau „prisidirba“ ir turi problemų su teisėsauga. Viena iš galimų priežasčių yra greitesnis ir tvirtesnis tėčių reagavimas į netinkamą vaikų elgesį – mamos vis dėlto dažniau stengiasi savo vaikus suprasti ir pateisinti.
Labai svarbu nepamiršti ir to, kad tėtis yra (ar bent turėtų būti) artimiausias mamą suprantantis ir palaikantis žmogus.
Žinoma, suprasti ir palaikyti gali ir draugė, ir mamos mama, ir kiti artimieji, tačiau svarbu, kad su tėčiu vis dėlto mama bendrauja ir laiko leidžia daugiausiai. Mūsų kultūroje taip jau yra, kad nuo pat nėštumo atsakingesnės už savo vaikus jaučiasi mamos, kurios nuolat išgyvena nerimą, ar tikrai neliks vienos auginti vaiko, ar bus, kas jas paremia. Ypač neramu tuomet, kai santykiai nėra tvirti. Tėčio buvimas kartu su savo drauge ar žmona, pagalba buityje ar prižiūrint mažylį, palaikymas, kai gyvenimo draugė pavargusi, – visa tai yra geriausios priemonės išvengti depresijos po gimdymo.
Patarimai mamai
* Turbūt daug kartų esate girdėjusios, bet vis tiek priminsime: stenkitės, kad tėtis turėtų galimybę ne stebėti kūdikio priežiūrą iš šalies, bet pats kuo daugiau įsitrauktų.
Taip, ne kiekvienas tėtis trokšta daryti vien nemaloniausius darbus, pavyzdžiui, keisti sauskelnes ar migdyti neramų mažylį, kai Jūs jau esate pavargusi ir todėl prašote pagalbos.
Pabandykite suteikti tėčiui galimybes pasimėgauti tėvyste: pavyzdžiui, įduokite išsimiegojusį, gerai nusiteikusį kūdikį, kai tėtis galės su juo pažaisti taip, kaip jam išeina, nesukdamas galvos, kad kažką daro netinkamai.
Nekritikuokite, stenkitės pagirti už bet kokias tėčio pastangas, kad mažyliui patiktų buvimas su juo, – tada ir kitą kartą tėtis norės pasirūpinti kūdikiu. Padrąsinkite, kai tėtis bijos perrengti vaikelį ar jį išmaudyti, – nors ir kaip baisu leisti, pagalvokite, kaip palengvės, kai tėtis išmoks ir visa tai darys pats.
Pabrėžkite, kaip gerai jam viskas išeina, ir koks kūdikis laimingas, kad turi tokį gerą tėtį, – pamatysite, kad tokiu atveju tėtis džiaugsis buvimu su mažyliu ir stengsis kuo daugiau įsitraukti.
* Atsiradus daugiau vaikų, nepamirškite, kad abu tėvai turi rasti individualaus laiko kiekvienam iš vaikų. Pasiskirstykite, kas ir kada su kuriuo iš vaikų bendraus: pavyzdžiui, šiandien 19 valandą vakare Jonukas turės valandą laiko su tėčiu, o Kotryna tuo metu – su mama, o rytoj bus atvirkščiai.
* Vaikai dažnai ne vienodai vertina tėvus, ir dažnai galima išgirsti: „Kaip gaila, kad parėjai tu, o ne tėtis“, arba: „Man su mama visada geriau“. Nepriimkite to asmeniškai: tai nereiškia, kad esate prastesnė ar geresnė už savo vyrą.
Dažnai tai reiškia, kad tuo metu vaikas turėjo kokių nors lūkesčių kuriam nors iš jūsų. Išlaikykite kantrybę ir pusiausvyrą, pasakykite, kad mylite vienodai visus vaikus. Būkite ramybės ir stabilumo pavyzdys savo vaikams, nesusvyruojantis net ir išgirdus ne pačias maloniausias naujienas.
* Leiskite tėčiui aktyviai žaisti laiką su vaikais, kartais galbūt ir išsipurvinti ar padaryti kažką pavojingo (pavyzdžiui, leisti vaikams žiemą be pirštinių statyti senį besmegenį). Jei nuolat viską kontroliuosite, tėtis neturės noro vėl vaikus išsivesti į lauką, ir vaikai bus baikštesni.
Patarimai tėčiui
* Nepamirškite, kad esate tėtis. Galbūt tai netikėta, nežinote, kaip reikėtų elgtis ir reaguoti, norisi mažiau būti namuose, kai ten tiek šurmulio – visa tai galima suprasti. Tačiau žmonai ar draugei vienai rūpintis mažyliu nelengva. Jūs esate labai svarbus savo sūnui ar dukrai, todėl peržiūrėkite savo dienotvarkę ir sumažinkite sėdėjimo darbe, prie televizoriaus ar kompiuterio valandas – geriau išeikite su kūdikiu ar didesniu vaiku pasivaikščioti į lauką, o namie pasiūlykite vaikams kartu pažaisti kokių nors žaidimų. Atsiradus vaikų, gyvenimas pasikeičia, bet taip nutinka visiems tėvams, ne tik jums – taip pat ir jūsų žmonai. Natūralu, kad reikia šį tą pakeisti.
* Žaiskite su vaiku (vaikais). Jūsų aktyvumas ir entuziazmas – kaip tik tai, ko vaikams reikia iš tėčio! Mėtykite vaiką į orą (žinoma, saugiai), grumdykitės plačioje lovoje, bėkite lenktynių ir žaiskite futbolą – juk jūs žaidžiate visai kitaip, nei tai daro mamos, ir vaikus išmokote visai ko kito.
* Jei turite daugiau nei vieną vaiką, raskite laiko pabūti su kiekvienu iš vaikų atskirai ir su visais kartu. Vaikams reikia žinoti, kad juos mylite ir sugebate jiems rasti laiko savo dienotvarkėje.
* Domėkitės vaikų laimėjimais darželyje, būreliuose ir mokykloje. Dalyvaukite renginiuose ir koncertuose, padėkite namie ruošti namų užduotis. Nuvežkite ar palydėkite ir paimkite vaikus iš būrelių. Džiaukitės savo atžalų gebėjimais ir paguoskite, kai kas nors nepasiseks. Vaikams tai labai svarbu. Dabar jie girdi pagyrimo ir paguodos žodžius iš jūsų, vėliau jie galės patys save paguosti ar pagirti, kai to reikės, o paskui tą patį sakys savo vaikams. Tad jūsų žodžiai liks ilgam.
* Reaguokite į netinkamą vaikų elgesį. Būkite tvirti, nubrėždami ir išlaikydami nustatytas ribas. Vaikams ribos suteikia saugumo, nors jie dažnai gali joms priešintis ir skųstis. Mamos dažnai yra „minkštesnės“ ir atlaidesnės, joms sunkiau suvaldyti vaikų pyktį, todėl galite būti tvirtumo ir atsakomybės pavyzdys vaikams.
„Mamos žurnalas“
