Jau senovėje pastebėta, kad gražūs vaizdiniai veikia būsimąją mamą ir jos kūdikį. Grožėjimasis peizažu, dangumi plaukiančiais debesimis, tekančiu upeliu ar kriokliu, mėnulio šviesa… Kad gražūs vaizdiniai pasiekia ne tik mamą, bet ir kūdikį, tai įrodyta ir moksliniu požiūriu. Pasirodo, visa esmė glūdi specifinėse akies tinklainės savybėse.
Maždaug nuo dviejų nėštumo mėnesių negimusio vaiko akys sugeba ne tik įsiminti tai, ką tuo metu mato mama, bet ir suvokti jos emocijas, susijusias su regėjimu.
Nusiteikite priimti grožį
Graži architektūra, paveikslai ar gyva gamta veiks tik tada, kai moteris bus pasiruošusi priimti jų siunčiamą grožį, atsipalaidavusi, neskubanti, laisva nuo kasdieninių rūpesčių. Organizme esančių hormonų endorfinų apgauti negalima – jie tampa aktyvūs tik tada, kai tam tikram laikui atjungiama loginė žmogaus sąmonė, kai žmogus nepastebi supančios jo tikrovės. Todėl labai svarbu teisingai parinkti stebėjimo objektus.
Būsimą kūdikį veikia ir garsiai skaitoma poezija. Jeigu mama pati nemėgsta skaityti, galima klausyti poezijos įrašų. Nuo 5-ojo vystymosi mėnesio negimęs vaikas jaučia eilių ritmą bei suvokia balso intonacijas.
Toms moterims, kurios sugeba piešti, rekomenduojama kopijuoti paveikslus, peizažus, piešti. Tokiu būdu gimus vaikui mama bus pasiruošusi ir toliau kūrybingai bendrauti su savo vaiku.
Grožis persiduos kūdikiui
Kiekviena būsimoji mama nori pagimdyti patį gražiausią ir patį protingiausią vaiką. Manoma, kad nėščioji gali išnešioti gražų vaiką, jeigu žiūrės į gražius veidus, daiktus, pastatus. Jau senovėje tam, jog gimtų protingas ir gražus vaikas, nėščiąsias apsupdavo grožiu, šiluma ir rūpesčiu. Rytų šalyse egzistavo specialios klinikos, kur nėščias moteris supo ramybė ir grožis.
Daugelio tautų, tarp jų ir lietuvių, liaudies papročiuose pabrėžiama, jog nėščioji turi vengti visko, kas nemalonu: nemalonios išvaizdos daiktų, žvėrių, žmonių.
Buvo manoma, kad moteris galinti pagimdyti vaiką, kurio veidas ar išvaizda galėjo turėti didelį panašumą su tuo žvėrimi arba apsigimėliu, kurio ji išsigando. Panašus įsitikinimas vyravo dar gilioje senovėje daugelyje pasaulio tautų. Galenas pasakojo, jog jis pažinojęs vieną labai negražų kuprotą vyrą, kuris, bijodamas būti ištisos apsigimėlių kartos pradininku, įsakė nupiešti gražų, taisyklingų kūno formų jaunuolį ir tą paveikslą pakabinti ties lova taip, kad mylėjimosi metu žmona galėtų ji matyti prieš savo akis. Vyro lūkesčiai išsipildė: žmona pagimdė gražų berniuką, visiškai panašų į portretą. Tokių pavyzdžių aprašyta daug.
Mergaitė tarsi iš paveikslo
Spaudoje buvo aprašytas toks atvejis, kai maždaug 1980 metais viena vieniša moteris, visiškai praradusi viltį ištekėti, nusprendė pagimdyti vaiką. Nors dirbo menotyrininke, fiziškai išties buvo nepatraukli: mažo ūgio, stambių kaulų, negražios figūros. Visą gyvenimą ji sėdėjo muziejų saugyklose ir bibliotekose, nagrinėdama XV amžiaus italų portretų tapybą. Nutarusi išspręsti savo asmeninio gyvenimo problemą, ji laikinai paliko darbą.
Tiesa, tėvas irgi nebuvo gražuolis – toks pat mažaūgis, nesimpatiškas. Ir štai, kai tapo aišku, jog ji laukiasi, moteris grįžo prie savo mėgstamų portretų. Tuo metu ji nagrinėjo gražios, grakščios moters su gana ilgais pirštais, didelėmis akimis, taisyklingais veido bruožais, portretą. Nėštumas praėjo ramiai ir sklandžiai. Moteris pagimdė sėkmingai. Gimė mergaitė – tiksli portreto kopija. Šis vaikas išties buvo toks, apie kuriuos sakoma: „Nei į motiną, nei į tėvą“. 15 metų amžiaus mergaitė visus stebino savo klasikiniu grožiu, grakštumu, ilgais pirštais ir nuostabaus baltumo oda.
Šiuolaikinis mokslas jau pateikia panašių fenomenų paaiškinimą. Visi biologiniai organizmai turi visiškai konkrečią erdvinę formą. Tad kaip susidaro tos formos? Embriologai teigia, jog bet kokio gyvo organizmo erdvinės struktūros įsikūnijimui vien tik genų nepakanka. Tam, kad paaiškintų biologinių būtybių formų susidarymą, jie sukūrė embrioninio lauko koncepciją. Pagal šią koncepciją, aplink embrioną ir vaisių egzistuoja ypatingas biologinis laukas, turintis savyje informacijos apie organizmo erdvinę formą. Būtent šis laukas iš sparčiai besidauginančios ląstelinės masės „lipdo“ organizmą.
Šiuolaikiniai mokslininkų tyrimai leido patvirtinti, kad biologinis laukas yra ypač sudėtinga banginė struktūra, susidedanti iš skirtingo dažnio ir ilgio elektromagnetinių bei akustinių bangų. Ląstelės, tarp jų ir lytinės, nešėja yra DNR (dezoksiribonukleininė rūgštis), t.y. paveldėjimo aparatas.
Vadinasi, galima teigti apie paveldėjimo informacijos perdavimą ne tik cheminiu, bet ir banginiu būdu. Apsivaisinimo metu susidaro naujas chromosomų rinkinys (nauja DNR molekulė), t.y. naujas paveldėjimo vienetas ir nauja informacinė banginė struktūra.
Reikėtų žinoti, kad žmogaus veidas keičiasi per visą gyvenimą. Ypač plastiški veido bruožai yra gyvenimo įsčiose ir paauglystės periodais. Buvo pastebėta, kad paauglių veido formavimosi metu, jeigu jie susižavėję kokiu nors idealu, jų veidai įgauna panašumo. Prisiminkime visiems gerai žinomą gyvenimišką situaciją: sutuoktiniai, ilgą laiką išgyvenę kartu, tampa panašūs vienas į kitą.
Gamta – pats tobuliausias grožis
Mes palietėme patį švenčiausią reiškinį – galimybę paveikti būsimo vaiko genetinį potencialą. Tradicija teigia – stebėk grožį, venk bjaurių vaizdų.
Tačiau sąvoka „gražus“ gana sąlyginė. Žmonių skonis įvairus. Bet egzistuoja ir universalūs grožio kriterijai.
Kiekvienam žmogui ne kartą teko grožėtis gamta: nuostabia gėle, drugeliu, gracinga stirnele, galingu ąžuolu, kalnų viršūnių vaizdu, žvaigždėtu dangumi.
Gamtos grožis – tai aukščiausias tikslingumo laipsnis. Nieko negalima atimti, nesutrikdant vientisumo ir nieko negalima pridėti – tai bus nereikalinga.
Visas aplinkinis materialusis pasaulis – tai nuostabi harmonija, kurios išraiška yra simetrijos ir „auksinio pjūvio“ principai.
„Auksinio pjūvio“ principą sudaro ypatingas atkarpos padalinimas, kai didesnės ir mažesnės dalies santykis išreiškiamas skaičiumi F=l,618.
Visi objektai (tiek gamtos, tiek rankų darbo), kurių formoje egzistuoja auksinio pjūvio proporcija, yra malonūs akiai, jie visad sukelia grožio, proporcingumo ir harmonijos pojūtį. Šis „auksinio pjūvio“ principas žinomas seniai. Senovėje šią proporciją laikė ypatinga, harmoninga, dieviška.
Ir neatsitiktinai. Jos dėsningumas pasireiškia galaktikos sandaroje ir planetų sistemoje, žvaigždžių, mineralų struktūroje, Egipto piramidėse, Senovės Graikijos statulose ir šventyklose. Šiais dėsningumais persmelkta visa Visata, kurioje mes gyvename. Jį savo kūryboje panaudojo Leonardas da Vinči, Rafaelis, Mikelandželas ir kiti menininkai.
Šio principo dėsningumai pastebimi ne tik gyvų organizmų kūno sandaroje, bet ir atskirų organų sandaroje, o taip pat bioritme, smegenų ir plaučių darbe, širdies ritme, t. y. visų organizmo funkcinių sistemų darbe.
Kad įsčiose gyvenantis mažylis vystytųsi harmoningai, būtina, jog nėščią moterį suptų tik tie daiktai, gamtos vaizdai, pastatai ir pan., kurie atspindi savyje Visatos harmonijos dėsnius.
Negimęs vaikas pasižymi ypatingu imlumu lauko poveikiui ir negali nereaguoti į kaimyninius laukus. Jeigu nėščią moterį supa meno kūriniai, graži gamta, harmoninga aplinka, jos mažylis vystysis to lauko įtakoje.
Lankykite parodas ir muziejus
Senovėje nėščioms moterims rekomenduodavo stebėti grožį dėl dviejų priežasčių. Pirma, gražių daiktų ir veidų stebėjimas žadėjo gražaus mažylio gimimą. 0 grožis ir sveikata buvo sąvokos, tampriai susijusios viena su kita. Antra, regėdami mes gauname 90 proc. informacijos apie išorinį pasaulį. Be to, regėjimas vaidina ne paskutinį vaidmenį perduodant motinos informaciją vaikui.
Tam, kad vaikas formuotųsi harmoningas ir gražus, nėščioms moterims rekomenduojama parinkti keletą gražios išvaizdos žmonių portretų. Kad nėščioji turėtų galimybę nuolat juos stebėti, reikėtų juos pakabinti tose vietose, kur ji praleidžia daugiausia laiko. Geriausia parinkti didelių matmenų pilno ūgio žmogaus paveikslus, kuriuose matyti kūno ir veido grožis.
Tiktų ir portretas, nutapytas iki juosmens. Patys svarbiausi yra vaizduojamo veido grožis ir bruožų taisyklingumas. Tai gali būti Rafaelio, Leonardo da Vinči ir kt. darbai. Piešimo stilius realistiniu būdu, suderintas su šių autorių meniniu talentu, paverčia tokius portretus idealiu objektu stebėti nėščiai moteriai. Stebėjimui tinka ir Senovės Graikijos skulptūros.
Nebūtinai tai turi būti originalai, galima naudoti geros poligrafinės kokybės reprodukcijas. Būsimai mamai ypač rekomenduojama lankyti muziejus ir parodas. Pasinaudojusi šiais patarimais, kiekviena nėščioji bet kokiu atveju pašalins išorinius nepalankius veiksnius, apdraus būsimąjį kūdikį nuo visko, kas galėtų jam pakenkti. „Stebuklas“ gali įvykti nuolat būnant „grožio lauke“. Todėl būsimoji mama privalo daryti viską savo malonumui: užsiimti kūryba, dainavimu, piešimu, muzikavimu.
Akušeris-ginekologas Romualdas Šemeta, Nėščiųjų mokyklos vadovas
8*687 64757
„Mamos žurnalas“
