VUL Santaros klinikų gydytoja ginekologė Žana Bumbulienė
Kasmet Lietuvoje nėštumą nutraukia apie 900 paauglių. Šoką dėl neplanuoto nėštumo patiria ne tik merginos, bet ir jų tėvai, todėl pastariesiems taip pat reikalinga psichologinė pagalba.
Anot VUL Santaros klinikų gydytojos ginekologės Žanos Bumbulienės, jaunimą visų pirma reikia išmokyti atsakomybės už save ir už partnerį. „Kol jaunuolis nesubręs psichologiškai ir nesupras, kad su lytiniais santykiais kartu ateina ir atsakomybė, geriausia apsaugos priemonė – susilaikymas“, – įsitikinusi ji.
Apie nėštumą sužino vėlai
Krizinio nėštumo centro laikina vadovė Simona Nevierienė pastebi, kad nepilnametės merginos apie nėštumą dažnai sužino pakankamai vėlai. Mat šioms dažnai dar būna nesusireguliavusios menstruacijos, taigi ir įtarti nėštumą tampa sudėtingiau. Šoką patiria ne tik merginos, bet ir jų tėvai, todėl pastariesiems psichologinė pagalba reikalinga ne mažesnė.
„Turėjome kelis atvejus, kai merginos apie nėštumą sužinojo jau kone jo pabaigoje – suėjus gal trisdešimtai nėštumo savaitei. Šaltą dušą gavo ir būsimos gimdyvės, ir jų mamos. Kadangi jaunos merginos dažnai dar nepažįsta savo kūno, būsimų jo pokyčių po gimdymo, tenka su visu tuo supažintini ir paruošti, papasakoti apie artėjantį gimdymą“, – pasakoja Krizinio nėštumo centro laikina vadovė Simona Nevierienė.
Tėvai panikuoja
Krizinio nėštumo centro skaičiavimu, iš visų besikreipiančių pagalbos nepilnametės sudaro tik iki 10 proc. Tai leidžia manyti, kad paauglės, susidūrusios su neplanuotu nėštumu ir pasiryžusios nėštumą nutrauki, į centrą kreipiasi retai – jos iškart vyksta pas specialistus darytis aborto.
Čia dirbanti psichologė Rūta Julija Klovaitė pasakoja, kad į Krizinio nėštumo centrą paaugles atlydi tėvai. Paradoksas – tačiau nepilnametės dažnai į nėštumą žvelgia entuziastingai, o dėl neplanuoto pastojimo nerimauja tėvai ar globėjai.
„Paauglės iš jaunatviško maksimalizmo ir menkos gyvenimiškos patirties kaip tik tikina, kad nori vaikelio, mylės, augins, rūpinsis juo. Jos nė nenutuokia, kad užauginti vaiką nėra taip paprasta, kaip joms atrodo“,- sako psichologė Rūta Julija Klovaitė.
Anot R.J.Klovienės, nors Krizinio nėštumo centras yra už gyvybės išsaugojimą, jis nėra suinteresuotas bet kokia kaina moteris skatinti gimdyti. Čia suteikiama psichologinė ir finansinė parama. Klientėms padedama sudėlioti argumentus už ir prieš. Pagalbą specialistai pagimdžiusioms mamoms suteikia pagal poreikį iki dvejų metų, kol galės vaikutį išleisti į darželį ir pačios išeiti į darbą.
Psichologė pastebi, kad į Krizinio nėštumo centrą paauglės kreipiasi anonimiškai – specialistams atsiunčia laiškus su paklausimais. Rūpimi klausimai: abejonės dėl galimo pastojimo, nerimas nesulaukus menstruacijų. Specialistė teigia, jog visa tai rodo žemą žinių lygį apie lytiškumą.
Seksas – emociškai subrendus
Pixabay.com
Skelbiama, kad tarp 11-12 klasių moksleivių apie 40 proc. jau turi lytinių santykių, o kas penktas tokių santykių pabandęs paauglys yra iki 15 metų amžiaus.
VUL Santaros klinikų gydytoja akušerė ginekologė Žana Bumbulienė sako, nors Lietuvoje stengiamasi, kad paaugliai būtų supažindinti su lytiniu ugdymu, yra numatyta švietimo programa, nėštumo nutraukimo statistika rodo, jog to nepakanka. Ar paauglius pasiekai ši informacija, priklauso nuo mokyklos: ar mokytojos pakankamai aiškiai gali perteikti informaciją, ar išdrįsta apie tai kalbėti.
„Paauglių apklausos rodo, kad jaunimas vis dėlto labiau pasitiki gydytojų kompetencija, o patys apie domimus dalykus informacijos ieško internete, kuri deja, ne visada būna teisinga arba jai reikalingas detalesnis paaiškinimas. Teoriškai paaugliai lyg ir žino apie apsaugos priemones, tačiau kai žinias tenka pritaikyti praktiškai, susiduria su abejonėmis“, – pastebi gydytoja akušerė ginekologė Žana Bumbulienė.
Anot jos, jei mergina rimtai žvelgia į santykius, turėtų atsakingai rinktis ir kontraceptines priemones, apsilankyti pas gydytoją ginekologą, kuris padėtų naudoti tinkamiausią.
Vis dėlto pasitaiko nuomonių, esą viešas kalbėjimas apie saugų seksą tik paskatins jaunimą anksti pradėti lytinį gyvenimą. Gydytoja tikina, jog paaugliai, kurie žiūri į tai atsakingai, dėl apsaugos priemonių į specialisto kabinetą ateina lydimi mamos, todėl žingsnis lytinio gyvenimo link būna pasvertas, šeimoje išdiskutuotas.
„Mūsų jaunimą visų pirma reikia išmokyti atsakomybės už save ir už partnerį. Suprasti, kas yra lytiniai santykiai. Nereikia to skubinti. Kol jaunuolis nesubręs psichologiškai ir nesupras, kad su lytiniais santykiais kartu ateina ir atsakomybė, geriausia apsaugos priemonė – susilaikymas. Santykiai tarp merginos ir vaikino turi būti brandūs“, – kalba gydytoja ginekologė.
Vis dėlto anoniminė paauglių apklausa rodo ką kitą. Santykiai neretai gimsta spontaniškai. Anot Ž. Bumbulienės, apklausoje 50 proc. jaunuolių nurodė, kad lytinius santykius paskatino meilė, 20 proc., kad vakarėliai su draugais.
„Šie dvidešimt procentų, abejoju, ar planavo ir apgalvojo lytinius santykius ir, be abejo, vargu ar apsirūpino apsaugos priemonėmis“, – svarsto specialistė.
Verta žinoti
Skubioji kontracepcija, kitaip nei kitos kontraceptinės priemonės, vaistinėse parduodamos be recepto.
