Lytinis raštingumas yra svarbi kiekvieno mūsų sveikatos ir gerovės dalis, kuris, kaip sako psichologai, pradedamas formuotis šeimos aplinkoje. Tai, kokia čia tvyro emocinė atmosfera, daro įtaką vaiko, vėliau ir paauglio socialinei raidai, jo asmenybės formavimui.
Pradėti aiškinti kuo anksčiau
Ugdydami vaikus norime, kad jie būtų laimingi mylėdami, kurdami tarpusavio santykius, šeimą. Ar vaikai užaugs gebėdami mylėti, kurti darnius santykius, didžiąja dalimi priklauso nuo tėvų. Suaugusiųjų pareiga – suprasti vaiko raidos ypatumus ir, atsižvelgiant į jo amžių, suteikti jam informacijos, atsakyti į klausimus ir nukreipti vaiko elgesį tinkama linkme.
Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys sako, nors tėvai nori padėti vaikams tapti atsakingais suaugusiaisiais, neretai apie lytiškumą su kalbėti nepatogu.
„Intymumas ir lytiniai santykiai dažnam gali asocijuotis su grėsme. Taigi ir pokalbiai šia tema taip tampa tabu. Tėvai gali jaustis lyg vaiką vestųsi pas save į miegamąjį. Tai intymu, todėl nedrąsu. Jausti apie lytiškumą kalbant gėdą, pasimesti yra daugelio šeimų problema. Kyla klausimų, kada ir kaip apie tai imti kalbėtis su savo vaikais“, – pastebi vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys.
Jis įsitikinęs, jog apie lytiškumą tėvai su atžalomis turėtų kalbėti kaip įmanoma anksčiau. Pradėti derėtų nuo paprasčiausio paaiškinimo, koks yra tinkamas elgesys, o koks – ne. Paaiškinti, kas yra smurtas, kokie yra tinkami, o kokie netinkami prisilietimai. Kas jį gali liesti, kaip liesti ar kur nusivesti.
„Tai, kad turime užtikrinti savo saugumą turėtų žinoti jau 5–6 metų vaikai. Sykį esu pats susidūręs ir maloniai nustebęs, kai mergaitė atsisakė lipti į mano automobilį. Suprato, kad reikia saugotis. Prieš daug metų važiuodamas automobiliu kaimo plynėje pamačiau stovinčią, šąlančią mergaitę. Sakau lipk, nešalk, pavešiu. Ji ėmė purtyti galvą – mama neleido. Teisingai, pamaniau. Juk ji nežino, nei kas aš, nei kur vešiu. Ji nežino, kad nesu grėsmė“, – dalinasi L.Slušnys.
Anot jo, tėvai gali baimintis, kad kalbos apie lytiškumą nepaskatintų vaikų eksperimentuoti. Vis dėlto didžiausia klaida, kurią gali padaryti tėvai, – laukti paauglystės, kai neva jiems lytiškumo klausimas taps aktualus. Psichiatras sako, kad kuo anksčiau vaikui bus paaiškinta, kas yra pagarbūs ir nepagarbūs lytiniai santykiai, tuo mažiau šansų išgyventi ankstyvą nėštumą.
„Nepritariu Bažnyčios pozicijai imti apie tai su vaikais kalbėti kuo vėliau, jau kone paauglystėje. Tokiame amžiuje, kai vaikai vis dar yra lytiškai neraštingi, jie jau būna patyrę ir prievartą. Jei patėvio prievartaujamai penkiolikmetei imsime aiškinti, kas yra prievarta, ji galbūt jau kelerius metus manys jog toks patėvio elgesys – meilės jai išraiška. O jau pradinėse klasėse edukuotas vaikas, tikėtina, į daugelį dalykų ims žiūrėti kritiškai, mokės duoti atkirtį. Dėl to bus mažiau sugriautų vaikų gyvenimų“, – aiškina pašnekovas.
Internetas gali suklaidinti
L.Slušnys pastebi, jog esama šeimų, kurios pasirenka lytiškumo temos su vaikais neliesti visai. Neva šiais laikais jie gali gauti informacijos iš draugų, televizijos ar interneto.
Vis dėlto ne visuomet ši informacija yra tinkama, atitinkanti vaiko amžių, formuojanti reikiamas vertybes, elgesio normas ir užtikrinanti vaiko sveikatą bei saugumą.
Dar daugiau – informacija gali būti klaidinanti.
„Socialiniai tinklai šiuo klausimu – tikra avarija. Niekada nežinai, kokią informaciją ten galima rasti. Paauglys čia gali imti aiškinti, kaip yra faina lytiniai santykiai, girtis, kaip dažnai tai daro. Tačiau nebūtinai tai turi būti tiesa. Paaugliai dažnai apie tai tiesiog fantazuoja. Kitam gi jau signalas – aš dar neturėjau lytinių santykių. Reikia kuo greičiau ištaisyti šią „klaidą“, paskubėti. Taip nekaltybę puolama prarasti neapgalvotai. Taigi socialiniai tinklai gali parodyti dažnai ne tą medalio pusę, kuri yra reikalinga žinoti ir yra vertinga. Suaugusiųjų įsikišimas ir sudėliojimas, kas yra atsakomybė ir pagarba savo kūnui yra ypač svarbus“, – sako vaikų ir paauglių psichiatras.
Nepaversti lytiškumo tabu
Sociologų teigimu, šeimos ryšiai ir tėvų bendravimo su vaiku stilius yra pirmasis ir reikšmingiausias vaiko bendravimo ir bendradarbiavimo su kitais veiksnys. Taip formuojasi vaiko asmenybė, perteikiamos ir puoselėjamos svarbiausios vertybės. L.Slušnys sako, kad vengdami lytiškumo temų, tėvai siunčia nebylią žinutę. Mat taip rodoma, kad tai – „nepadori“, draudžiama tema. Vaikai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami suaugusiųjų elgesio modelius – tėvų tarpusavio santykius ir bendravimo stilių.
„Taip lazdelė perduodama tolesnei kartai, kad apie tai sunku kalbėti. Ką gi – vėl lauksime naujos kartos, kuri pagaliau susipras, kad tai svarbu, reikalinga ir netgi naudinga žinoti kuo anksčiau. Tyrimai rodo – kuo vaikai labiau edukuoti, tuo mažiau šansų jiems tapti seksualinės prievartos auka. Mat taip tampama budresniais, gebama atpažinti signalus apie netinkamą elgesį.
Kartą diskutavome su vienu mokslininku apie žmonijos augimą: jis sustos, kai moterys taps labiau išsilavinusios (įskaitant ir lytiškumo klausimus). Mat tai moterų kartelę pakelia aukštyn ir neleidžia būti bet kam prieinamai. Išsilavinusi moteris įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, turi aukštesnę savivertę.
Tai komponentai, kurie vyrams užkerta kelią lengvai pasiekti lytinius santykius“, – įžvalgomis dalinasi psichiatras.
Kaip užtikrinti darnią vaiko asmenybės raidą šeimoje
Šeimos psichologė Giedrė Gutautė Klimienė sako šeimoje, kad formuojasi vaiko asmenybė, joje perteikiamos ir puoselėjamos svarbiausios vertybės, todėl šeimos ryšiai ir tėvų bendravimo su vaiku stilius yra pirmasis bei reikšmingiausias vaiko bendravimo ir bendradarbiavimo su kitais veiksnys. Kad šeimoje augtų stipri, savarankiška, atsakinga asmenybė, visų pirma reikia geros tarpusavio emocinės atmosferos.
„Nors nėra lengva vaikui būti ir auklėtoju, draudėju, baudėju ir patarėju bei draugu, rastas balansas tarp priešpriešų padeda užmegzti artimus ryšius. Emociškai artimas su tėvais vaikas nejaus įtampos ar baimės su jais aptarti visus jam rūpimus klausimus. Žinojimas, kad tėvai išklausys, padės, nesmerks ir nežemins yra sėkmingas pamatas ugdyti ir vaiko lytiškumą“, – įsitikinusi šeimos psichologė Giedrė Gutautė Klimienė. Anot jos tinkamiausias amžius pasakoti vaikui apie lytinius dalykus – kai vaikas pats apie tai paklausia.
Klausimai vaikui kyla natūraliai, natūraliai atsiranda ir progų paaiškinti vienus ar kitus dalykus.
„Būkite su vaikais nuoširdūs ir atviri. Palikite ainiams pasakas apie kopūstus ir gandrus. Apie lytiškumą ir kaip atsiranda vaikai, kalbėkite kuo aiškiau ir paprasčiau. Jei nežinote, kaip tinkamiausiai šią minutę paaiškinti, pasakykite, kad jums reikia laiko pasiruošti ir sugrįžkite prie temos – jokiu būdu „nenusimuilinkite“, antraip vaikas supras, kad šios temos verčiau neliesti. Neaiškinkite vaikui daugiau, negu jis klausia, atsakykite trumpai, neišsiplėskite iki smulkios anatomijos, nebent vaikui pačiam tai rūpi“, – kaip pasiruošti intymiems pokalbiams pataria psichologė. Kitas, ne mažiau svarbus lytiškumo aspektas vaikui – kūno pokyčiai, brendimo pradžia.
„Padrąsinkite vaiką gerai jaustis dėl savęs ir savo kūno. Svarbu formuoti vaikui nuostatą, kad kūnas ir visos jo dalys yra svarbios, reikalingos, gerbtinos“, – pabrėžia G.Gutautė Klimienė.
Susiję straipsniai
