Kūdikiai, gimę po 2020 metų kovo, pateko į visiškai kitokį pasaulį nei buvusį iki tol. Daugelis jų dar nesusitiko su artimiausiais giminaičiais, nelankė ankstyvojo ugdymo užsiėmimų ir nesusipažino su kitais mažyliais. Ar tai paveiks vaikų raidą, jei, anot mokslininkų, pirmosios 1000 gyvenimo dienų yra itin svarbios žmogaus ateičiai?
Prie socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ prisijungusi Santaros klinikų Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja Laima Mikulėnaitė sako, kad pandemija atskleidė įdomų paradoksą. Nors daugelis tėvų dėl karantino daugiau laiko praleidžia namuose ir vaikams nuo to turėtų būti tik geriau, tačiau viską nulemia buvimo kartu kokybė ir šeimos emocinė savijauta.
„Kalbant apie mažylius iki 3 metų, jiems visai nesvarbu socialinių kontaktų ir veiklų ne su šeima gausa, jų raidą daugiausiai nulemia bendravimas su tėvais. Todėl karantinas gali daryti neigiamą įtaką jų vystymuisi tik tokiu atveju, jei suaugusieji visą laiką leidžia prie kompiuterio, yra pavargę ir įsitempę. Jei atvirkščiai, vaikai gauna daugiau dėmesio – karantinas net gali pagerinti jų raidą“, – teigė gydytoja L. Mikulėnaitė.
Vaikų neurologė dalijasi įžvalgomis, kaip pandemijos padiktuotą kasdienybę išnaudoti mažylių naudai. Visi, auginantys vaikus iki 3 metų, daugiau nemokamų specialistų parengtų patarimų trumposiomis SMS žinutėmis gali gauti prisijungę prie „MaMaDu“ sistemos ir užsiregistravę tinklapyje mamadu.lt.
Saugumas ir rutina
Laima Mikulėnaitė pabrėžė, kad pandemija visų pirma yra pokytis. O į juos, anot gydytojos, jautriai reaguoja net patys mažiausi vaikai.
„Jei vaikas buvo pripratęs, kad tėtis grįžta vakarais, o dabar jis nuolat svetainėje palinkęs virš kompiuterio, jei jis pats žaisdavo su vaikais parke, o dabar pasivaikščiojimai vyksta tik miške – visa tai yra pokytis. Mažylis galbūt negali to garsiai apmąstyti, tačiau jaučia, kad kasdienybė pasikeitė, o vaikams rutina yra itin svarbi“, – sakė L. Mikulėnaitė.
Vaikų neurologė paaiškino, kad ritualai mažyliams visų pirma reiškia saugumą, o tvarkai sutrikus, vaikai gali net pradėti jausti stresą.
„Vaikai linkę visą pasaulį aiškinti savimi – jei kažkas vyksta nebe taip, kaip seniau, galbūt aš kažką ne taip padariau. Ypač, jei kalbame, apie tėvų patiriamas blogas emocijas. Todėl svarbiausias patarimas suaugusiems – stengtis šalia vaikų išlikti pozityviems ir stengtis laikytis vienodos rutinos “, – paaiškino gydytoja.
Pasak L. Mikulėnaitės, stresas vaikams pasireiškia kitaip nei suaugusiems.
„Gali sutrikti miegas, visą laiką gerai valgęs mažylis gali tapti nevalgus, kaprizingas arba nuolat reikalaujantis dėmesio. Jei taip nutiktų, kviečiu tėvus pergalvoti, kas pačių elgesyje galėtų signalizuoti pavojų. Tai net gali būti su pandemija susijusių naujienų aptarimas – vaikai informacijos gali nesuvokti, tačiau neigiamą toną junta“, – teigė L. Mikulėnaitė.
Jei vaikas jau yra išaugęs kūdikystės etapą, L. Mikulėnaitė pataria nuo jo neslėpti pandemijos fakto –paaiškinimas, kas vyksta, jį nuramins.
„Jei su mažyliu jau galima susikalbėti, siūlau apie pandemiją sukurti istoriją, tinkamą jo suvokimo lygmeniui. Pavyzdžiui, apie nematomą, susargdinti galinčią bakteriją, su kuria visi žaidžiame slėpynių. Taip vaikui bus aiškiau, kodėl jis nebegali aplankyti senelių arba kodėl visi praeiviai dėvi kaukes“, – paaiškino gydytoja.
Žaidimai yra rimta
Gydytoja pataria, kad geriausias būdas parodyti vaikams, kad viskas yra gerai – bendros veiklos.
„Mažyliams iki 3 metų žaidimai nėra tik linksmybė, jų metu vystosi vaikų emocinis, kalbinis, tarpasmeninis ir kiti intelektai. O tuo pat metu, kai tėvai kartu linksmai šoka, dainuoja, žaidžia kaladėlėmis – vaikams yra siunčiama žinutė, kad šeima laiminga, jo pasaulis saugus, net jei ir pasikeitęs“, – teigė gydytoja L. Mikulėnaitė.
Pasak L. Mikulėnaitės, jei karantinas užklupo vaikui tik pradėjus lankyti darželį ir į jį mažylis dar negrįžo, tėvams patariama atkartoti tą pačią dienotvarkę.
„Tokiu būdu nebus prarastas jau prasidėjęs ar įvykęs adaptacijos etapas ir mažyliui grįžti į darželį bus lengviau. Reikėtų tokiu pačiu metu keltis ir gulti, laikytis darželio valgymo, žaidimų, miegojimo ir ėjimo pasivaikščioti grafiko“, – sakė L. Mikulėnaitė.
Neurologė nuramina, kad vaikai iki trejų metų tikrai nepasiges ir jų raidai įtakos neturės nepalaikomas bendravimas su kitais vaikais.
„Socialinių santykių poreikis vaikams atsiranda tik nuo trejų metų, iki to laiko – visas jų pasaulis ir geriausi mokytojai yra tėvai. Juos kviečiu pamiršti ankstyvuosius būrelius, baseinus ir prisiminti žaidimą bei paprasčiausią bendravimą su vaiku. Pirmąjį 1000 gyvenimo dienų jam daugiau nieko nereikia“, – sakė L. Mikulėnaitė.
Susiję straipsniai
