Paklausti apie PSO prioritetus, pirmiausia pagalvotume apie vaistus nuo vėžio arba epidemijų trečiojo pasaulio šalyse suvaldymą. Vis dėlto didžiausia XXI amžiaus „tiksinčia bomba“ sveikatos srityje tampa antibiotikų ir bakterijų dvikova.
„Rusijos maras“ priminė problemą
Spalio pradžioje Rusijos Irkutsko srityje mirė jauna Kovos su maru mokslinių tyrimų instituto darbuotoja. Kilo įtarimų, kad ji galėjo būti užsikrėtusi plaučių maru, nes sudaužė mėgintuvėlį. Žiniasklaida šitą „saldainį“ greitai prarijo, pasigirdo prognozių, kad tuoj kils nauja pandemija. Vis dėlto greitai panika dėl plaučių maro baigėsi – sukėlėjas žinomas (bakterija Yersinia pestis), užsikrėsti nėra taip lengva, kaip kovido atveju, o svarbiausia – yra gydymas (antibiotikai).
Dėl šio paskutinio punkto ir kilo daugiausia nerimo. Incidentas iškėlė į paviršių didžiausią šių laikų medicinos dilemą – ką daryti, kad bakterijos netaptų atsparios antibiotikams. Galėtume problemą formuluoti atvirkščiai – kaip sukurti tokius antibiotikus, kuriems bakterijos neatsispirtų? Bet antibiotikų kūrimo istorija parodė, kad „neįveikiamus“ antibiotikus bakterijos greitai perpranta ir prie jų prisitaiko. Vos išrandamas nauji superantibiotikai, netrukus atsiranda jiems atsparios superbakterijos.
Liko 5 metai?
Laikotarpis iki 2030 m. vadinamas lūžio tašku, kai įprastos infekcijos vėl gali tapti mirtinos. Atsižvelgiant į šiuolaikinį kelionių dažnumą, atsparumas antibiotikams yra globalinė problema. Pasaulio veiksmų planas dėl atsparumo antibiotikams buvo patvirtintas 2015 metais, šūkiu pasirinko „Antibiotikai: vartok atsakingai“, bet per 11 metų didelio progreso neįvyko.
Kodėl taip nutiko
Bakterijų atsparumas antibiotikams atsiranda natūraliai. Jeigu visas pasaulis itin griežtai laikytųsi antibiotikų vartojimo taisyklių, bakterijos vis tiek bandytų prisitaikyti, mutuotų, taptų atsparios. Bet tai vyktų lėtai. Kai antibiotikai vartojami netinkamai, šie procesai stipriai pagreitėja.
Kodėl žmonija išsikasė šitą duobę? Pirmiausia – antibiotikai ne tokie jau seni, jiems tik apie 100 metų. Tiesa, tai, kad bakterijos moka prisitaikyti, paaiškėjo labai gretai. Penicilino išradimu laikomi 1928-ieji, tada jis galėjo sunaikinti bene 100 proc. auksinio stafilokoko bakterijų. 1946 metais jau 6 proc. šių bakterijų buvo atsparios penicilinui, o iki 1960 metų – daugiau nei 60 proc.
Dabar įvairių bakterijų atsparumas antibiotikams svyruoja nuo 0 iki beveik 100 proc. Daugiausia atsparių bakterijų nustatoma Japonijoje, JAV ir Pietų Europos valstybėse.
Laisvos taisyklės
Antibiotikų vartojimo taisyklės ilgai buvo laisvos, jeigu norite išgirsti pasakojimų apie tai, paklauskite savo tėvų. Dar prieš 20–30 metų gydytojai antibiotikus dažnai skirdavo „apsidraudimui“, keli antibiotikų kursai per sezoną vaikui būdavo norma. O taisyklių (suvartoti visą kursą, gerti laikantis vienodų laiko intervalų, neduoti antibiotikų be recepto) žmonės nei žinojo, nei norėjo žinoti. Atskira kalba – apie besaikį antibiotikų vartojimą maisto pramonėje. Etiketė „Užauginta be antibiotikų“ visai neseniai tapo kokybės ženklu. Bandykime įsivaizduoti, kiek antibiotikų gavome valgydami vištieną per visą savo gyvenimą iki šiol?
Naujas kodeksas
Kai paaiškėjo bakterijų gebėjimas mutuoti ir tapti atsparioms antibiotikams, buvo priimtas antibiotikų vartojimo kodeksas, kuris vis koreguojamas. Pavyzdžiui, atnaujintose rekomendacijose tikriausiai bus siūloma vartojant antibiotikus nevartoti probiotikų (gerųjų bakterijų). Nes naujausi tyrimai parodė, kad gerosios bakterijos ir antibiotikai sąveikauja per tam tikras jungtis, gali pasidalinti genais, tarp jų – ir atsparumo antibiotikams genu. Vienu metu duodami vaikui antibiotikų ir probiotikų netiesiogiai didiname bakterijų atsparumą antibiotikams. Vienintelis probiotikas, kurį galima saugiai vartoti kartu su antibiotikais, yra mieliagrybis. Jis yra tikra ląstelė su tikru branduoliu ir neturi galimybės sąveikauti su bakterija apsikeisdama genais.
Atsparumas antibiotikams vystosi dėl šių priežasčių:
Antibiotikai vartojami be reikalo. Daugiau kaip 95 proc. atvejų vaikų kosulio sukėlėjai yra virusai, kurių antibiotikai visiškai negydo, o atvirkščiai – kenkia organizmui, todėl apsunkina natūralų organizmo gijimo procesą. Tačiau mamas gąsdina aukšta vaiko temperatūra, kosulys, prasta savijauta.
Pirmas 3 ligos paras (ne dienas, bet paras), net ir esant labai aukštam karščiavimui, nerekomenduotina vartoti antibiotikų, nebent gydytojas, atlikęs tyrimus, rekomenduoja kitaip.
Vartojami per stiprūs antibiotikai. Gana dažnai nuo ligos pradžios skiriama stiprių plataus spektro antibiotikų, užuot pradėjus nuo paprastesnių, siauresnio spektro antibiotikų. Kai kurie antibiotikai, pvz., azitromicinas, yra be galo plataus spektro, todėl turėtų būti paliekami tik sunkiausiems atvejams gydyti, kai kiti antibiotikai neveikia. Tačiau vartoti juos yra itin paprasta, tereikia išgerti po vieną tabletę vieną kartą per dieną tris dienas iš eilės, ir esi pasveikęs. Dėl tokio patogumo juos labai mėgsta tėvai ir kai kurie gydytojai.
Antibiotikai vartojami chaotiškai. Tai didžiausia blogybė, už kurią atsakomybė gula ant tėvų sąžinės. Tai per mažos dozės, nei skyrė gydytojas. Rekomenduoto gydymo režimo nesilaikymas, pavyzdžiui, vaistus duoda 1 ar 2 kartus per dieną vietoje gydytojo nurodytų 3 kartų. Vienodų valandų tarpų tarp antibiotiko dozių nesilaikymas. Antibiotikų kurso nutraukimas, vos pradeda gerėti vaiko būklė.
Dėl chaotiško antibiotikų vartojimo bakterijos organizme visai neišnaikinamos, tačiau įgyja atsparumą antibiotikams, kurį perduoda ir savo palikuonims.
Antibiotikai per lengvai prieinami. Nors, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, antibiotikus pacientai turėtų įsigyti tik su receptu, po apklausų paaiškėjo, kad net 27,5 proc. apklaustųjų jų įsigyja be receptų, apie 30 proc. laiko antibiotikų atsargų namuose, kad galėtų naudoti nepasitarę su gydytoju, jei staiga „prireiktų“. Tik 30 proc. pacientų žino, kad antibiotikai neveiksmingi virusams gydyti. Be vargo galima antibiotikų įsigyti turguose.
Mutavimas brangiai kainuoja
Bakterijų gebėjimas prisitaikyti (mutuoti) šalių biudžetams kainuoja labai brangiai. Pailgėja gydymo laikas, socialinės išmokos. Apskaičiuota, kad vien tik ES antimikrobiniams vaistams atsparios bakterijos kainuoja daugiau nei 1,34 mlrd. eurų kasmet, vertinant sveikatos priežiūros išlaidas. Ar įmanoma ką nors pakeisti? Tyrimai rodo, kad tikrai taip. Pavyzdžiui, šalyse, kuriose antibiotikus galima įsigyti be recepto, bakterijų atsparumas yra didžiausias.
Ką gali žmonės
Vartoti antibiotikus tik tuomet, jeigu skyrė gydytojas.
Suvartoti visą skirtų antibiotikų kursą.
Niekada nevartoti antibiotikų likučių.
Niekada nesidalinti antibiotikais su kitais.
Ką gali gydytojai
Įtarus bakterinę infekciją, atlikti tyrimus ir tik tada skirti gydymą.
Antibiotikus skirti tik tuomet, kai tikrai reikia.
Skirti tinkamus antibiotikus, parenkant tinkamą dozę tinkamam laikui.
Ką gali žiniasklaida
Viešinti informaciją apie atsparumo antibiotikams poveikį.
Ką gali pramonė ir žemės ūkis
Užtikrinti, kad antibiotikai gyvūnams būtų duodami tik gydymo ar infekcijų kontrolės tikslais, pasitarus su veterinaru.
Skiepyti gyvūnus, siekiant sumažinti antibiotikų naudojimą, bei plėtoti augalinių antibiotikų vartojimą.
Laikytis antibiotikų naudojimo gairių, kurias nustatė Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio, Pasaulio sveikatos ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos.
Ką gali mokslas
Investuoti į naujų antibiotikų ir vakcinų kūrimą, diagnostiką.
Gydytojai antibiotikais nebesišvaisto, bet
Gydytojai vaikams antibiotikus skiria nebe taip laisvai, kaip mūsų vaikystėje, tačiau iki tobulumo dar toli. Ne visada yra galimybė atlikti tyrimus, ne visi gydytojai linkę rizikuoti ir palaukti.
Santaros klinikų Pediatrijos centro vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas sako: „Yra šalių, pavyzdžiui, Nyderlandai, Skandinavijos šalys, kuriose labai retai antibiotikai skiriami ne ligoninėje, o vartoti namuose. Neskirti antibiotikų mažam vaikui reikia drąsos, žinių ir patirties. Atlikti papildomus tyrimus kainuoja, o medicinos sistema taupo. Be to, ne visada tyrimai parodo, ar reikia antibiotikų, ar ne. Štai CRB (C-reaktyvinio baltymo) tyrimas tikrąjį rezultatą parodo tik praėjus 48 valandoms nuo ligos pradžios. Yra tikslesnis tyrimas, bet jam reikia imti kraują iš venos.
Vaikystėje gausiai vartoti antibiotikai retai sukelia sveikatos problemų ateityje. Bet vieną didelę problemą tikrai sukelia – tai bakterijų atsparumas antibiotikams. Kuo daugiau vartojame antibiotikų, tuo daugiau bakterijų tampa jiems atsparios. Jeigu į ligoninę pateks žmogus, savo gyvenime suvartojęs didelį kiekį įvairių antibiotikų, jo gali nebeveikti tie antibiotikai, kurie bus skirti dabar. Kuo gydyti tokį ligonį? Toks žmogus „sėja“ atsparias antibiotikams bakterijas į aplinką, gali užkrėsti kitus. Tokie atvejai yra reti, bet sunkūs.
Tose šalyse, kur taikoma griežta antibiotikų skyrimo programa, šie veikia puikiai. O šalyse, kuriose antibiotikai skiriami laisviau (tai pietinės šalys, Italija, Portugalija, taip pat Azijos šalys), paprasčiausi antibiotikai veikia sunkiau, gydymui reikia vis stipresnių, platesnio veikimo spektro antibiotikų.“
Susiję straipsniai
