Neseniai paskelbta informacija, kad, nepaisant visuomenės ir medikų švietimo, diagnostinių tyrimų pasiekiamumo, Lietuvoje ne tik kad nesumažėjo, o atvirkščiai – padidėjo antibiotikų vartojimas. Esame priskiriami daug antibiotikų vartojančioms šalims.
Straipsnių ciklas apie antibiotikus – aktualus ir pačiu laiku. Tikimės, kad rasite įdomių faktų. Pradėsime nuo tėvus jaudinančios temos – kokį šalutinį poveikį turi antibiotikai. Konsultuoja vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras.
Nuostatos kinta
Antibiotikų sritis – viena greičiausiai kintančių medicinos sričių. Būtina atnaujinti žinias, nes tai, kas buvo tinkama prieš trejus metus, šiandien gali būti jau netikslu.
Kalbant apie šalutinius antibiotikų poveikius, informacija irgi nestovi vietoje. Pavyzdžiui, anksčiau buvo manoma, kad po antibiotikų kurso žarnyno mikrobiota atsistato per dvi–tris savaites. O dabar didelės apimties mikrobiotos tyrimai įrodė, kad disbalansas gali išlikti net pusę metų. Vadinasi, po 5 ar 7 dienų antibiotikų kurso organizmas dar ilgus mėnesius bando atsistatyti ir atsigauti. O jeigu per tą pusę metų skiriamas kitas antibiotikų kursas? Mažiems vaikams kartais tenka suvartoti po keletą antibiotikų kursų per ligų sezoną. Kas vyksta jų trapiuose organizmuose? Jeigu tėvai apie tai susimąstytų, atkakliau prašytų tyrimų (dėl prieinamų ir nesudėtingų laboratorinių tyrimų galima nustatyti ligos kilmę ir neskirti antibiotikų tada, kai jų nereikia).
Antibiotikai nėra nekalti vaistai. Jie gali sutrikdyti žarnyno ir kitų organų (pavyzdžiui, odos, gleivinių) mikrobiotą, sukelti alerginių reakcijų, paveikti kraujo ląstelių gamybą ar net pažeisti inkstus, kepenis, klausą. Naujausių tyrimų duomenimis, vartodami antibiotikus gali viduriuoti net 80 proc. vaikų.
Kartais šalutinis poveikis pasireiškia jau po pirmosios vaisto vartojimo dozės ir gali sukelti ūminės alergijos reakcijas, niežulį, bėrimą. Po ilgesnio antibiotikų vartojimo gali pasireikšti uždelstos alerginės reakcijos, tokios kaip Lajelio sindromas (pasireiškia bėrimu į nudegimą panašiomis dėmelėmis).
Šalutinis poveikis ne vienodas
Antibiotikų efektyvumas neginčijamas – tinkamai parinkti jie įveiks bakteriją. Tačiau tai, koks bus jų šalutinis poveikis konkrečiam vaikui, – nuspėti sudėtinga. Kiekvieno žmogaus žarnyno mikrobiota yra unikali, todėl vieni mūsų esame atsparesni antibiotikams nei kiti.
Yra keli pastebėjimai:
Leidžiami ar geriami. Labiau mikrobiotai kenkia geriamieji antibiotikai. Racionaliausia būtų visus antibiotikus skirti leidžiamus, tačiau tai nėra patogu.
Antibiotikų spektras. Dažniau antibiotikų sukeltas viduriavimas atsiranda vartojant plataus veikimo spektro antibiotikus, paprastai trečią gydymo dieną.
Antibiotikų vartojimo trukmė. Kuo ilgesnis antibiotikų kursas, tuo didėja disbiozės rizika.
Dažnas ar pakartotinis antibiotikų vartojimas. Vaikams, kuriems dažnai skiriami antibiotikai, yra didesnėje rizika patirti antibiotikų sukeltus viduriavimus.
Vaiko amžius. Kuo vaikas mažesnis, tuo jo žarnyno mikrobiota labiau pažeidžiama, o šalutiniai antibiotikų poveikiai didesni.
Vaiko sveikata. Sergantis lėtinėmis ligomis, alergiškas, silpno imuniteto vaikas turi didesnę riziką patirti antibiotikų sukeltus viduriavimus.
Kas įvyksta žarnyne
Kalbant apie žarnyno mikrobiotą, svarbiausia yra pusiausvyra. Kiekvieno žmogaus žarnyne yra nedidelis kiekis nepageidaujamų bakterijų. Gerosios bakterijos užtikrina, kad nepageidaujamos nuomininkės neužimtų per daug vietos. Antibiotikai smarkiai sumažina gerųjų žarnyno bakterijų rūšių skaičių, todėl sutrinka organizmui sveika bakterijų pusiausvyra. Antibiotikui atsparios bakterijos pasinaudoja jam neatsparių bakterijų sumažėjimu ir ima nekontroliuojamai daugintis.
Viena iš antibiotikams atsparių bakterijų, kuri gali nekontroliuojamai daugintis, yra Clostridium difficile. Jei šių bakterijų yra žarnyne, jos gali sukelti su antibiotikais susijusį viduriavimą.
Praėjus kelioms savaitėms po antibiotikų kurso gerosios bakterijos vėl po truputį atsigauna, gausiau apsigyvena žarnyne ir vėl pradeda kontroliuoti nedraugiškas bakterijas. Neretai tai būna lėtas procesas.
Ne tik viduriavimas
Net jei antibiotikų gydymas truko neilgai, mikrobiota jau pažeista. Sutrinkus gerųjų ir blogųjų bakterijų balansui atsiranda disbiozė. Ji gali pasireikšti visais simptomais, kurie susiję su žarnynu, o ne tik viduriavimu, kaip galima įsivaizduoti. Tai gali būti ir vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, pilvo skausmai, spazmai, raižymas, vėmimas, apetito sutrikimai.
Sutrikus žarnyno bakterijų balansui, pablogėja medžiagų pasisavinimas, kaupiasi kenksmingos medžiagos, prasideda puvimo procesas, išmatos įgauna joms nebūdingą kvapą, lieka nepasisavintų medžiagų.
Žarnyno mikrobiota atsakinga ne tik už virškinimą, bet ir už imunitetą, nuotaiką.
Kaip pagreitinti atsistatymą
Žarnyno bakterijų pusiausvyra greičiau atsistato, kai kartu su antibiotikais vartojami probiotikai ir būtent tie, kurie patys yra atsparūs antibiotikams, nes kitu atveju antibiotikai juo tiesiog neutralizuoja. Atsparus antibiotikams yra mieliagrybis Saccharomyces boulardii).
Net ir vartojant probiotikus, atsistatymo procesas užtruks. Tyrimai parodė, kad daugumai žmonių žarnyno mikrobiotos sudėtis beveik grįžta į iki prieš antibiotikų vartojimą buvusią būseną per 1–2 mėnesius. Tai rodo, kad gerąsias žarnyno bakterijas reikėtų vartoti ne trumpiau nei mėnesį.
Kai kuriems žarnyno mirobiota po antibiotikų vartojimo neatsigauna kur kas ilgiau. Viename iš tyrimų nustatyta, kad praėjus šešiems mėnesiams po antibiotikų vartojimo kai kuriems tyrime dalyvavusiems žmonėms atsigavo tik 63 proc. gerųjų bakterijų rūšių, kurias jie turėjo prieš gydymą antibiotikais. Mokslininkams iki galo nėra aišku, kodėl žmonės į antibiotikus reaguoja taip skirtingai.
Be probiotikų, po antibiotikų vartojimo žarnynui padės:
Produktai, kuriuose gausu skaidulų, pvz., vaisiai, daržovės, riešutai, viso grūdo produktai ir fermentuotas maistas – jogurtas, kefyras, raugintos daržovės, kombučia.
Susiję straipsniai
