Ateities žaislai jau čia, ir kai kurie jų stebina savo paprastumu. Už to slypi kruopštus žaislų kūrėjų darbas ir gebėjimas pastebėti, kas vaikams iš tiesų įdomu.
Ateities žaislus į Lietuvą iš Japonijos prieš 12 metų pradėjo vežti kompanija „Japoko“. Čia slypi graži ir įdomi istorija. Pokalbiui pakvietėme šių žaislų „mamą“ Metodiją Vidūnaitę.
Japoniškos istorijos pradžia: dėdės dovana sūnėnui
Istorijai pradžią davė Metodijos brolis. Prieš 25 metus matematikos mokslų daktaras išvažiavo dirbti į Japoniją – tuo metu itin egzotišką, mūsų akimis, šalį. Grįždamas namo jis, žinoma, atveždavo lauktuvių Metodijos sūnui. Arijus mėgo konstruoti, todėl dėdė Japonijoje dairėsi įdomesnių konstruktorių. Taip namuose atsirado pirmasis konstruktorius „LaQ“. Berniukas įniko konstruoti ir nebegalėjo atsitraukti, tai veikė kaip magija. Metodija net nenumanė, kad šis „LaQ“ kažkada taps jos verslo pradžia, visiškai nauju gyvenimo etapu.
„Kai susilaukiau trečio vaiko, supratau, kad nebenoriu grįžti į samdomą darbą, kurį 20 metų dirbau prekybos srityje. Nusprendžiau, kad reikia sugalvoti kažką savo, – kad galėčiau ir dirbti, ir būti su vaikais. Gal skaityti paskaitas, dirbti konsultacinį darbą? Galų gale nutariau – bandysiu atvežti tuos stebuklingus japoniškus „LaQ“ konstruktorius į Lietuvą. Tai tuo metu atrodė ir brangu, ir sudėtinga. Brolis, gyvendamas Japonijoje, man padėjo susitarti su gamintojais – ir prasidėjo“, – pasakoja Metodija.
Kitas žaislų pasaulis
Pradėjusi skraidyti į verslo susitikimus, žaislų parodas, atrado visiškai kitonišką žaislų rinką. Žaislus japonai kuria labai empatiškai, dėmesio centre – vaikas. Kūrimo procese gamintojai žaislus duoda išbandyti vaikams, o jų reakcijos ir žaidimo įpročiai padeda tobulinti naujus gaminius.
„Nors turėjau tris vaikus ir buvau mačiusi visokiausių žaislų, Japonijoje viskas stebino. Ten pirmą kartą pamačiau žaislus, kurie pritaikyti kūdikiams nuo gimimo iki metų, kai kiekvienas mėnuo turi savo žaislus su paaiškinimais, kodėl to žaisliuko reikia būtent tą mėnesį. Žaislų gamintojai man sakė – vaikas per metus nuo gulinčio tampa bėgančiu žmogumi, progresas yra neįtikėtinas, todėl kiekvieną mėnesį jam reikia kitų įrankių. Man labai darė įspūdį, kad žaislai orientuoti į edukaciją, sukurti stebint vaikus, o ne šiaip – kad būtų gražūs ir patiktų tėvams“, – pasakoja Metodija.
Kiekvienas Metodijos šeimos narys savotiškai navigavo verslą – Arijus buvo impulsas asortimente atsirasti inžinieriniams žaislaus. Meniškos prigimties dukros Medos dėka „Japoko“ asortimentas pasipildė japoniška kanceliarija (mama ją vadina kanceliarijos advokate). Dvylikametis Herkus dar yra tokio amžiaus, kai gali mėgautis išbandydamas didžiąją dalį asortimento.
„LaQ“ būrelis
Konstruktorius „LaQ“ tapo ne tik verslo pradžia, bet ir hobiu. Žaislo populiarumui augant, Metodija baigė pedagoginius psichologinius mokymus ir jau trejus metus veda konstravimo būrelius įvairiose mokyklose, organizuoja stovyklas ir kūrybinio konstravimo konkursus.
„LaQ“ labai skiriasi nuo konstruktorių, kurių detalės dedamos viena ant kitos tarsi plytos. Japoniškame konstruktoriuje jos jungiamos tarpusavyje panašiai kaip rąstai statant rąstinį namą. Toks konstravimo principas skatina vaikus perprasti kitokią jungimo logiką, išbandyti įvairias technikas ir suteikti pavidalą netikėčiausioms savo idėjoms.
„LaQ“ magija tokia didelė, kad iki šiol laisvalaikiu mėgsta pakonstruoti jau suaugęs sūnus Arijus, kiti Metodijos vaikai ir net vyras.
„Japoko“ į Lietuvą atvežtus japoniškus žaislus pamėgo darželiai, pradinės mokyklos, neformaliojo ugdymo įstaigos. Juos darbui su mažyliais renkasi vaikų kineziterapeutai, nes šie žaislai patraukia vaikų dėmesį ir skatina įsitraukti į veiklas.
Bendradarbiavimas su japonais
Bendradarbiaujant su japonais, pasitikėjimas neatsiranda po pirmojo susitikimo – jį reikia užsitarnauti. Jie vertina nuoseklumą, atsakingą požiūrį ir pagarbą ilgalaikiams santykiams. Todėl svarbu ne tik tai, ką žadi, bet ir tai, kaip savo pažadus tesi.
„Savotiškas kultūrinis šokas ištiko, kai pirmą kartą nuvažiavau į parodą, lydima brolio. Nors verslo interesų turėjau aš, o brolis buvo tik mano palydovas, visas dėmesys buvo skiriamas jam. Tiek pietaujant, tiek sudarinėjant sutartis, aš jiems buvau tik „tarp kitko“. Dabar stengiuosi į parodas vykti su vyru. Moteris Japonijoje gali rengtis vyrišku kostiumu, nešioti vyrišką skrybėlę, vis tiek jai atiteks antra vieta po vyro“, – sako Metodija.
Didysis atradimas – „1curiosity“
Didysis pastarųjų metų atradimas – „1curiosity“ žaislai, kurie yra naujovė ne tik Lietuvoje – mes antrieji pasaulyje (po Didžiosios Britanijos) turime teisę šiais žaislais prekiauti.
Seriją sukūrė Japonijos kompanijos „People Toys“ komanda, kuri sukūrė ir Lietuvoje didelio populiarumo sulaukusius „Brain Builders“ žaislus kūdikiams. Metodija prisimena: „Kai pirmą kartą apsilankiau „People Toys“ stende mane sustabdė du dalykai. Pirmasis – žaislai kūdikiams iš ryžių. Jie buvo natūralūs, be pridėtinių dažų, švelnūs ir atrodė kaip vieni saugiausių žaislų, kuriuos galima duoti kūdikiui į rankas. Antrasis – žaislai kūdikiams pagal raidą. Tuo metu mano vaikai jau buvo paaugę, tad buvo šiek tiek gaila, kad tokių žaislų neturėjau anksčiau. Na, o paskutinė staigmena, kurią pateikė ši kompanija, – „1curiosity“ žaislai, kuriuos įkvėpė vaikų smalsumas.“
Kodėl mažyliai dažnai žaidimams mieliau renkasi tuščią dėžutę, šaukštą ar televizoriaus pultelį? Jam viskas nauja ir įdomu: norisi paliesti, pasukti, įdėti, ištraukti ir pažiūrėti, kas nutiks. Tačiau ne visi namų apyvokos daiktai yra saugūs ir tinkami žaisti. „1curiosity“ serija gimė norint išsaugoti šį tyrinėjimo džiaugsmą ir pasiūlyti mažyliams saugių pasirinkimų.
Šios serijos, skirtos 1–2 metų vaikams, žaislai neturi vieno tinkamo būdo žaisti. Mažyliui nereikia atkartoti suaugusiojo parodyto veiksmo ar atlikti užduoties – jis pats sprendžia, ką išbandyti ir kaip su žaislu žaisti. Taip paliekama erdvės tam, kas šiame amžiuje natūraliausia: bandyti, kartoti ir atrasti savo tempu. Tai žaislai, kurie atspindi tai, kaip 1–2 metų amžiaus vaikai tyrinėja pasaulį: be griežtų taisyklių ir plano. Jokio dirbtinio švytėjimo, jokio spaudimo „mokytis“ – tik tyrinėjimas ir atradimo džiaugsmas.
Už šios idėjos slypi daugiau nei 40 metų „People Toys“ patirtis. Kompanijoje dirba beveik vien moterys, kurios kurdamos remiasi ir savo patirtimi, ir vaikų stebėjimais įvairiose pasaulio šalyse.
Vos pristatyti „1curiosity“ žaislai pelnė tarptautinius apdovanojimus:
Junior Design Awards (2025) – auksas už geriausią žaislo dizainą.
UK Independent Toy Awards (2025) – aukso medalis.
Absolutely Mama Awards – bronza geriausio žaislo kategorijoje.
Japonams patiko lietuvių mamos
Birželį „People Toys“ kompanijos atstovės svečiavosi Lietuvoje. Vilniuje ir Klaipėdoje jos susitiko su mamomis ir mažyliais. Žaidimo sesijų metu japonės stebėjo, kaip su jų kurtais žaislais žaidžia Lietuvos vaikai. Tokie susitikimai leidžia geriau pažinti mažųjų žaidimo įpročius, pastebėti, kas juos sudomina, ir pagal tai tobulinti kuriamus žaislus. Unikalu tai, kad būtent mes, lietuviai, tapome tarsi Europos vaikų konstanta – padiktuosime naujų žaislų madas (kiti stebėjimai vyko Didžiojoje Britanijoje).
„Japonų atstovai susižavėjo mūsų mamomis, sakė, kad jos yra „wau“. Džiaugiuosi, kad mums pavyko sukviesti smalsias, šaunias mamas, kurios vaikams leido laisvai žaisti ir neaiškino jiems, kaip tai daryti. Japonų žaislų kūrėjų tyrimo esmė – per laisvą žaidimą suprasti, ko reikia vaikui, kas jam, įdomu. Ir jokių instrukcijų. O juk dabar, kai tėvai tokie edukuoti, jie norom nenorom stengiasi vaikui padėti nepalikdami laisvės žaisti pačiam“, – pasakoja Metodija.
Japonų komanda apsilankymo metu papasakojo, kaip atrodo žaislų kūrimo procesas. Viskas prasideda nuo vaikų stebėjimo: kas patraukia jų dėmesį, kokius veiksmus jie mėgsta kartoti, ką bando atrasti žaisdami. Iš šių kasdienių atradimų gimsta idėjos, vėliau virstančios pirmaisiais žaislų prototipais. Juos išbando patys mažyliai, o kūrėjai stebi jų reakcijas ir ieško, ką dar būtų galima patobulinti. Suaugusiajam patraukli idėja nebūtinai sudomins vaikus, todėl jų žaidimas tampa svarbiausia nuoroda, kuria kryptimi judėti toliau. Nuo pirmojo sumanymo iki galutinio gaminio gali praeiti apie dvejus metus. Per šį laiką apgalvojama kiekviena detalė, nes žaislas turi būti saugus, atitikti vaiko raidos etapą ir skatinti jį tyrinėti savo tempu.
Kodėl tie žaislai kitokie
Vaikų raida visame pasaulyje labai panaši. Kūdikiai vienu metu paima į rankas žaisliuką, bando įkišti daiktą į skylutę ar stebi, kaip jis krinta nuo stalo. Tuomet kodėl Japonijoje kuriami visai kitokie žaislai nei pas mus?
„Europoje viskas labai panašu – nerandu ką atvežti lauktuvių, nes viskas mums matyta, ragauta. Tačiau Japonijoje viskas kitaip. Manau, taip yra dėl to, kad jie apie 200 metų buvo uždari visam pasauliui, tuo periodu jie daug visko sukūrė, bet niekuo nesidalino. Užtat dabar viskas mums atrodo nematyta ir egzotiška“, – sako Metodija.
Japoniški žaislai išsiskiria ne tik originalumu, bet ir dėmesiu detalėms, kokybe bei ilgaamžiškumu. Jie kuriami atsakingai, daug dėmesio skiriant tvarumui ir saugumui.
O kol suaugusieji svarsto, kuo japoniški žaislai ypatingi, vaikai tiesiog ima ir žaidžia. Ir kasdien atranda juose ką nors naujo.
Susiję straipsniai
