Terminą „mikrobiota“ girdime vis dažniau. Pasaulyje geometrine progresija daugėja tyrimų ir atradimų apie mūsų žarnynuose gyvenančias bakterijas. Žarnyno mikrobiota jau vadinama atskiru žmogaus organu. Kas toliau?
Konsultuoja vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas
Gydytojau, papasakokite mamoms apie šią medicinos naujovę. Ar mikrobiotos tyrinėjimai nėra tiesiog nauja mada?
To naujove nepavadinčiau. Pirmi darbai apie mikrobiotą pasirodė XX amžiaus pradžioje. Užtat nuo 2000-ųjų prasidėjo tikras mikrobiotos, kaip mokslą dominančios temos, proveržis. Dabar mikrobiota yra viena iš labiausiai tyrinėjamų mokslo sričių medicinoje, šalia onkologijos, neurofiziologijos ir autoimuninių ligų. Aukštai kotiruojamų ir recenzuojamų straipsnių skaičius mokslinėje literatūroje didėja geometrine progresija.
Kodėl kilo šis susidomėjimas žarnyno mikrobiota?
Vis labiau galvojama, kad daugumos ligų pradžia yra mūsų žarnyne. Tai onkologinės, alerginės ir vis labiau nerimą keliančios autoimuninės ligos (tai susirgimai, kai pats organizmas dėl nežinomų priežasčių pradeda kovoti prieš savo ląsteles, audinius, organus. Autoimuninių ligų sąrašas ilgas, o labiausiai žinomos – reumatoidinis artritas, vilkligė, psoriazė, išsėtinė sklerozė, pirmo tipo diabetas.
Šios ligos yra didžiulė našta visuomenei, nes daugelis jų neišgydomos, žmogus ilgai gyvena pririštas prie vaistų. Deja, priežastis, kodėl šių ligų daugėja, lieka neaiški. Mokslas ieško atsakymų, tarkime, kodėl daugėja pirmojo tipo cukrinio diabeto ar reumatinių ligų, bet, užuot pateikę tikslų atsakymą, tiesiog samprotauja. Gal dėl pasikeitusio maisto, nes valgome daugiau pusfabrikačių? Gal dėl elektromagnetinių laukų, kai kiekviename kambaryje yra belaidis internetas?
Niekas nežino, kaip šie elektromagnetiniai laukai veikia, kai tarp jų žmogus gyvena nuo gimimo, o ne dvi dienas ar metus?
O kaip tokiame elektromagnetiniame lauke vystosi mamos pilve augantis vaisius? Puodai, indai, teršalai. Galime vardinti begales priežasčių.
Viena jų – kad, ko gero, pasikeitė mūsų žarnyno mirkobiota, dėl to mūsų organizmai nėra taip gerai ištreniruoti, kaip mūsų senelių ir prosenelių. Juk mikrobiota treniruoja mūsų imuninę sistemą, būtent iš žarnyno ištreniruotos imuninės ląstelės su krauju keliauja po visą organizmą – į smegenis, kepenis, kur tik nori.
Kodėl būtent žarnyne treniruojamas imunitetas?
Nes žarnynas yra ta vieta, kur žmogus labiausiai susilieja su aplinka. Mes valgome ir geriame nesterilų maistą, jis patenka į žarnyną, kuris irgi nėra sterilus. Žarnyne gyvena milijardai bakterijų, o už kelių mikronų, visiškai šalia, yra sterili aplinka, kur bakterijų neturi būti. Kaip žarnynui išlaikyti pusiausvyrą, kai vienoje pusėje plonytės sienos (žarnų spindyje, viduje) yra daugybė bakterijų ir virusų, o šalia, už kelių mikronų, nėra nieko? Be to, ta siena nėra sumūryta, nėra cementinė, nes per ją į žmogaus organizmą turi praeiti su maistu gaunamos medžiagos, bet neturi praeiti bakterijos ir virusai. Todėl žarnyne mūsų imuninė sistema turi atskirti, su kuo reikia kovoti ir neįleisti į organizmą, ką reikia sunaikinti (tarkime, salmoneliozės ar šigeliozės sukėlėjus), o ką reikia atrinkti ir palikti – bifido- ir laktobakterijas, pieno baltymus ir t.t. Tai dar vadinama oraline tolerancija – atskirti, kas svetima ir pavojinga nuo to, kas nepavojinga ir net reikalinga.
Galvojama, kad kiekviena bakterija, kuri yra žarnyne, savotiškai treniruoja mūsų imuninę sistemą. Bakterijų yra 5000–7000 rūšių, o padermių – dar daugiau (viena bakterija gali turėti ir 12 padermių). Kiekviena iš keliasdešimt tūkstančių padermių turi savą unikalią informaciją, ir kiekvieną jų mūsų žarnyno ląstelės apdoroja bei aiškinasi, ar jos žalingos, ar naudingos.
Kaip galėjo mūsų mikrobiota nusilpti, lyginant su mūsų seneliais, kad nebeatpažįsta blogųjų bakterijų?
Jeigu mes gyvename steriliai, į mūsų žarnynus patenka mažiau negu reikia bakterijų. Mažiau bakterijų, mažiau imuninės sistemos treniruočių, ir nesusiformuoja pakankamas kiekis reguliacinių ląstelių, kurios neleidžia vystytis alergijai ar autoimuninėms ligoms. Žarnynas nebegali atskirti, ar čia geras dalykas, prieš kurį nereikia kovoti, ar blogas. Alerginės ir autoimuninės ligos, kurios dabar yra svarbiausios, – suklaidinto imuniteto pasekmė.
Tiesiog viena iš imuniteto grandžių pradeda kovoti prieš dalykus, kurie visiškai nekenksmingi, tarkime, prieš pieno baltymą, kuris iš esmės nėra žalingas. Bet štai sutriko atpažinimo procesas, ir organizmas pradeda gaminti medžiagas, kurios kovoja su gerais dalykais. Autoimuninių ligų principas toks pat – organizmas pradeda kovoti su savo ląstelėmis ir organais.
Ar mikrobiotos tyrinėjimai nėra mokslas dėl mokslo? Juk jeigu (kaip teigiama) kiekvieno mūsų mikrobiota unikali, kaip piršto antspaudas, kaip ją galime pakeisti? Juk kraujo grupės pakeisti negalime.
Iš tiesų, pakeisti žmogaus mikrobiotą sudėtinga, bet, skirtingai nuo kraujo grupės, galima ją papildyti. Kaip sergantiesiems diabetu duodame insulino, taip ir čia – jeigu sužinosime, kokių bakterijų žmogui trūksta, galėsime jų duoti papildomai. Šis metodas įrodytas skiriant paprasčiausias probiotines (gerąsias) bakterijas, jos sumažina viduriavimo dažnį susirgus rota- ar noravirusu. Efektas tikrai yra.
Nors, kaip sakiau, mirkobiota dabar tyrinėjama nenusakomais tempais, o didžiausias proveržis įvyko po 2013 metais atlikto tyrimo, kai išmatų transplantacija buvo atlikta žmonėms, sergantiems labai sunkia bakterine žarnyno infekcija sukelta Clostridium difficile. Ši bakterija atsiranda nusilpusių, ilgai antibiotikus vartojusių žmonių žarnyne ir sukelia viduriavimą, kartais labai agresyvų, kai žmogus gali net mirti. Tai vyksta Kanadoje, Amerikoje, kur medicina puikiai išvystyta, ir tokių ligų net neturėtų būti.
Minėto 2013 metų tyrimo metu sergantiems šia liga žmonėms buvo transplantuotos donoro išmatos, ir 100 proc. ligonių pasveiko! Mikrobiotos transplantacija padarė didesnį poveikį nei brangiausi antibiotikai, kurių kursas savaitei kainuoja 2000–3000 eurų. Skyrus brangiausius antibiotikus, pasveikdavo 70 proc. ligonių, o persodinus mikrobiotą, – 100 proc.
Po vienkartinės transplantacijos! Tai buvo fantastinis atradimas, kuris sukrėtė mediciną. Po šio tyrimo Amerikos FDA (Food and Drug Administration), valstybinė institucija, kuri suteikia leidimus vaistams, suteikė leidimą išmatų transplantaciją naudoti gydymui masiškai – kaip labai efektyvų gydymo metodą. Ir tą leidimą davė praėjus vos pusei metų po straipsnio apie tyrimą pasirodymo. Tai irgi savotiškas rekordas, kad po vienintelio straipsnio būtų toks pripažinimas.
Ar mikrobiotos persodinimas tapo populiarus? Gal tai atliekama ir Lietuvoje?
Nuo lemtingojo atradimo, per 5 metus tyrimų padaryta daug, ir visų atsakymas toks pat – efektas labai labai geras. Lietuvos gyventojai tuo irgi įsitikino, nes ir pas mus atliekamos mikrobiotos transplantacijos. Jau 3 metus jas atlieka dr. Juozas Kupčinskas Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje. Ateityje tokios transplantacijos bus atliekamos bet kurioje Lietuvos ligoninėje.
Vilniuje Vaikų ligoninėje Santariškėse prieš 1,5 metų su kolegomis pradėjome projektą – išmatų transplantacijas atliekame autizmą turintiems vaikas. Tai kol kas moksliniai tyrimai.
Šiuo metu tyrinėdami ir transplantuodami mokrobiotą mes esame panašioje situacijoje, kokioje buvo medicina prieš 200–300 metų, kai buvo atrastas kraujo perpylimas. Tuo metu niekas nežinojo apie kraujo grupes, jų suderinamumą, pylė bet ką, net ėriuko kraują žmogui. Užtat dabar mes apie kraują viską puikiai žinome. Kalbant apie išmatų transplantaciją, situacija panaši – dabar žinome mažai, bet žinosime daug. Aišku tik viena, kad ištirti kraujo tapatumą ir jį perpilti labai nesunku, palyginti su išmatų transplantacija, nes kraujyje kur kas mažiau įvairių medžiagų, nei išmatose. Jeigu mes sužinosime, kaip parinkti donorą, kad jis idealiai atitiktų recipiento poreikius, tai rezultatai bus dar geresni. Kol kas žinių dar nėra tiek daug. Tarkime, vieno donoro išmatos suleidžiamos 5 ligoniams, iš kurių 2 pajunta labai gerą efektą, vienas – nedidelį, o kiti du negauna jokio efekto.
Atskira tema – mikrobiota ir nutukimas. Vyksta moksliniai tyrimai aiškinantis, kaip viena konkreti bakterija lemia žmogaus svorio augimą. Kai jos trūksta, svoris didėja. Galbūt, sukūrus probiotikus su šia bakterija, nutukimą bus galima pažaboti?
Kaip vyksta išmatų transplantacija techniškai?
Įvairiai. Mūsų vaikų ligoninėje specialiai paruoštas donoro išmatas įvedame kolonoskopo pagalba. Kitas būdas, kai jos įvedamos į skrandį gastrofibroskopijos būdu ar zondu. Trečias būdas – išmatos supakuojamos į kapsules, kurios nurytos ištirpsta žarnyne ir pasėja bakterijas.
Galime išmatas įvesti ir klizma, bet tai mažiausiai efektyvu.
Pasaulyje tokių procedūrų atlikta šimtai tūkstančių, jokių komplikacijų nepastebėta. Tiesa, pasitaiko kuriozų. JAV vienai pacientei persodino jos dukros mikrobiotą, mama pasveiko nuo ligos, tačiau nutuko (dukra buvo nutukusi).
Moteris padavė medikus į teismą, kad dėl išmatų transplantacijos sustorėjo.
Beje, persodinat išmatas, atliekama daug tyrimų donorui. Tiriama, ar nėra autoimuninių ligų.
Ar skubėti į vaistines, pirkti probiotikus ir taip gerinti savo mokrobiotą?
Pirmas patarimas, kad vaiko mirkrobiota susiformuotų sveika – mažinti sterilumą. Steriliomis sąlygomis auga ligoniai, o ne sveiki žmonės. Net baugu žiūrėti į kai kurias supermamas, kurios vaikšto su dezinfekuojančiais purškalais ir viską valo.
Tai tragedija. Kiekviena lazda turi du galus. Viename gale – infekcijos dėl nešvaros, kitame gale – alergijos ir autoimuninės ligos. Jeigu mes nesilaikome higienos, yra tikimybė susirgti rotavirusu ar kita žarnyno infekcija, to neneigiu. Bet tų infekcijų nėra daug, ir jos lengvai praeina.
Žinoma, higiena būtina ligoninėje, nes ten jau kitos taisyklės. Bet kalbėkime apie natūralią aplinką – namus. Ant grindų, stalo kitų paviršių pilna mikroorganizmų, kurie, patekę į organizmą, atlieka savo darbą. Dalis žūsta skrandyje, bet dalis patenka į žarnyną ir treniruoja imuninę sistemą.
Bakterijos vaiko skrandyje ir žarnyne didina tam tikrų reguliacinių ląstelių kiekį, kad imunitetas būtų normalus. Jeigu tos pačios bakterijos patenka į suaugusio žmogaus organizmą, jos jokios įtakos nepadaro – kiek žmogus turi tų reguliacinių ląstelių, susiformavusių vaikystėje, tiek ir turi. Kiek prikaupė būdamas mažiukas, tiek ir liks. Kadangi įrodyta, kad imuninė sistema labiausiai treniruojama vaikystėje, visame pasaulyje dabar kalbama apie 1000 svarbiausių žmogaus sveikatai dienų, kai susiformuoja visi reikalingi mechanizmai. Jos apima nėštumą ir pirmus 2 žmogaus gyvenimo metus.
Kuo mes galime padėti vaikui? Nesilaikyti sterilumo. Nukrito daiktas ar žaislas – nedezinfekuokime, nevirinkime, neplaukime karštu vandeniu. Daržovių ir vaisių plovimas dabar svarbesnis ne dėl bakterijų, o dėl organinių teršalų, chemikalų.
Kalbant apie probiotikų vartojimą, irgi reikia rasti aukso vidurį. Būna tėvų, kurie pasakoja, jog duoda vaikui probiotikų nuolatos nuo gimimo, nes taip pasakė gydytoja. Šiuo metu nėra įrodymų, kad reikėtų probiotikus vartoti nuolatos.
Tačiau yra etapų, kai probiotikų tikrai reikia. Visų pirma jie naudingi žarnyno virusų sezono metu (tas sezonas sutampa su gripo sezonu). Probiotikų gėrimas paprastai apsaugo nuo žarnyno virusų, o jeigu vaikas suserga, – serga kur kas lengviau.
Kitas etapas, kai reikėtų vartoti probiotikų, – kai vaikui skirta antibiotikų, ir ypač, jeigu prieš tai, skyrus antibiotikų, vaikas viduriavo. Geriant antibiotikus su probiotikais, reikia išlaikyti laiko tarpą tarp antibiotikų ir probiotikų, nes jie „susitikę“ mažina vienas kito poveikį. Reikėtų probiotikų vartoti, palaukus 2–4 valandas po antibiotikų vartojimo, arba gerti mieliagrybį (jis yra vienintelis), kurio antibiotikai neveikia.
Apibendrindamas galiu pasakyti, kad, yra 3 situacijos, kai rekomenduojami probiotikai: žarnyno infekcijų sezonas, vaikas viduriuoja, vaikui skyrė antibiotikų.
Ačiū už pokalbį.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
