Iš kur tu, skarotoji gražuole? Suprantama, iš miško – mes juk kalbame apie eglę. Tačiau istorikai laikosi kitos versijos.
Kalėdų eglutės protėviai
Seniausiais kalėdinių eglučių protėviais buvo šventieji medžiai, kuriuos žiloje senovėje garbino daugelis tautų, pagonybės puoselėtojų.
Vienas iš labiausiai paplitusių buvo paprotys statyti vidury kaimo arba miesto aikštės specialiai miške nukirstą medį – buką, beržą, eglę, kiparisą. Tai vykdavo per vadinamąsias „gegužines“. Medžiai būdavo puošiami kaspinais, gėlėmis, karoliukais, apie juos šokama ir dainuojama. Šios apeigos turėjo duoti sveikatos, gerovės, gausų derlių.
Kai kurios tautos kartu su visuomeniniais medžiais aprėdydavo ir asmeninius nedidelius medelius. Štai Vokietijos kunigaikštystėse žmonės puošdavo eglutes priešais savo mylimųjų langus, vėliau tokius medelius pradėta dovanoti mokytojams, teisėjams, vaistininkams, burmistrams ir kitiems gerbiamiems žmonėms.
Eglutės buvo pasirinktos ne atsitiktinai: vokiečiai labai garbino šį medį ir laikė jį talismanu, apsaugančiu nuo nesėkmių.
Vėliau eglutes imta puošti ir žiemą. Beje, įprotis išdabinti žalumynais šventyklas ir gyvenamuosius namus prieš Naujuosius metus buvo paplitęs dar Senovės pasaulyje. Dar prieš švenčių pradžią žmonės pamerkdavo į vandenį vaisinių medžių šakeles, kad šios reikiamu momentu pražystų. Gaila, tačiau pumpurai ne visada išsprogdavo laiku. Todėl naujametei puošybai pradėtos naudoti amžinai žaliuojančios šakelės: eglės, buko, kadagio, pušies… Bet tradicija puošti kalėdines eglutes visiškai susiformavo Elzase. Daugelis tyrinėtojų mano, jog būtent iš ten XVIII amžiuje kalėdinė eglutė pradėjo savo keliones po pasaulį.
Kitų istorikų nuomone, eglutė namuose – tai ne vien paprastas žalias medelis viduržiemį. Tai priminimas apie tai, kad mūsų protėviai kurdavo laužus ir, tikėdamiesi gero derliaus, mesdavo į juos simbolinę auką – vadinamąją ,,kalėdinę pliauską”. Vėliau apie šią auką buvo primiršta, bet įprotis susirinkti su visa šeima prie liepsnojančio kalėdinio židinio ir įmesti į jį simbolinę malką, kviečiant ateiti į namus gerovę, gyvavo labai ilgai.
Kai kuriose šalyse ši ir dar kai kurios kitos senosios tradicijos yra išlikusios. Pavyzdžiui, Anglijoje namai prieš Kalėdas ir Naujuosius metus vis dar išpuošiami vijoklių šakelėmis, bugieniais, o kai kuriuose Graikijos rajonuose ties durimis kabinamos alyvmedžių ir laurų šakelės su prie jų pririštais graikiškais riešutais ir hiacinto svogūnėliais.
Eglučių puošimo tradicijos Lietuvoje
Įprotis puošti kalėdines eglutes iš Vokietijos vėliau paplito po visą Europą. O Rusijoje tą daryti įsakė caras Petras I dar prieš 1700 metų sutikimą. Jis liepė visiems žymesniems žmonėms ir dvasininkams savo namų kiemuose išstatyti išpuoštus eglių, pušų ar kadagių medelius, o paprastai liaudžiai – nors jų šakelėmis savo trobas papuošti. O Puškino laikais šioje šalyje žaisliukais nukabinėtos eglutės buvo pardavinėjamos… konditerijos ir saldumynų parduotuvėse.
Prieš kelis šimtmečius Europoje eglutės buvo puošiamos savadirbiais žaisliukais: auksuotais ir sidabruotais graikiniais riešutais, pintinėlėmis, grandinėmis iš spalvoto popieriaus, taip pat įvairiausiais meduoliais ir obuoliukais. Ant šakelių degdavo parafininės spalvotos žvakutės, skleisdamos malonų vaško aromatą.
Lietuvoje eglučių puošimo tradicijos nėra senos. Jos atkeliavo iš XX amžiaus pradžios, o galutinai susiformavo tarpukario metais. Mat tuo laiku mūsų šalyje įsikūrė nemaža moterų organizacijų, ėmusių visaip propaguoti buities gražinimo dalykus. Jų dėka imtos puošti ir kalėdinės eglutės. Jas galima drąsiai vadinti visuomeninėmis: mat tuo metu jų ugnelės sužibdavo masinio žmonių susibūrimo vietose: mokyklose, klubuose.
Kadangi savo namuose retas žmogus teturėjo žaliaskarę, jų pasižiūrėti susirinkdavo ir suaugusieji, ir vaikai. Mažiesiems eglutė atrodydavo kaip tikras stebuklas: mat jie dar būdavo pavaišinami ir ant jos kabančiais saldumynais. Tuo metu šie skanėstai būdavo rankų darbo: tai įvairiausios iš tešlos iškeptos figūrėlės, žvaigždutės, mėnuliukai, į spalvotus popierius įvynioti ledinukai. Seniau juk nebuvo nei į tokius gražius popierėlius įvyniotų saldainių, nei masinės žaisliukų gamybos.
Beje, seniau eglučių Kūčioms niekas nepuošdavo. Paprotys dabinti jas anksti prieš šventes atsirado gerokai vėliau. Savo įtaką turėjo komercija. O dabar Lietuvoje jau prieš porą mėnesių sutviska vitrinos su Kalėdų eglutėmis ir dovanomis.
Fantazijai tiesiog nėra ribų
Gausybė Europos valstybių dizainerių prieškalėdinėmis dienomis puošia eglutes. Ir ne vien tam, kad kuo naudingiau parduotų jas turtuoliams. Lėšos daugiausia skiriamos labdarai. Štai Prancūzijoje kasmet tradiciškai renkamos lėšos našlaičių prieglaudoms.
„Dizainerių kalėdinė eglutė“ – taip vadinasi šis neįprastas renginys. Išpuoštos pagal pačias drąsiausias kūrėjų idėjas, eglutės parduodamos specialiame aukcione. Tie, kuriems ne pagal kišenę kutiurje eglutės, bet norisi paremti kilnų reikalą, gali nusipirkti simpatingų atvirukų su jų atvaizdu.
Pernai aukcionas atnešė organizatoriams 30 tūkst. eurų pelno. Šiemet suma turi būti dar didesnė, todėl, kad egles pradėjo puošti tokių pasaulinio garso mados namų, kaip Chanel, Dior, Gotje, Lakrua, Valentino, Gucci, Armani ir kt. atstovai.
Šiose savotiškose lenktynėse dizaineriai neslopina fantazijų. Pernai J.P. Gotje nukabinėjo eglutės šakas vaikiškomis kojinaitėmis. P. Rabanne eglutė buvo pagaminta iš besisukančių metalinių žiedų. Prizą už originalumą pelnė dizaineris J. Dreifusas, sukūręs spygliuotą „kostiumą – eglutę“.
O Lenkijoje šiemet siūloma puošti eglutę… meduoliais. Pagal senovinius receptus pagaminta tešla išsilaiko keletą metų. Padengti glazūra, ištirpintu cukrumi, apibarstyti cukraus pudra, eglutės meduoliai atrodo ne blogiau už kitus naujametinius žaisliukus.
Parduotuvių vitrinose galima išvysti meduolinius angelus ir lenkišką Kalėdų Senelį – Šventąjį Mikalojų, namelius, varpelius, eglutes, įvairių žvėrelių figūras. Norintiems siūlomos ir įvairiaspalvės girliandos. Nuo įprastinių jos skiriasi tuo, kad yra taip pat valgomos – pagamintos iš cukruotų riešutų.
Eglučių meduoliai patenkina bet kokio pirkėjo – ir neturtingo, ir turtuolio skonį. Patys brangiausi – nameliai su stogais, papuošti moliūgų ir saulėgrąžų sėklomis, kainuoja 32 zlotus. Nedidelių žaisliukų eglutei rinkinys puošnioje dėželėje kainuoja 17 zlotų. Vienas žaislinis meduolis kainuoja ir visai nebrangiai – viso labo 2 –3 zlotus. Girlianda iš riešutų – pati brangiausia – 48 zlotai.
Eglučių rekordai
- Kaip liudija Gineso rekordų knyga, pati aukščiausia (67,36 m.) gyva eglutė buvo pastatyta Vašingtono valstijos Sietlo miesto Nordgeito prekybos centre 1950 metais.
- Pati aukščiausia dirbtinė eglutė buvo įrengta nedidelio Brazilijos miestelio Itu pagrindinėje aikštėje 2000 metais. Šio miestelio gyventojai jaučia aistrą viskam, kas gigantiška – pas juos jau yra pats aukščiausias pasaulyje gatvės žibintas ir pati didžiausia telefono būdelė. Eglutės aukštis siekė 76,2 m, o viršūnę puošė 4 metrų dydžio raudona žvaigždė. Metalinė konstrukcija buvo sumontuota ant specialios plaukiojančios platformos vidury ežero. Nuo 150 tonų sveriančio įrenginio viršūnės buvo matyti kaimyninis miestas, esantis už 25 km nuo Itu. Gigantiškai eglutei apšviesti sunaudota per 6,5 tūkstančių lempučių.
- Pati didžiausia horizontali eglutė 2001 m džiugino Italijos Gubijo miesto gyventojus. Horizontali todėl, kad puošė Indžino kalvos šlaitą. Rekordininkei papuošti prireikė 700 lempučių, sujungtų 18 km ilgio tinklais. Viršūnėje buvo įtaisyta milžiniška Kalėdų žvaigždė su kometos uodega, kurios ilgis – 50 m. Medelis buvo matyti už keleto kilometrų nuo Gubijo.
- Pati didžiausia gyva eglutė Europoje (27,4 m) puošė 1998 metais Monte Karlo Kazino aikštę.
- Pati aukščiausia Pietų pusrutulio eglė buvo įtaisyta Australijos Sidnėjuje. Jos aukštis siekė 33 m, ją puošė 33 tūkstančių lempučių ir tiek pat žaisliukų.
- Pati seniausia pasaulio eglė auga kalnuose netoli nuo Irano Abado miesto. Medžiui-gigantui 4000 metų, bent taip jau tikina miškininkai.
- Viena iš pačių brangiausių ir elegantiškiausių kalėdinių eglių buvo pristatyta Gucci kompanijos. Medelis visas buvo pagamintas iš sodrios juodos spalvos medžiagos ir papuoštas sidabro rutuliais. Eglutės kamieną supo ištaigingas kilimas iš juodo triušio kailio. Šis neįprastas Gucci mados namų gaminys buvo įtaisytas Cartje juvelyrinės firmos parodų komplekse ir kainavo 15000 JAV dolerių.
Parengė Rita Milerienė
„Mamos žurnalas“
