Nuo švelnios tėvystės perdegę tėvai ieško kitų metodų. Internete sparčiai populiarėja naujas būdas — auklėjimas natūraliomis pasekmėmis (angl. FAFO). Ar tai tik dar viena tendencija, o gal atsakymas į visus kankinančius vaikų ugdymo klausimus?
Pagrįstai interneto favoritas
Viename tiktoko platformoje įkeltame vaizdo įraše — mergaitė, ragaujanti bulvytę, ant kurios užsidėjo pusę pakelio druskos. Kitame – berniukas, sugalvojęs vakare išeiti iš namų ir po kelių minučių prašantis įleisti atgal. Tai tik keletas milijonus peržiūrų sulaukusių įrašų, po kuriais komentatoriai sveikina vaikus, susipažinus su natūraliomis pasekmėmis. Ir negaili pagyrų tėvams, dėl atsisakymo užkirsti kelią mažylių diskomfortui.
Natūralios pasekmės – auklėjimo būdas, užuot baudus, leisti vaikui patirti natūralius jo veiksmų padarinius. Esminė šio metodo dalis – tėvų nesikišimas, orientuotas į pamokos išmokimą ir skatinimą savarankiškai mąstyti apie ateitį. Pavyzdžiui, jei vaikas atsisako susitvarkyti žaislus, ir kam nors užlipus ant žemės gulinčio žaislo, jis sulūžta. Ekspertai sako, kad taip mažylis gali išmokti atsakomybės, kritinio mąstymo, priimti savarankiškus sprendimus ir aklai nesekti kitais.
Tinka ne visiems
Psichologai perspėja, kad beatodairiškai taikyti auklėjimą natūraliomis pasekmėmis gali būti kenksminga. Vaikas mokosi ne tik iš padarinių, bet ir iš to, kaip suaugusieji su juo per pasekmes elgiasi. Jei tėvai tampa emociškai abejingi ir visiškai nedalyvauja, kai mažylis susipažįsta su savo veiksmų rezultatu, tai gali daryti neigiamą įtaką jo savivertei. Vaikas gali jausti gėdą, nepalaikymą ir sunkiai suvokti patirtis, kurios viršija jo galimybes.
Be to, ne kiekvienas vaikas yra pasiruošęs šiam auklėjimo būdui. Psichologai teigia, kad natūralių pasekmių metodikos nereikėtų taikyti mažyliui iki 3–4 metų. Jaunesnio amžiaus vaikas dar neturi įžvalgumo ir impulsyvumo kontrolės.
Atsakas į švelnią tėvystę
Vis dėlto auklėjimas natūraliomis pasekmės tapo tėvų favoritu, nes leidžia atsipalaiduoti ir išvengti derybų su nepaklusniu vaiku. Šis metodas yra atsakas į paskutinį dešimtmetį itin išpopuliarėjusią švelnią tėvystę. Tai didelio intensyvumo, vaiko įgalinamas ir atlaidus auklėjimo būdas, kuomet mažai dėmesio skiriama suaugusiojo galiai.
Pasak psichologų, tėvai, taikantys vien švelnios tėvystės principus, jaučiasi išsekę – nuo per didelio įsitraukimo, nuolatinio savo sprendimų aiškinimo ir emocinio kontroliavimo. Tai itin vargina, nes tėvai, patys augę prieš trisdešimt ir daugiau metų, tokio palaikymo negavo. Užaugę taikant „griežtos meilės“ ugdymo modelį, jo principus atpažįsta ir natūralių pasekmių modelyje. Nostalgija yra viena iš auklėjimo natūraliomis pasekmėmis populiarumo priežasčių – visuomet yra lengviau atkartoti jau pažįstamus modelius.
Kaip teisingai taikyti šį metodą
Verta atsiminti, kad joks ugdymo metodas nebus veiksmingas ilgalaikėje perspektyvoje, jei nebus paremtas ryšiu, abipuse pagarba ir emociniu intelektu. Tėvų vaidmuo yra nustatyti ribas ir būti atrama savo vaikui. Tinkamai taikant, auklėjimas, pasitelkiant pasekmes, bei švelni tėvystė gali būti puikūs vienas kito papildiniai.
Nemoralizuokite. Komentuodami venkite agresyvaus tono ir nemenkinkite vaiko poelgio replikomis – „aš tau sakiau“ arba „aš geriau žinau“. Girdėdamas tokius komentarus, mažylis neišmoks pamokos, todėl visuomet su vaiku bendraukite pagarbiai.
Venkite bauginimų. Nevartokite bauginimų: „Nepadarei namų darbų, todėl gausi blogą pažymį.“ Geriau įvardinkite prasmingą, amžių atitinkančią pasekmę: „Kol nepadarei namų darbų, negalėsi žaisti su draugais.“ Prasmingi padariniai moko atsakomybės be nereikalingo streso.
Nustatykite nuoseklias pasekmes. Vaikai klesti nuoseklume. Tokios turėtų būti ir pasekmės – jei vaikas nenaudoja piešimo kreidelių pagal funkciją, paimkite jas ir pasiūlykite pabandyti vėliau, pagal paskirtį. Reikia vengti pasekmių, nesusijusių su elgesiu. Pavyzdžiui – neleisti žiūrėti animacinio filmo, nes mažylis nebaigė vakarienės.
Kalbėkite apie pasirinkimus. Užuot leidę vaikams išsiaiškinti „sunkiuoju keliu“, aptarkite visus galimus pasirinkimus. Užduokite tokius klausimus: „Kas, tavo manymu, nutiks, jei taip pasielgsi? Kaip kitaip galėtum su tuo susitvarkyti?“ Suteikite galimybę vaikui pasirinkti elgesį ir atitinkamai prisiimti atsakomybę.
Spręskite problemas bendradarbiaujant. Mažyliui nuolat susiduriant su ta pačia problema, nepalikite jo vieno, o padėkite rasti sprendimą. Pavyzdžiui, jei vaikas nuolat pamiršta į treniruotę įsidėti sportbačius, užuot leidę tam pasikartoti, padėkite pasidaryti visų daiktų, kuriuos jis turi pasiimti į treniruotę, sąrašą.
Visuomet įvertinkite saugumą. Natūralios pasekmės netaikomas, jei elgesys gali sukelti pavojų vaiko gyvybei, sveikatai ar aplinkiniams. Pavyzdžiui, jei veikas pradeda muštis ar gadinti daiktus, mažylį reikia nedelsiant stabdyti.
Pasekmes derinkite su empatija. Efektyviausia, kai atsakomybę suderinate su emocine parama. Čia puikiai dera švelnios tėvystės principų pritaikymas. Stenkitės parodyti supratimą, kodėl vaikas taip elgiasi, o ne pyktį, kad jis nesielgia taip, kaip jam liepiate.
Tekstas Gabrielės Valantinės
Susiję straipsniai
