Perdegimo sąvoka nėra nauja, tačiau dabar ji tarsi įgijo antrą kvėpavimą. Yra šalių, kuriose perdegusiam darbuotojui darbo vieta saugoma 2 metus (kartais tiek laiko prireikia iš būsenos išeiti). Perdegimą galima patirti ir motinystėje.
Apie perdegimą kalbamės su Rita Simonavičiūte-Koreive, koučingo ir HR specialiste, padedančia mamoms įveikti karjeros, santykių ir savirealizacijos išbandymus. Moteris pati yra patyrusi perdegimą.
Papasakokite savo patirtį – ar perdegėte gimus vaikui?
Aš neperdegiau motinystėje. Bet, manau, tik todėl, kad jau buvau perdegusi darbe. Ne „pavargusi“. Perdegusi. Užtai, kai tapau mama, aš jau pažinojau save geriau. Ir buvau išsiaiškinusi, kas mane ten nuvedė. Geriau išmaniau apie savo ribas, ir tai, ko nebegaliu ignoruoti.
Ši tema aktuali, nes daug mamų ją patiria (manau, per daug, nors statistikos, žinoma, nėra). Tik dažnai neatpažįsta ir negali įsivardinti, kad tai, kaip jaučiasi, yra motinystės perdegimas.
Apie tai pasakojau ir padėjau atpažinti nemokamame vebinare „Mamos perdegimas: kaip iš jo išeiti?“ Po jo praėjus tik savaitei, viena mama parašė, kad pritaikiusi tai, ką iš manęs išgirdo, pradėjo iš perdegimo būsenos išeiti! Vebinarą galima rasti ir nemokamai pažiūrėti feisbuko grupėje „Rami mama“.
Kuo perdegimas skiriasi nuo pervargimo?
Perdegimas, pagal PSO, – tai ilgalaikio, lėtinio streso sukeltas emocinis, fizinis ir protinis išsekimas, susijęs su darbu, santykiais ir/ar pareigomis.
Išsekimas apima 3 lygius – štai čia esminis skirtumas nuo pervargimo. Todėl, norint išeiti iš perdegimo būsenos, neužtenka „tiesiog pailsėti“ – nes ji susijusi ne tik su fiziniu kūno nuovargiu.
Perdegimo terminą sugalvojo vokiečių kilmės amerikietis psichologas Herbertas Freudenbergeris 8-ajame dešimtmetyje. Ilgai apie perdegimą galvojome tik samdomo darbo kontekste. Bet visi šią būseną apibūdinantys požymiai gali būti stipriai patiriami motinystėje. Juolab kad ją dažnai ir patiriame kaip darbą!
Jei būtų daromi tyrimai, manau, kad mamų perdegimo skaičiai šokiruotų. Nes mūsų visuomenėje mamoms juk „normalu“ būti mama 24/7 režimu, nuolat dirbti, ir dar nemokamai.
Aš manau, kad taip neteisinga ir neturėtų būti. Todėl savo klientėms padedu išeiti iš nerealistiško, į perdegimą varančio 24/7 mamos režimo. Ir visoms mamoms noriu išsiųsti šią žinutę: perdegimas nėra diagnozė, liga ar psichikos sutrikimas. Nėra!
Ir iš jos išeiti tikrai galime pačios – keisdamos savo požiūrį. Tai ne liga, o gyvenimo transformacijos ženklas ir kvietimas kažką jame keisti. Yra testų perdegimui nustatyti, bet tai ne medicininė diagnozė, o būsena, paveikianti kūną, protą, ir emocijas.
Kaip nesupainioti perdegimo ir depresijos?
Depresija, pagal PSO, yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, energijos stoka bei susidomėjimo veikla praradimu.
Taigi pagrindinis skirtumas tarp depresijos ir perdegimo, mano manymu, yra būsenos trukmė, gilumas ir intensyvumas.
Perdegimas, jei savęs iš jo neišvedame, o giliname tą visapusišką išsekimą, gali nuvesti į depresiją, kuri jau traktuojama kaip psichologinis sutrikimas.
Be to, patirdamos perdegimą nebūtinai jaučiame nuolatinį liūdesį. Tik jei nieko su tuo nedarome, galime pereiti į apatiją, depersonalizaciją, ryšio su tuo, ką darome, nejautimą, nenorą daryti išvis.
Per kiek laiko išeinama iš perdegimo būsenos?
Kiekviena situacija skirtinga, tą patį perdegimą mes patiriame savaip, tad ir trukmė, kiek laiko reikia atsistatyti, gali labai skirtis. Vienai mamai gali prireikti 2 metų, kitai gali užtekti 2 mėnesių, nes skiriasi ir perdegimo intensyvumas, ir lygiai. Kaip ir priežastys, jų gausa ir gylis. Užtat ir pagalba, priemonės ir būdai, kurių mamai reikia, kad atsigautų, gali labai skirtis.
„Tiesiog išsimiegoti“ neužtenka, nes perdegusios mamos nervų sistema tokia įsitempusi, kad raminti ją fiziniu lygiu (poilsiu, gamta, sportu) nors ir būtina, bet nebeužtenka. Visokie sunkūs įsitikinimai, mąstymo klaidos, kaip antai, mamų visagalybės mitas, laiko jas įkalintas lyg užburtame minčių rate, kuriame jos pačios neleidžia sau pailsėti.
Dirbdama su mamomis, padedu joms įsivertinti savo situaciją ir tai, kuriame lygyje (fiziniame, emociniame ar proto) labiausiai tas išsekimas jaučiamas. Nuo to ir pradedame išeiti iš perdegimo rato.
Kaip jūs išėjote iš perdegimo būsenos?
Man asmeniškai po perdegimo darbe atsigauti prireikė 3 mėnesių.
Išėjau ir darbo, lankiau psichoterapiją, daug dirbau su savimi – aiškinausi, ko aš noriu, ko ne, kur gyvenau autopilotu ir kodėl. Kaip dabar tai suvokiau, –(at)kūrinėjau ryšį su savimi. Būtent tada pradėjau mokytis ir koučingo.
Gal yra patarimų šeimos nariams? Ką jie turi pamatyti? Kaip padėti?
Šeimos nariai gali padėti palaikydami, padėdami pailsėti, išsiaiškinę, ko perdegusiam šeimos nariui reikia tuo etapu, ir atliepdami tai, o ne padėdami taip, kaip jiems atrodo. Tai itin svarbu. Tad šeimos nariui išeidinėjant iš perdegimo būsenos labai svarbu išsiaiškinti, ko jam reikia, ir būtent tai atliepti.
Be to, mamoms nuo pat vaikelio gimimo svarbu dalintis atsakomybėmis su partneriais. Tada tikimybė, kad perdegimo ratas užsisuks, labai sumažėja, ir poros ryšys mažiau trūkinėja.
O ką šeimos nariai turi pamatyti? Svarbiausia – užsitęsusią įtampą ir nuovargį, kurio nepataiso miegas.
O jei perdegė abudu?
Nemanau, kad tai didelė tikimybė, nes į situacijas gyvenime reaguojame skirtingai. Ir jei mama perdegė, nes, kaip dažnai yra mūsų socialinėje struktūroje, ji „tempė“ daugiau pasikeitusiame abiejų tėvų gyvenime, – tuomet tėtis gal net neturėjo priežasties patirti ilgalaikio streso ir fiziškai, emociškai bei protiškai išsekti (patirti perdegimą).
Be to, perdegimo lygiai skirtingi, tad jei jau taip nutiktų, kad perdegė abu, tai pora perdegimą patirs skirtingai ir gal net skirtinguose lygiuose. Tuomet pirmiausia svarbu kiekvienam nuoširdžiai pasikalbėti, įsivertinti savo perdegimo priežastis ir išsekimo lygį ir pradėti eiti iš šios būsenos. Ilsintis, pasitelkiant psicho- ar kitas norimas terapijas bei koučingą, kad suvoktų savo perdegimo priežastis ir į tą perdegimo ratą nebegrįžtų.
Perdegiau pagimdžiusi pirmąjį, perdegsiu ir po antrojo?
Ne. Jei iš tikrųjų pailsėsite, ne tik fiziškai. Suprasite savo perdegimo priežastis, (at)kursite ryšį su savimi, ribas. Ir, priėmusi perdegimą kaip ženklą kažką keisti gyvenime, tai ir padarysite. Jei nebijosite pasitelkti pagalbos iš išorės, nes patiems tikrai sudėtinga pastebėti savo būsenas, ypač jei savęs gerai nepažįstame.
Dirbdama su mamomis būtent to ir mokau bei suteikiu įrankius, kaip iš tos būsenos, kurioje nebenorime būti, išeiti.
Ritą Simonavičiūtę-Koreivę galite sekti: IG @rita_simonaviciutekoreive, čia rasite daugiau aiškumo, kaip išjudėti iš perdegimo.
Projektą „Neretušuota motinystė“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui 2026 metais skirta suma 9000 eurų. Straipsnis paskelbtas 2025.06.17
