Ar jūsų vaikas skaito todėl, kad nori, ar todėl, kad reikia? Skirtumas, kaip rodo tyrimai, yra milžiniškas: vaikai, kurie vaikystėje skaito su malonumu, paauglystėje pasiekia geresnių akademinių rezultatų, turi stipresnį emocinį intelektą ir savo noru mažiau laiko leidžia prie ekranų. Apie tai, kaip tai pasiekti ir ką ankstyvas skaitymas duoda vaikui, kalbamės su „Vaikystės sodo“ darželių tinklo ugdymo kokybės koordinatore Aušra Rabašauskiene.
Vis dažniau kalbama apie tai, kad anksti skaityti pradėję vaikai mokosi daug sėkmingiau, tačiau dabar pasirodė ir nauja įžvalga – kad pilnos knygų lentynos namuose nebūtinai tai garantuoja. Galite plačiau apie tai papasakoti?
Iš tiesų ilgą laiką buvo manoma, kad pakanka, jog vaiko aplinkoje tiesiog būtų daug knygų, tačiau naujesni ilgalaikiai Kembridžo universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad tik turėti knygų neužtenka, – reikia jas skaityti ir skaityti su malonumu. Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad vaikai, kurie nuo mažens skaito savo malonumui, iš bendraamžių mokykloje išsiskiria ne tik geresniais skaitymo, bet ir bendrais mokymosi pasiekimais, lengviau susikaupia, jų žodynas turtingesnis ir jie mąsto plačiau. Kodėl tai svarbu? Nes tikslas turėtų būti ne tik geri pažymiai, bet ir tai, kad vaikas išties gerai supranta, ko mokosi, – būtent tai lavina ankstyvas įprotis skaityti.
Paprastas pavyzdys – iš knygų vaikas sužino vis daugiau žodžių, jo žodynas tampa turtingesnis, todėl jam lengviau reikšti savo mintis, suprasti kitus, įvairius tekstus ar užduotis bei žodžių prasmes pagal kontekstą. Juk kasdienėje kalboje mes nenaudojame tiek daug vaizdingų žodžių, palyginimų ir metaforų, o tai plečia ne tik žodyną, bet ir vaizduotę. Įdomu tai, kad, vaikams augant skirtingose šeimose, kuriose skiriasi tėvų išsilavinimas, pajamos ir namų aplinka, ryšys tarp pomėgio skaityti ir geresnių mokymosi rezultatų vis tiek išlieka, tad į skaitymą ankstyvajame amžiuje verta žiūrėti rimtai.
Be to, tyrimai rodo ir tai, kad vaikai, kuriems nuo mažens buvo skaitoma ir kurie patys pradėjo skaityti savo malonumui, paauglystėje pasižymėjo geresniais mąstymo gebėjimais, turėjo mažiau elgesio sunkumų ir jautėsi emociškai stabilesni. Tad skaitymas – ne tik būdas įgyti žinių ar praplėsti žodyną, bet ir sustiprinti emocinį vaiko pasaulį.
Šiais ekranų laikais daugelio tėvų didžiausias rūpestis, kad vaikas negali ilgai išlaikyti dėmesio. Ar knygos gali padėti išmokti susikaupti?
Gali, bet knygos vaiko gyvenime turi atsirasti anksčiau nei ekranai. Naujausi tyrimai rodo, kad kūdikiai kalbą mokosi pirmiausiai iš ritmo ir intonacijos, o ne iš paskirų garsų, kaip buvo manyta anksčiau, todėl ritmingas skaitymas su skirtingomis intonacijomis padeda vaikui greičiau suprasti kalbos struktūrą. Būtent dėl to „Vaikystės sode“ vaikams kasdien skaitome eilėraščius, dainuojame ritmingas daineles, žaidžiame pirštukų žaidimus, veiklų metu įterpiame kuo daugiau garsažodžių ir skaitome pasakas personažų balsais. Vaikui, kuriam nuo kūdikystės skaitymas asocijuojasi su žaisminga, malonia ir jaukia veikla, lengviau išlaikyti dėmesį ilgiau, o tai nepastebimai treniruoja gebėjimo susikaupti „raumenį“.
Be to, yra ir kitas puikus skaitymo privalumas – tie vaikai, kurie anksti įgyja įprotį skaityti, paauglystėje praleidžia mažiau laiko prie ekranų, todėl jiems nereikia tiek daug apribojimų ar taisyklių. Žinoma, tai nereiškia, kad ekranų problema išnyks pati savaime, bet rodo, kad ankstyvas skaitymo įprotis yra svarbesnis, nei buvo galvota iki šiol.
O jeigu vaikui knygos tiesiog neįdomios?
Nėra tokių vaikų, kurie iš prigimties nemėgtų knygų. Jeigu susidomėjimo skaitymu nėra, tai beveik visada reiškia, kad vaikas dar neturi teigiamos skaitymo patirties, o ne tai, kad vaikas tiesiog nemėgsta skaityti. Ankstyvame amžiuje vaikui svarbiausia ne tiek pati knyga, kiek bendras laikas su suaugusiuoju – kai tėtis ar mama skaito įsitraukęs, klausinėja, reaguoja ir juokiasi ar liūdi drauge, vaikas šį laiką sieja su jaukumu ir artumu, malonia veikla, ir tai jam daug svarbiau nei tiesiog tekstas knygoje.
Dar vienas dalykas, kurį dažnai pamirštame, – skaitymas mažam vaikui nėra vien teksto įgarsinimas, tai ir knygelės pasirinkimas, jos vartymas, susipažinimas su autoriumi bei iliustratoriumi, knygos istorijos ir paveikslėlių aptarimas, raidžių ieškojimas ir atsakymai į jam rūpimus klausimus. Svarbu, kad šis procesas virstų maloniu įpročiu, ir susidomėjimas knygomis ateis.
Kai mažylis knygą varto iš pabaigos į pradžią ir klausinėja padrikų klausimų – tai irgi skaitymo etapas, dažnai pastebimas, kai vaikui 2–4 metai, todėl ramiai vartykite, skaitykite arba pasakokite apie tai, ką knygelėje matote. Vaikui augant, ateis ir supratimas, kad knygelė yra ne tik forma, bet ir nuosekli istorija.
Mes meilę knygai „Vaikystės sode“ skatiname įvairiausiais būdais, tačiau pirmiausia tai paverčiame žaisminga rutina – vaikams skaitome kasdien ir kaskart skirtingai. Pavyzdžiu, prieš pasivaikščiojimą lauke su vaikais skaitome tos dienos temą atitinkančią knygą ir kartu tyrinėjame tekstą, iliustracijas, istorijos seką, užduodame klausimus ir atsakymų į juos ieškome tekste – pokalbiai apie tai, ką skaitome, yra labai svarbūs. Beje, kasdien skaitome vis kitokį literatūros žanrą – eilėraščius, paveikslėlių knygas, enciklopedijas, pasakas ir istorijas, kad vaikai susipažintų su įvairiais tekstais, jų formomis ir paskirtimi. Po lauko, prieš poilsio metą, su vaikais skaitome jų pačių pasirinktas knygas ir tai darome ramiu balsu, tarsi liūliuodami ar dainuodami lopšinę, kad vaikams būtų lengviau užsnūsti ir pailsėti.
Ar nieko tokio, jeigu vaikas nuolatos nori skaityti tą pačią knygą?
Tai visiškai normalu ir net labai naudinga. Maži vaikai visko mokosi per kartojimą, ir skaitymas – ne išimtis: kiekvieną kartą klausydamasis tos pačios istorijos, vaikas vis geriau ją supranta, įsimena žodžius, pastebi vis naujas detales ir jaučiasi saugiai, nes žino, kas bus toliau. Po truputį jis pradeda pats „skaityti“ kartu – užbaigia sakinius, spėja, kas nutiks, patikslina, jei suaugusysis ne taip perskaito ar ką praleidžia.
Jeigu manote, kad šiek tiek per ilgai užtrukote ties viena knyga, susitarkite, kad iš pradžių paskaitysite jūsų siūlomą knygą arba jo kitą išsirinktą knygą, o po to galėsite paskaityti tą, kurią vaikas nori skaityti kasdien. Taip palengva jis atras ir kitas istorijas.
Kaip suprasti, kad vaikas jau pasiruošęs skaityti savarankiškai?
Vaikas įprastai pradeda domėtis skaitymu būdamas maždaug ketverių metų, tačiau suaugusieji dažnai mano, kad jam dar per anksti skaityti, ir šio susidomėjimo nepaverčia įpročiu. Iš patirties galiu pasakyti, kad nėra tinkamo ar netinkamo laiko mokytis skaityti. Jeigu vaikas domisi, padėkite jam sužinoti daugiau: pastebėkite raides ar žodžius visur – ant parduotuvių iškabų, automobilių numerių ar restorano meniu, dėliokite žodžius iš magnetinių raidžių ar palikite trumpas mielas žinutes vaiko užkandžių dėžutėje – toks mokymasis yra žaismingas, netikėtas ir smagus.
Pirmiausia vaikas skaitys mechaniškai, dažnai nesuprasdamas prasmės, tačiau ateis ir tas momentas, kai vaiko akys užsidegs, jis pajus skaitymo malonumą, norės kuo daugiau suprasti ir labai didžiuosis savimi – tada svarbiausia džiaugtis kartu, neakcentuoti klaidų ir leisti jam mėgautis šiuo atrastu skaitymo gebėjimu.
Ir dar vienas dalykas, kurį dažnai pamirštame, – kai vaikas jau pradeda skaityti, neapleiskite jo. Kiek daug jėgų suaugusieji skiria, kad vaikas pradėtų skaityti, ir kaip greitai jį apleidžia jam pradėjus. Pradėjęs skaityti, vaikas gali perskaityti tik labai paprastą tekstą, o jo skaitymo greitis ir sklandumas dar ne visada teikia tokį didelį malonumą, kokio norėtųsi, tačiau neapsigaukite – suprasti vaikas gali ir sudėtingesnius tekstus.
Būtent dėl to vaikui būtų naudinga skaityti skirtingo sudėtingumo knygas: viena turėtų būti paprastesnė – ta, kurią jis skaitys savarankiškai, kita – sudėtingesnė, kurią skaitys bei aptars drauge su suaugusiuoju. Mokslininkai rekomenduoja tai tęsti iki pat šeštos klasės, tad skaitykite ir su savo ūgtelėjusiais vaikais.
Ką dar skaitymas duoda vaikui, ko nesuteikia nei žaidimai, nei edukacinės programėlės?
Skaitymas leidžia vaikui ramiai, nuosekliai įsigilinti ir suteikia galimybę „išgyventi“ istoriją savo tempu. Be to, klausydamasis ar skaitydamas vaikas mokosi įsivaizduoti, suprasti kitų jausmus, susieti įvykius ir kurti prasmę. Vienas iš svarbiausių knygų privalumų yra tai, kad jos gali padėti vaikui susidoroti su baime ar kitais stipriais jausmais, – įsijausdamas į knygos veikėjus, jis saugiai „išbando“ sudėtingas situacijas, pamato, kad kiti irgi bijo ar liūdi, ir sužino būdų, kaip su tuo tvarkytis. Kitaip tariant, knygos ne tik moko, bet ir ugdo empatiją, stiprina gebėjimą susikaupti ir padeda vaikui geriau suprasti save bei pasaulį.
6 patarimai tėvams, kurie padės ugdyti vaiko meilę skaitymui
- Skaitykite įvairią literatūrą
Supažindinkite vaiką su grožinėmis istorijomis, poezija ir pažintinėmis knygomis – taip jis sužinos, koks platus ir įdomus gali būti knygų pasaulis.
- Kalbėkite apie knygos kūrėjus
Įvardykite autorių, iliustratorių, redaktorių, leidyklą – taip vaikas supranta, kiek žmonių dalyvauja kuriant knygą, ir mokosi gerbti kūrybą bei kitų darbą.
- Atsukite knygą į vaiką
Leiskite jam matyti tekstą ir iliustracijas – skaitymas tampa bendru atradimu, o girdimi žodžiai natūraliai siejasi su vaizdu.
- Turtinkite vaiko žodyną
Stabtelėkite ties naujais žodžiais, išsiaiškinkite jų reikšmes kartu – taip plečiasi vaiko kalba, pasaulio supratimas ir pasitikėjimas savimi.
- Aptarkite iliustracijas
Tyrinėkite detales ir nuotaikas, kalbėkite apie tai, kaip piešiniai papildo tekstą, – taip ugdomas pastabumas, gebėjimas analizuoti ir estetikos pojūtis.
- Kalbėkitės apie tai, ką perskaitėte
Aptarkite, kas buvo įdomu, netikėta ar svarbu, ką naujo vaikas sužinojo, ką tai jam reiškia, – taip stiprėja gebėjimas mąstyti, kelti klausimus ir suprasti save bei pasaulį.
Nuotraukos iš „Vaikystė sodo“ archyvo
