Šiandieniniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir atsikartojančios situacijos kenkia tarpusavio santykiams, o ilgainiui taip pat žaloja ir psichinę sveikatą.
Kaip rodo VšĮ „Jaunimo linija“ duomenys, per parą savanoriai atsako apie 150 telefoninių ir virtualių („chat“) užklausų, iš kurių 64 proc. yra susiję su savižala ir savižudybėmis, 30 proc. pokalbių susiję su santykiais su tėvais, likusi dalis – psichikos problemos, vienišumas.
Pasak organizacijos komunikacijos vadovės Ritos Stanelytės, iš skambinančiųjų pokalbių su savanoriais ryškėja tendencija, jog dėl sunkumų šeimoje skambinantys paaugliai ir jaunuoliai negali atvirai ar nuoširdžiai pasikalbėti su savo šeimos nariais.
„Pagalbos ieškantys jauni žmonės skundžiasi trūkinėjančiais, momentiniais santykiais su tėvais. Dažniausiai taip nutinka dėl didelio gyvenimo tempo ir užimtumo. Žinoma, ne paskutinėje vietoje yra ir paauglystės laikotarpio problemos, kurias reikia išgyventi tiek vaikams, tiek ir tėvams“, – pastebi R. Stanelytė.
Kaip laiko trūkumas įtakoja tėvų ir vaikų santykius
Kokybiškas laikas drauge, artimi pokalbiai ir gebėjimas išklausyti ir suprasti vieni kitų jausmus ir būsenas neturėtų būti nustumti į užribį.
Pasak psichologės Ingos Būdvytytės, pritrūkstant kokybiško laiko šeimoje, tėvai pradeda domėtis tik baziniais dalykais, pvz., ar vaikas pavalgė, ar išsivalė dantis, ar paruošė namų darbus, kokius pažymius gavo mokykloje ir pan.
„Tokiais atvejais vidinė vaiko būsena lieka neaptarta ir nepastebėta. Dėl to vaikai dažnai jaučiasi nesuprasti, jiems ima atrodyti, kad jie tėvams nerūpi, o tai gali paskatinti vaikus netinkamai elgtis ir tokiu būdu siekti tėvų dėmesio. Tuomet įsisuka ydingas ratas – tėvams atrodo, kad jie stengiasi, daug dirba, kad viskuo aprūpintų vaikus, o šie yra tokie nedėkingi, kad nesiteikia net gerai mokytis“, – pastebi psichologė.
Pasitikėjimas ugdomas bendraujant ir dalijantis patirtimi
Svarbu suprasti, jog santykiai su vaiku yra dalinimasis patirtimis, o ne kontrolė. Norint išlaikyti artimą ir atvirą ryšį, labai svarbu kalbėtis ir daryti tai nuo mažų dienų. Išklausymas ir padėkojimas už atvirumą duos geresnių rezultatų nei kritika ir moralizavimas dėl padarytų klaidų, vaikas pats norės dalintis savo išgyvenimais ne tik prie vakarienės stalo, bet ir dienos eigoje.
Jei tėvams paprasčiau bendrauti telefonu, su vaikais būtina aptarti, kada ir kodėl skambinama ir kam to reikia, pataria psichologai. Patiems tėvams reikia atsakyti į klausimą, kam jiems reikalingi tie skambučiai. Dažnu atveju jie jaučiasi ramiau žinodami, jog su vaiku viskas gerai, tačiau pagrindinis tikslas turėtų būti vaiko saugumo užtikrinimas, kuomet tėvų nėra šalia.
Trumpi skambučiai, bendravimas susirašinėjimo programėlėse ar konkrečių mobiliųjų programėlių telefone naudojimas kuria abipusio saugumo jausmą tėvams ir vaikams – visi šeimos nariai žino vieni kitų dienos planus ir buvimo vietą, gali greitai pasidalinti svarbiomis naujienomis. Tokios mobilios programėlės, kaip „Findmykids“ ir kitos, padeda tėvams jaustis ramiai ir esant poreikiui pasitikrinti vaiko buvimo vietą, o vaikai nejaučia nuolatinio poreikio informuoti apie savo buvimo vietą, elgiasi savarankiškiau ir patys priima sprendimus.
Kaip elgtis išgirdus frazę „Man taip tikrai nenutiks“
„Svarbu su vaikais kalbėtis ir tiksliai įvardinti, kodėl norite su jais pasikalbėti, kodėl norite žinoti, kur vaikas yra. Vaikai, ir ypač paaugliai, mūsų skambučius gali suvokti kaip kontrolę, šnipinėjimą, kišimąsi į privatumą, o šie dalykai niekam nėra malonūs.
Tuomet atsiranda vaiko „užmaršumas“ paskambinti, skambučių „negirdėjimas“, telefono „išsikrovimas“ ir kiti panašūs pasiteisinimai. Susitarimai, paaiškinimai, derybos, ribos, nuoseklumas, pažadų iš abiejų pusių laikymasis čia gali padėti“, – sako organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė Silvestra Markuckienė.
Ji priduria, jog vaikai nori būti savarankiški, bet jie dar negeba numatyti bei įvertinti grėsmę ar riziką taip, kaip tai daro suaugę. Dėl to tėvai dažnai gali girdėti „man tai taip tikrai nenutiks“. Tą svarbu žinoti ir traktuoti vaikų elgesį ne kaip tyčinį pasipriešinimą, o kaip negebėjimą vertinti riziką.
Patarimai, kaip su vaiku kalbėti apie saugumui reikalingų mobiliųjų programėlių naudojimą
- Su vaiku aptarkite saugumo klausimus, ypač po nesenų įvykių, kai buvo pagrobta mergaitė ar be žinios dingo berniukas. Svarbu vaikui paaiškinti, kam reikalinga programėlė – visų pirma ji skirta jo saugumui užtikrinti, o ne kontroliuoti, kur ir su kuo jis būna.
- Kartu su vaiku pasirinkite vieną programėlę, pavyzdžiui, programėlę „Findmykids“, kartu išanalizuokite funkcionalumus. Šios programėlės pagalba galima matyti tikslią vaiko buvimo vietą, gauti pranešimus, kai vaikas pakeičia vietovę ar vietą. Išmokykite vaiką, kaip naudotis buvimo vietos dalijimosi funkcijomis ir SOS mygtuku, kad galėtų susisiekti su jumis nelaimės atveju. Labai svarbu, jog programėlė atitiktų abiejų pusių poreikius.
- Susitarkite dėl bendrų naudojimosi taisyklių ir jų laikykitės. Jei vaikas išreiškia norą kažkuriuo metu nesidalinti savo buvimo vieta ar nesiųsti jam žinučių, iš anksto tai aptarkite ir laikykitės susitarimo nedaryti aptartų veiksmų.
- Paaiškinkite, jog programėlės neribos vaiko laisvės – vaikas galės jausis saugiai ir jam nereikės keisti įprastos rutinos ir pomėgių. Programėlės pagalba tėvams bus ramiau, jei vaikas neatsiliepia telefonu, bet pagal buvimo vietą matosi, kad jis mokykloje, būrelyje ar pas draugą.
- Aptarkite, kaip svarbu vieniems kitus informuoti, kur ir kada ketinate būti. Tai padeda planuoti sutartą vakarienės laiką, bendro laiko leidimą. Atminkite, jog tai turėtų galioti ne tik vaikui, bet ir jums.
- Būtinai pabrėžkite, kad pasitikite savo vaiku, o ši programėlė svarbi tam, kad atsitikus nelaimei būtų galima jį kuo greičiau surasti. Nepamirškite susitarti dėl paprastų ženklų ar žodžių, kuriuos parašytų ar pasakytų paskambinęs ar atsiliepęs, jei atsidurtų nepalankioje situacijoje.
Skaitmenizacija ir mobiliųjų programėlių naudojimas stiprina vaikų ir tėvų santykius, tik svarbu jas pasitelkti ir naudoti tinkamai, pastebi ekspertai. Galima sukurti šeimos pokalbių kambarį, kur visi galėsite pasidalinti naujienomis, įdomiomis nuotraukomis ar informacija. Parašyti žinutę palinkit geros dienos, lengvo kontrolinio darbo, ar tiesiog primenant, kad jį mylite, užtruks vos keletą minučių, tačiau bus gražus dėmesingumo ženklas.
