100 gramų obuolių – 46-63 kcal (priklauso nuo rūšies)
Nors obuolių galime nusipirkti ištisus metus, patys vertingiausi jie – tik ką nuskinti nuo medžio. Valgykite obuolius pilna burna, nes mūsų organizmui jie yra būtini. Senovės romėnai kiekvieną valgymą užbaigdavo obuoliu. Sena anglų patarlė sako „Kasdien suvalgydami po obuolį, sutaupome išlaidas gydytojui“.
Viename obuolyje – visa laboratorija
Obuoliuose yra apie 300 biologiškai aktyvių medžiagų. Atkąsdami traškančio šviežio obuolio, mes gauname unikalią įvairiausių naudingų medžiagų kombinaciją. Beje, dauguma naudingų medžiagų yra tuoj pat po luobele, tad geriausiai valgyti neluptus obuolius (žinoma, jei jie chemiškai neužteršti).
Obuoliuose yra:
Obuoliai savyje sukaupia beveik visus vitaminus A, B, B2, B6, C,E, PP, K, inozitą bei folinę rūgštį ir daug mineralinių elementų (kalį, fosforą, geležį, kalcį ir kitus).
Vitamino C obuoliuose nėra daug – nuo 8 iki 60 mg šimte gramų obuolio, tačiau 2-3 obuoliai aprūpina žmogaus organizmą šiuo vitaminu 50 proc. Smulkių veislių obuoliuose vitamino C gausiau, nes daugiausia jo susikaupia viršutiniame minkštame sluoksnyje. Tačiau, jeigu žinote, kad obuoliai buvo purkšti įvairiomis cheminėmis medžiagomis, prieš valgant reikia luobelę nulupti.
Obuoliuose labai daug vitamino P (nikotino rūgšties). Net ir ilgai juos laikant, šio vitamino kiekis tesumažėja 15-20 proc.
Obuoliuose yra fitoncidų, t.y. junginių, „žudančių“ bakterijas ir virusus.
Obuoliuose ypač gausu (lyginant su morkomis, burokėliais, kitais vaisiais ir uogomis) pektinų – medžiagų, skatinančių virškinimą ir nukenksminančių nuodingas medžiagas.
Antaninių obuolių fitoncidai naikina šigeliozės (dizenterijos) sukėlėjus.
Maistinių medžiagų sudėtimi, ypač obuolių rūgštimi, buoliai pralenkia egzotinius pietų kraštų vaisius.
Obuoliukas gydo
Obuoliai padeda nuo viduriavimo ir skrandžio sutrikimų. Juose esančios rūgštys reguliuoja skrandžio rūgštingumą. Sutrinkite šviežią obuolį, palaikykite, kol tyrė paruduos, tada suvalgykite – taip padėsite skrandžiui ir žarnynui.
Obuoliuose esantys pektinai pratęsia įvairių vaistų veikimo laiką, pagerina žarnyno mikrofloros bakteriocidinį aktyvumą.
Obuoliai labai tinka tuomet, kai gydytojas dėl ligos skyrė antibiotikų – pektinai sumažina jų neigiamą poveikį žarnyno mikroflorai, saugo organizmą nuo toksinių medžiagų.
Obuolių energinė vertė (kaloringumas) nedidelis: 100 g obuolių yra tik 46 kilokalorijos. Todėl jie nepaprastai naudingi turintiems viršsvorį ir nutukusiems.
Įvairiose valstybėse atlikti tyrimai įrodė, kad kasdien suvalgyti 2-3 obuoliai sumažina cholesterino kiekį kraujyje, padeda normalizuoti riebalų apykaitą sergant cukralige, nutukimu ir kitomis ligomis, stabdo aterosklerozės progresavimą.
Obuoliai tinka peršalimo ligų profilaktikai. 500 Mičigano universiteto (JAV) studentų, įtraukus į jų paros maisto racioną po 2-3 obuolius kasdien, tris kartus rečiau nei kontrolinės grupės draugai sirgo ūminėmis kvėpavimo organų ligomis.
Obuolių dieta taikoma padidintam kraujospūdžiui gydyti kaip pagalbinis vaistas. Pradinėje ligos stadijoje sergantiesiems suvalgius po 400 g obuolių, sveikata pagerėja 60-čiai iš 100.
Valgant obuolius padidėja kraujagyslių elastingumas, palengvėja širdies darbas. Todėl obuoliai naudingi sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis, nes juose yra daug kalio ir medžiagų, reguliuojančių kraujagyslių sienelių pralaidumą.
Suomijos nacionalinio sveikatos instituto tyrimų duomenys rodo, kad obuoliai turi antioksidantinės medžiagos, kuri yra labai svarbi organizmui ir saugo nuo susirgimo plaučių vėžiu. Žmonėms, kurie nuolatos valgo nemažai obuolių, tikimybė susirgti plaučių vėžiu sumažėja 58 proc.
Mažakraujystei gydyti obuoliai taip pat tinka, nes juose yra daug geležies bei folinės rūgšties.
Obuoliai stabdo senėjimą, nuo jų mažėja nuovargis, didėja organizmo atsparumas peršalimui.
Valgant obuolius masažuojamos dantenos, dezinfekuojama burnos ertmė.
Obuoliai padeda įsisavinti kalcio druskas, teigiamai veikia odą, suteikia plaukams lankstumo ir blizgesio.
Obuoliai, ypač tarkuoti, tinka visiems, kuriems gydytojas skyrė vaistų nuo karščiavimo, nes juose esančios medžiagos saugo skrandį nuo neigiamo minėtų vaistų poveikio.
Užteršti obuoliai
Obuoliai švarina aplinką, sugeria kai kurias aromatines medžiagas. Daryti bandymai su benzolu – dalį jo obuoliai pavertė angliarūgšties dujomis. Todėl nedera valgyti obuolių, kurie užaugo šalikelėse (už 250 m), arti pramonės įmonių. Ten, kur laikote obuolius, nelaikykite jokių garuojančių cheminių medžiagų, pvz., dažų, lakų, benzino ir pan.
Nedera išmesti kirmino pragraužto obuolio, nes tai pats geriausias obuolys! Kenkėjai neliečia nuodingų cheminių medžiagų turinčių obuolių.
Geriausi obuoliai yra užaugę Lietuvoje, nes jie yra mažiau veikiami įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Jei įmanoma, pirkite obuolius, užaugintus soduose, kuriuose jų apsaugai nuo kenkėjų nebuvo naudotos įvairios cheminės medžiagos, o tręšimui nebuvo naudota mineralinių bei organinių trąšų. Subalansuotas tręšimas nekenkia, tačiau jam atlikti reikia daug įgūdžių ir žinių.
Perkamų obuolių odelė turi būti standi, blizganti, nesusiraukšlėjusi, o pats obuolys be sumušimų, įspaudimų, puvimo židinių.
Kaip valgyti
Naudingiausia valgyti šviežius obuolius. Kepti, virti, troškinti, konservuoti vaisiai ir uogos, taip pat ir obuoliai, yra beveik beverčiai, lygiai taip pat ir pasterizuotos sultys.
Obuolių sultys su minkštimu yra maistingesnės už skaidrias sultis, nes į jas patenka beveik visos jų maistingosios medžiagos. Naudingiausios yra šviežios, tik ką pagamintos sultys.
Obuolių sultys gerai malšina troškulį ir šviežios atstato išsekusias jėgas po treniruotės, sunkaus fizinio darbo. Obuolių sultyse esantys cukrūs greitai rezorbuojasi į kraują, virsta energija, bet ne priesvoriu. Dėl to obuolių sultis gali gerti visi, net apkūnūs.
Džiovintų obuolių vertė yra gerokai mažesnė už šviežių, nes juose sumažėja biologiškai aktyvių medžiagų.
Nors saldiniai obuoliai yra skanūs, daug kam patinka, tačiau jų kokybė beveik visuomet atsilieka nuo kitų veislių obuolių.
Konsultavo doc. Algimantas Vingras
Parengė Rasa Grinkevičienė
