Pirmosiomis gyvenimo dienomis atliekama vos kelias minutes trunkanti klausos patikra gali turėti didelės reikšmės vaiko raidai. Nors įgimtas klausos sutrikimas nustatomas palyginti retai, specialistai pabrėžia, kad kuo anksčiau jis diagnozuojamas, tuo didesnės galimybės užtikrinti visavertę kalbos ir bendrą kūdikio raidą. Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojos otorinolaringologės Ingos Tamošaitienės, būtent todėl naujagimių klausos patikra šiandien laikoma vienu svarbiausių ankstyvosios diagnostikos tyrimų.
„Pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais smegenys itin aktyviai mokosi atpažinti garsus, todėl net ir nedidelis klausos sutrikimas gali turėti įtakos kalbos vystymuisi, mokymuisi bei socialinių įgūdžių formavimuisi ateityje. Todėl kuo anksčiau jis nustatomas, tuo daugiau galimybių padėti vaikui“, – sako I. Tamošaitienė.
Neigiamas tyrimo rezultatas dar nereiškia klausos sutrikimo
Lietuvoje visiems naujagimiams atliekama pirminė klausos patikra otoakustinės emisijos metodu. Tai vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų naujagimių klausos patikros būdų, leidžiantis greitai įvertinti, ar vidinėje ausyje esančios klausos ląstelės tinkamai reaguoja į garsą.
„Tyrimas yra visiškai neskausmingas ir neinvazinis. Į kūdikio ausytę įdedamas mažas daviklis, kuris skleidžia silpnus garsinius signalus ir registruoja vidinės ausies atsaką. Tyrimas geriausiai pavyksta kūdikiui miegant arba jam būdraujant, tik tokiu atveju svarbu įsitikinti, kad nebūtų papildomų judesių“, – aiškina gydytoja.
Anot jos, pats tyrimas paprastai trunka vos kelias minutes ir nereikalauja jokio specialaus pasiruošimo.
Pasak I. Tamošaitienės, tėvai kartais išsigąsta, jei pirmasis tyrimas nepavyksta arba jo rezultatas būna neaiškus. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad vaikui nustatytas klausos sutrikimas.
„Pirmosiomis gyvenimo dienomis klausos tyrimo rezultatui įtakos gali turėti įvairūs laikini veiksniai – vaisiaus vandenų ar ausies landos sekreto likučiai, kūdikio neramumas ar aplinkos triukšmas. Todėl kai kuriais atvejais tyrimą tiesiog reikia pakartoti“, – sako gydytoja.
Anot jos, tik tuomet, jei pakartotinės patikros rezultatai taip pat kelia abejonių, atliekami išsamesni klausos tyrimai, leidžiantys tiksliai įvertinti klausos funkciją.
Kodėl svarbu nenumoti ranka į pakartotinį tyrimą?
Gydytoja pabrėžia, kad kartais tėvai, matydami į aplinkos garsus reaguojantį kūdikį, mano, jog papildomi tyrimai nėra būtini. Tačiau vien reakcijos į stipresnius garsus nepakanka normaliai klausai patvirtinti.
„Kūdikis gali sureaguoti į garsesnį triukšmą, tačiau tai dar nereiškia, kad jis pakankamai gerai girdi kalbos garsus. Būtent dėl to objektyvūs klausos tyrimai yra tokie svarbūs – jie leidžia įvertinti klausą dar tada, kai pats vaikas negali pasakyti, ką girdi“, – aiškina specialistė.
Klausą verta įvertinti ir vėliau
Nors didžioji dalis klausos sutrikimų nustatomi naujagimių patikros metu, gydytoja pabrėžia, kad dalis jų gali išsivystyti ir vėliau. Todėl tėvai turėtų atkreipti dėmesį į vaiko raidą ir kreiptis į specialistus, jeigu kyla abejonių.
„Jeigu kūdikis nereaguoja į garsus, neatsisuka į balsą, o augdamas nepradeda tarti amžių atitinkančių garsų ar žodžių, reikėtų neatidėlioti konsultacijos“, – pabrėžia I. Tamošaitienė.
Pasak jos, klausos įvertinimas gali būti reikalingas ir vyresniems vaikams – pavyzdžiui, po dažnai pasikartojančių ausų uždegimų, esant užsitęsusiai slogai, po patirtų traumų ar tėvams pastebėjus, kad vaikas dažnai perklausia, garsiau nei įprasta žiūri televizorių ar sunkiau supranta kalbą triukšmingoje aplinkoje, pradeda skaityti iš lūpų. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre „Hila“ atliekami klausos tyrimai padeda įvertinti kūdikių ir vyresnių vaikų klausą, kai gydytojas rekomenduoja pakartotinę patikrą, kyla įtarimų dėl klausos sutrikimo ar prireikia išsamesnio ištyrimo.
Gydytojos teigimu, šiuolaikinė medicina leidžia sėkmingai padėti daugeliui vaikų, kuriems nustatomi klausos sutrikimai. Tačiau tam būtina viena sąlyga – problema turi būti pastebėta kuo anksčiau.
„Šiuolaikinės diagnostikos ir gydymo galimybės leidžia vaikams kompensuoti klausos sutrikimus bei užtikrinti visavertę kalbos ir bendrą raidą. Tam gali būti taikomi klausos aparatai, kochleariniai implantai, klausos reabilitacija ir logopedinė pagalba. Vis dėlto geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai sutrikimas nustatomas anksti“, – pabrėžia I. Tamošaitienė.
