Liepos 10-rugpjūčio 9 dienomis Zapyškyje, galerijoje „Nemuno7“, eksponuojama Živilės Minkutės personalinė paroda „AMAMA“. Naujame meno-dizaino objektų cikle autorė tyrinėja vieną didžiausių žmogaus gyvenimo pokyčių – motinystės pradžią.
Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie mažėjantį gimstamumą, šeimos politiką ir demografinius iššūkius. Tačiau už statistikos slypi asmeninės patirtys, apie kurias viešumoje kalbama gerokai rečiau. Paroda „AMAMA“ kviečia pažvelgti būtent į šį vidinį virsmą – laikotarpį, kai gimus vaikui pasikeičia ne tik kasdienybė, bet ir žmogaus santykis su laiku, kūnu bei pačiu savimi.
Parodos pavadinimas kilo iš pirmųjų kūdikio tariamų garsų – „am am am“, pamažu virstančių į žodį „mama“. Šie pirmieji garsai tampa naujo gyvenimo etapo pradžios ženklu. Tai akimirka, kai įprastas gyvenimo ritmas ima keistis: senos ribos tampa per ankštos, o naujos dar tik formuojasi.
„AMAMA“ nėra dokumentinis pasakojimas apie motinystę ir nesiekia jos idealizuoti. Tai bandymas meno kalba perteikti būseną, kai laikas ima tekėti kitaip, budėjimas ir pasikartojantys kasdieniai veiksmai tampa nauju ritmu, o kūnas ir dėmesys nebepriklauso vien pačiam sau.
„Šie objektai atsirado ieškant būdo kalbėti apie pokytį, kurį sunku nusakyti vien žodžiais. Jie balansuoja tarp meno ir dizaino, tarp funkcijos ir simbolio, tarp ankstesnės ir dar tik besiformuojančios tapatybės“, – sako parodos autorė Živilė Minkutė.
Parodoje eksponuojami vienetiniai objektai, sukurti iš įvairių, neretai rastinių medžiagų. Juose atsikartoja budėjimo, cikliškumo, rūpesčio ir tęstinumo motyvai. Kai kurie simboliai lengvai atpažįstami: akis kalba apie nuolatinį budrumą, ratas primena nesibaigiantį maitinimo, migdymo ir rūpesčio ciklą, o lašo forma gali būti skaitoma kaip ašara, pienas ar riba tarp vidinio išgyvenimo ir išorinio pasaulio.
Kūriniai turi dizaino objektams būdingų bruožų, tačiau jų paskirtis nėra praktinė. Jie tampa materialiais transformacijos pėdsakais – laikotarpio, kai žmogus mokosi gyventi nauju ritmu ir iš naujo apibrėžia savo santykį su kitu.
„AMAMA“ pratęsia autorės kūryboje svarbią tarpusavio ryšių temą. Ankstesnėje parodoje „Iškeltos ne kovai“ Živilė Minkutė tyrinėjo žmogaus santykį su savimi, o naujausiame kūrinių cikle dėmesį sutelkia į vieną intensyviausių gyvenimo virsmų – tapimą mama.
Svarbi ir parodos erdvė. Ant Nemuno kranto įsikūrusi buvusi žemkasė „Nemuno7“ savo istorija ir santykiu su upe natūraliai papildo parodos pasakojimą. Vandens tėkmė čia tampa nuolatinės kaitos, gyvybės tęstinumo ir judėjimo metafora.
Paroda galerijoje „Nemuno7“ veiks iki 2026 m. rugpjūčio 9 d. Parodos uždarymo renginys ir susitikimas su autore vyks rugpjūčio 9 d. 16 val.
