Nedaug išsikišęs liežuvis (matomas tik jo galiukas) ir prasižiojimas yra įgimto žindimo reflekso dalis.
Kūdikiui augant, ypač kai jis pradedamas maitinti iš šaukštelio, liežuvis pasislepia burnoje ir jo nebematyti.
Liežuvio dalies išlindimo priežasčių gali būti ir kitų, tačiau jų pasitaiko retai.
Tada kartu su liežuvio išsikišimu pastebimi ir kiti kūdikio pokyčiai.
Liežuvis gali būti šiek tiek išlindęs ir burnos, kai sumažėjęs viso kūno raumenų tonusas, mažylis dažnai būna suglebęs, „guli kaip mazgotė“. Raumenų tonusą įvertina vaikų neurologai. Padeda viso kūno masažas, mankšta. Vaikų neurologai sprendžia, ar kūdikį nukreipti konsultacijos į ankstyvosios reabilitacijos centrą burnytės išoriniam ir vidiniam masažui. Jei esant sumažėjusiam raumenų tonusui išlindęs liežuvis yra glebus, trukdo maitinimosi procesui, mažyliui individualiai parenkama jam tinkamiausia maitinimo padėtis, būdas, įrankiai. Didelis liežuvis gali trukdyti vystytis kalbos įgūdžiams, tai pastebėjus, reikia kreiptis į logopedą, nes kalbos įgūdžių korekcija yra ilgalaikis ir daug tėvų ir logopedo kantrybės reikalaujantis darbas. Kita išsikišusio liežuvio „laikina“ priežastis yra kvėpavimas per burną, kai nosis užsikimšusi (susirgus sloga arba dėl nosies gleivinės paburkimo). Slogai nykstant, liežuvis pasislepia burnoje. Kitos retos liežuvio iš burnos išsikišimo priežastys yra stambus, didelis liežuvis, įgimtos ligos, dauno sindromas, skydliaukės funkcijos nepakankamumas. Kai liežuvio išsikišimo priežastis yra įgimtos ligos, visuomet pastebimi ir kiti ligos požymiai. Dėl liežuvio išsikišimo jaudintis neverta, jei vaikas sveikas ir guvus.
