Jeigu turite vaikų, tikrai klausėte guglo ar dirbtinio intelekto, kur jums nebrangiai ir smagiai praleisti laiką savaitgalį. Unikalių vietelių Lietuvoje netrūksta, vieną jų išbandėme vasaros pabaigoje. Kepinant saulutei, patraukėme slidinėti į Druskininkų „Snow areną“.
Pradžia, kuri turėjo būti pabaiga
Jau išvažiuodami iš arenos stovėjimo aikštelės, atkreipėme dėmesį į automobilių numerius. Lietuviškų buvo vienas kitas, užtat užsienietiškų netrūko. Smalsumas nugalėjo, ir važiuodami namo guglinomės apie uždaras sniego arenas Europoje. Nors jų apie 50, bes susitelkusios keliose šalyse (Vokietija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė), o aplink Lietuvą – nėra. Uždaros sniego arenos neturi net 10 kartų už Lietuvą didesnė Lenkija, ten tik ketinama statyti. Sniego arenų neturi Latvija, Estija ir daugybė kitų Europos šalių. Jeigu neturėtume savo sniego arenos Druskininkuose, mums artimiausios būtų Hamburge už 1300 km ir Osle už 1200 km.
Išvada – žiemos sportą mėgstantiems žmonėms Druskininkų sniego arena yra tikra dovana. Gaila, kad nemokame to įvertinti.
Teleportacijos pojūtis
Dabar nuo pradžių apie šį nuotykį. Esame didelė išplėstinė šeima iš Vilniaus, kurioje visko, ko tik nori: mamos, tėčiai, dėdės, tetos, pusbroliai, pusseserės ir seneliai su anūkais. Kartą per metus išsiruošiame į bendrą užsienio kelionę, o dar bent porą kartų organizuojame pramogų savaitgalius Lietuvoje.
Druskininkai mūsų pamėgtas „kelio galas“, nes miestas jaukus, saugus, nebrangus, daug veiklos su vaikais, viskas pažįstama, kaip namie. Kartą per metus būtinai aplankome Vandens parką. Paskutinį kartą pasimaudę pakilome kabinomis iki „Snow arenos“ tiesiog paspoksoti, kaip slidinėja kiti (yra tokia galimybė, pakilkite, apsirenkite megztukus ir iš už stiklo galite būti stebėtojai). Pojūtis buvo išties magiškas – lauke karšta, ką tik maudėmės, valgėme ledus, o čia – sniegas, slidininkai, visiškai kita atmosfera. Tarsi teleportacija per sezonus ar žemynus. Be diskusijų buvo priimtas sprendimas – atvažiuosime slidinėti ir mes.
Patarimas: Išbandykite slidinėjimą vasarą, patirsite daug didesnį efektą.
Ant slidžių didelė šeima
Šeimos susirašinėjimo grupėje (ją pavadinome „Pašėlę slidininkai“) paskelbus registraciją, atsirado 16 norinčių slidinėti, amžiaus „žirklės“ – nuo 9 iki 59 metų. Taip pat skyrėsi ir patirtis. Šeši šaunuoliai jau yra patyrę slidinėtojai ar snieglentininkai, kasmet važiuoja į kalnus ir daug laiko leidžia Liepkalnio slidinėjimo trasose. Jie turi savo amuniciją ir aprangas. Vis dėlto didžioji dalis – 10 pramogautojų – prisipažino, kad slidinėjo „tik kartą“, „vaikystėje“, „svajonėse“. Nors ta saujelė patyrusiųjų sakė, kad mus be vargo išmokys slidinėti, jaudulys buvo tikai nemažas – dėl traumų, saugumo. Todėl iš anksto rezervavomės trenerį.
Patarimas. Šiaip jokios išankstinės registracijos atvykstant į areną nereikia. Galite atvykti bet kada, su šortais, laikydami rankas kišenėse, viską išsinuomosite ir galėsite pramogauti. Bet trenerį vertėtų rezervuotis iš anksto. Ši paslauga labai populiari, trenerių keletas, jų darbo grafikas sudėliotas kas valandą, ir norinčių pasitreniruoti netrūksta.
Pasiruošimas, kainos, aptarnavimas
Sunkiausia dalis buvo išsirinkti aprangas, matuotis batus, susigaudyti, kam ko reikia (vieni atsivežė viską „nuo iki“, kiti tik dalį aprangos, pavyzdžiui, striukę ir kelnes, treti atėjo „nuogi“, kažkam reikėjo pirkti pirštines, nes jos nenuomojamos, o tik perkamos už 6,50 Eur).
Gerai, kad skyrėme prisimatavimams ir apsirengimui visą valandą, nes tiek ir užtrukome. Rūbų, šalmų, įrangos pasirinkimas milžiniškas. Ras aprangą bet kokio sudėjimo žmogui. Vaikinai, kurie mus aptarnavo, labai jautriai padėjo matuotis, apsirengti (ypač apsimauti batus), negailėjo patarimų.
Už 16 žmonių slidinėjimą (rinkomės 4 valandas) ir daugumos žmonių aprangą bei įrangą sumokėjome 650 eurų, plius 80 eurų už trenerio paslaugas. Viską sudėjus ir padalinus, gavome apie 45 eurus žmogui – už egzotinę ir nepamirštamą patirtį. Spręskite patys, ar tai daug, ar mažai.
Patarimas. Jeigu norėsite nuomotis įrangą ir aprangą, tai užtruks. Pridėkite prie suplanuoto laiko apie 1 valandą.
Treniruotėje pas Sigitą
Nors maksimalus žmonių, kuriuos treniruoja vienas treneris, skaičius yra 8, mes paprašėme trenerio Sigito, kad leistų būti 10. Paskui visi prisipažino, kad tas jausmas, kai treneris mus išrikiavo ir prasidėjo pamoka, buvo labai jaudinantis. Visi buvome lygūs – tėvai, vaikai, anūkai ir seneliai. Visi apimti jaudulio, paragindami vienas kitą, pajuokaudami mokėmės slidinėti.
Dalis treniruotės vyksta mažiausiame kalnelyje, jo gal net nematyti, bet kai stovi ant slidžių, jis tikrai jaučiasi. Tada mokslai persikelia į tarpinę trasą, kuri saugi, neaukšta, puikiai tinka šlifuoti įgūdžius. O tada trečias etapas – ant keltuvų ir į aukštesnes trasas.
Tikriausiai nereikia sakyti, kad vaikai/paaugliai labai greitai įgudo ir tarę tėvams „ate“ čiuožė nuo tikrųjų trasų. O dalis „senimo“ taip ir liko pradedančiųjų kalneliuose, kur slidinėjo be įtampos.
Patarimas. Iš dalyvavusiųjų treniruotėje keli tai darė jau ne pirmą kartą ir patvirtino – kol nesi patyręs slidininkas/snieglentininkas, treniruotė niekada nepakenks. Jei tik galite sau leisti, būtinai naudokitės šia paslauga.
Kas maloniai nuteikė
Aptarnavimas ir servisas puikus, žmonės draugiški, jaučiamas nedidelio mietelio „vaibas“, jokių užriestų nosių. Matydami, kad kažkas nesiseka, personalas skuba į pagalbą, šių eilučių autorei net du darbuotojai numovinėjo slidžių batus.
Jei atsibodo ar pavargai, galima su sniego batais pereiti į kavinę, kuri sujungta su arena stiklo siena. Sėdi, geri kavą ir gėriesi, kaip nuo kalno leidžiasi tavo vaikai. Pasaka.
Po slidinėjimo būtinai užsukite į šalia esančio naujo viešbučio „Snow Hotel Druskininkai“ kavinę. Ji atidaryta 12 viešbučio aukšte, už stiklo arba terasoje atsiveria neapsakomo grožio vaizdas, o kainos labai draugiškos (dubuo naminės rūgštynių sriubos už 3 eurus, picos nuo 8 eurų, prabangi midijų sriuba už 6,50 euro, desertai nuo 3,5 eurų).
Važiuokite su nakvyne. Patogiausia, žinoma, miegoti šalia arenos esančiame viešbutyje. Mums toks formatas netinka, nes norime vakaroti visi, tad renkamės nuomotis didelį namą. Kai prie slidinėjimo pramogos prijungėme vakarinį šeimos žaidimą „Mafija“, pasivaikščiojimą po Druskininkus, bendrą nakvynės nuotykį dideliame name, – dvi savaitgalio dienos tapo tokios ryškios ir sodrios, kaip savaitės skrydis prie baseinų.
Susiję straipsniai
