Kiekvieną mėnęsį pristatome po mamą – maisto tinklaraštininkę. O kaip mes be jų? Kai idėjos išsenka, užtenka įsijungti instagramą, ir –prašome, vakarienė vaikams paruošta. Šį kartą kalbamės su tinklaraščio „Mama, ką valgom“ autore ir 3 metų Jurgio mama Morta Belenavičiene.
Esu filologė, tad darbas su tekstais man visada buvo artimas. Visada gamindavau daugiau iš įkvėpimo, nei iš būtinybės, mėgau išbandyti naujus skonius ir derinius. Atsimenu, paauglystėje svajojau būti maisto kritike ar maisto žurnaliste. Tačiau daugiausia gaminti ir eksperimentuoti pradėjau, sūnui ėmus valgyti kietą maistą.
Tinklaraščio pavadinimui mintis kilo, kai sūnus dar nekalbėjo. Bandžiau įsivaizduoti, kaip vaikai išsako norą valgyti, kokią frazę dažniausiai išgirsta mama? Tinklaraštyje norėjau dalintis apie tokį maistą, kuris tinka bei patinka ir vaikams, ir suaugusiesiems.
Vis juokauju, kad tinklaraštį pradėjau rašyti todėl, kad nebeturėjau kur dėti visų apie maistą ir kūdikių papildomą maitinimą sukauptų žinių, norėjau tiek sau jas pasižymėti, tiek pasidalinti su kitais tėvais. Kadangi šeimos gydytojos rekomendacija nekėlė pasitikėjimo, informacijos ieškojau kituose tyrimais pagrįstuose kūdikių papildomo maitinimo tinklaraščiuose bei tinklalaidėse, tiesa – daugiausia anglų kalba.
Dar prieš pradėdama sūnaus pažintį su kietu maistu, supratau, kad nenoriu „skraidinti lėktuvėlių“ ir kitaip mėginti jam įsiūlyti dar vieną šaukštelį, norėjosi įsiklausyti į kūdikio siunčiamus signalus, neužblokuoti alkio ir sotumo jausmo, leisti jam pasirinkti. O drauge ir labai nenorėjau trinti skystų tyrelių, todėl kūdikio vadovaujamas primaitinimas (baby-led weaning) man pasirodė patogiausias pasirinkimas. Tiesą pasakius, iš pradžių buvau gana kategoriškai nusiteikusi – kūdikio vadovaujamas primaitinimas ir maisto patiekimas gabaliukais man atrodė vienintelis teisingas primaitinimo būdas. Tik vėliau atėjo suvokimas, kad svarbiausia čia ne gabaliukai, bet dėmesys vaiko poreikiams ir pasitikėjimas jo gebėjimais. Nežinau, ar Jurgis būtų mažiau valgus dabar, jei būčiau kelis mėnesius trynusi maistą ir tik vėliau pasiūliusi jį gabaliukais, bet tikrai žinau, kad galimybė neskaičiuoti maisto kiekio ir negaminti atskirų patiekalų suteikė daugiau ramybės prie pietų stalo.
Tinklaraštyje dalinausi tuo, ką iš tiesų tuo metu valgydavo Jurgis, tad turinys natūraliai keitėsi: pradėjau nuo pavienių produktų ir paprastų derinių, vėliau ieškodavau įdomesnių suaugusiesiems skirtų receptų ir juos adaptuodavau mažiausiems valgytojams. Stengiuosi dalintis tuo, ką iš tiesų valgo mano vaikas, vadinasi, galėtų valgyti ir kiti vaikai.
Receptų ieškau įvairiuose nelietuviškuose tinklaraščiuose, receptų knygose, žurnaluose, dažnai juos adaptuoju, pritaikau, sujungiu kelis į vieną. Smagu tai, kad kuo daugiau gamini, tuo laisviau jautiesi virtuvėje, nebereikia gaminti pagal receptą, užtenka pasisemti įkvėpimo.
Mėgstamiausi Jurgio patiekalai vis keičiasi, tačiau šiuo metu tikrai neatsisakytų šaltibarščių, varškėčių bei sušių.
Morta žurnalo skaitytojams siūlo šiuos receptus.
RIKOTOS BLYNAI SU AGUONOMIS IR ŠILAUOGĖMIS
Šis receptas atsirado, kai ištiko viena tų „šiandien verkiant reikia sunaudoti x ir y, nes galiojimas baigėsi“ situacijų. Taip nutiko su rikota ir kefyru, negana to, neturėjau nė vieno banano, tad maniau, kad blynai bus visai nesaldūs, bet oi klydau! O jau tas purumas… Paragaukite patys!
250 ml/150 g miltų (200 ml kvietinių, 50 ml avinžirnių, migdolų ar kitos rūšies miltų)
2 a. š. kepimo miltelių
Žiupsnis druskos
1 a. š. cinamono
2 v. š. aguonų
250 ml rikotos
100 ml kefyro
3 v. š. sviesto (išlydyto ir šiek tiek atvėsusio)
100 ml šaldytų arba šviežių šilauogių
Lydyto (ghee) sviesto (kepimui)
Pirmiausia išlydžiau sviestą ir atidėjau į šalį. Tada dideliame dubenyje sumaišiau sausus produktus, kitame dubenyje išplakiau kiaušinius, kefyrą ir rikotą, supyliau lydytą sviestą, subėriau šilauoges ir išmaišiau. Šlapius produktus supyliau į dubenį su sausais ir išmaišiau, kol neliko miltų, o tešla nuo uogų nusidažė rausvai.
Kepiau keptuvėje po 4 min. iš abiejų pusių, nepagailėdama ghee sviesto kiekvienam kepimui.
Kadangi blynai nėra labai saldūs, juos galima valgyti su bet kokiomis uogomis ar vaisiais, o mes juos valgėme su atitirpintomis trintomis šilauogėmis.
ŠAKNINIŲ DARŽOVIŲ GRATINAS
Mano galva, saliero šaknis – nuostabi daržovė, kiek gi galima tas pačias bulves valgyti. Ji šiek tiek karti, tad švelniai saldūs burokėliai labai dera drauge.
Keli šaukštai lydyto (ghee) sviesto
1 saliero šaknis
2 dideli burokėliai
5–6 nedidelės bulvės
500 ml grietinėlės
Sauja tarkuoto kietojo sūrio
2 a. š. Provanso žolelių
2 a. š. malto muskato
Šviežiai maltų pipirų
Žiupsnis druskos
3 česnako skiltelės
Pirmiausia plonais griežinėliais supjausčiau visas daržoves (aš pjausčiau peiliu, bet jei turite pjaustyklę, – bus dar patogiau!). Kepimo formą ištepiau ghee sviestu, į ją stačiai sudėjau visas daržoves – didesnius gabalus perpjoviau per pusę, kad visi būtų maždaug vienodo aukščio, mažesniais užkaišiojau likusius tarpus.
Atskirame inde į grietinėlę įmaišiau prieskonius ir viską užpyliau ant kepimo formoje išdėliotų daržovių, o česnako skilteles tik nulupau ir įkišau į tarpus – iškepusios jos nuostabiai karamelizuojasi, o visam patiekalui suteikia puikų aromatą.
Gratiną uždengiau ir pašoviau į 200°C orkaitę, kepiau apie 2 val. Kai daržovės suminkštėjo, dar 5 min. įjungiau vėjelį, užbarsčiau tarkuoto sūrio ir pakėliau kepimo formą orkaitėje aukščiau, kad sūris išsilydytų, o daržovės apskrustų.
Tokį daržovių gratiną valgėme vakarienei, buvo tiesiog puiku! Ne mažiau puiku būtų kartu pasigaminti lėtai keptos mėsos ir valgyti daržoves kaip garnyrą. O dar šis receptas puikus tuo, kad daržovės gali būti ir kitokios, – receptą lengva priderinti prie valgytojų norų ar šaldytuvo turinio.
RUDENIŠKA DARŽOVIŲ SRIUBA SU LĘŠIAIS
Kiekvieną rudenį pietums užsimanau sriubos – su kuo daugiau daržovių ir šiltų prieskonių. O daržoves sriubai galite naudoti įvairias, maniškės sudėtį padiktavo šaldytuvo turinys.
1 žiedinis kopūstas
1 mažytis moliūgas
1 svogūnas
4 česnako skiltelės
1–2 paprikos
1 skardinė lęšių
800 ml vištienos arba kitokio sultinio
200 ml vandens (nebūtina)
2 a. š. malto muskato
1 a. š. cinamono
Keli žiupsniai šviežiai maltų pipirų mišinio
Visas daržoves stambiai supjausčiau ir kepiau 200°C orkaitėje apie 45 min. Kai daržovės suminkštėjo, išskobiau moliūgo sėklas, nulupau paprikos odeles, sukietėjusius svogūno lukštus ir viską sumečiau į puodą. Supyliau sultinį, šiek tiek vandens, subėriau prieskonius bei pusę skardinės lęšių ir užviriau. Kai sriuba užburbuliavo, nukėliau nuo ugnies, sutryniau trintuvu, tada vėl grąžinau ant ugnies. Subėriau likusius lęšius ir dar kelias minutes pakaitinau, kad sutirštėtų ir nugaruotų šiek tiek skysčio. Užbarsčiau šiek tiek tarkuoto kietojo sūrio bei moliūgų, saulėgrąžų sėklų ir kedrinių pinijų.
AVIENOS KUKULIAI SU KALENDRA, BAKLAŽANAIS IR AVINŽIRNIAIS
700 g maltos avienos arba jautienos
1 šalotinio svogūno
4 česnako skiltelės
Sauja kalendros lapelių
1 a. š. maltos kalendros
1 baklažanas
400 g avinžirnių
Šviežiai maltų pipirų
Alyvuogių aliejaus
Graikiško jogurto
1/2 a. š. saldžiosios paprikos miltelių
Šiek tiek citrinos sulčių
Įkaitinau orkaitę iki 200°C, o kol kaito, paruošiau kukulius. Pirmiausia virtuviniu kombainu susmulkinau į kelias dalis supjaustytą svogūną, 2 skilteles česnako ir kalendros lapelius. Į didelį dubenį sudėjau maltą mėsą, smulkintas žoleles bei prieskonius ir viską išminkiau. Tada drėgnomis rankomis suformavau kukulius ir sudėjau į aliejumi išteptą kepimo skardą. Šalia subėriau avinžirnius ir pašoviau į orkaitę, kepiau 15–20 min. (pirma be vėjelio, paskutines 5 min. su vėjeliu).
Tada supjausčiau baklažaną (čia galima naudoti ir cukiniją – dabar jų turbūt pilnos pintinės!), keptuvėje įkaitinau aliejų, įmečiau kitas dvi česnako skilteles ir pakaitinau kelias minutes, kad išsiskleistų aromatas. Tada sudėjau baklažaną – geriausia kepti vieną sluoksnį, todėl gali tekti kepti kelis kartus. Baklažaną kepiau ant vidutinės ugnies vis pavartydama, kad nepridegtų, kol suminkštėjo ir gražiai apskrudo.
Padažas šį kartą visai paprastas – keli šaukštai jogurto su saldžiąja paprika ir šiek tiek citrinos sulčių.
Skanaus!
