Dabar dauguma vaikų auga ant asfalto, kaip mėgdavo sakyti praeityje. Todėl nustebino ir Valdos – jaunos mamos ir mokslininkės – atsiųsti patarimai apie vaikus ir gamtą.
Vyresnioji mokslo darbuotoja Valda Araminienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Mano patirtis ir ryšio su gamta paieškos mieste
Kodėl man toks svarbus ryšys su gamta? Užaugau netoli Aukštaitijos nacionalinio parko. Aplinkui buvo miškai, ežerai. Vaikystėje gamta man buvo tarsi duotybė, natūrali ir įprasta. Rinkdavau uogas, grybus. Pažinau daug augalų, matydavau sezoninius gamtos pokyčius.
Dabar skamba romantiškai, bet kiekvieną rytą tik atsikėlusi bėgdavau į lauką ir pauostydavau visas kieme augančias gėles. Dienų dienas sėdėdavau pievoje ir pindavau vainikus, rinkdavau gėlių puokštes, vaikštinėdavau po miškus, baloje stebėdavau, kaip buožgalviai ritasi iš kiaušinių, paėmusi į rankas apžiūrinėdavau įdomiai sulipdytus apsiuvų lervų namelius.
Žinojau, kaip kuris augalas kvepia, kurie valgomi, nors gal ir neskanūs. Vasaros vakarais klausydavausi lakštingalos čiulbėjimo, naktį girdėdavau pelėdą, už lango kurkdavo varlės, o paskui jas pakeisdavo žiogų svirpimas.
Tiesiog ramiai, lėtai būdavau gamtoje.
Išvykusi studijuoti ir gyventi į miestą, į namus gamtos apsuptyje grįždavau lyg į terapiją – įsikrauti energijos. Atrodė, kūnas ilsisi, basomis atsistojus ant žolės. Organizmas būdavo išsekęs ir nualintas nuo miesto ritmo, skubėjimo, užteršto oro.
Po pabuvimo gamtoje, be telefono, valgant gamtos gėrybes, vėl atsigaudavau. Nemokėjau gyventi mieste visavertiškai ir atlaikyti miesto sukelto nuovargio. Tačiau po truputį prisitaikiau, pripratau, ir tas buvęs natūralus ryšys su gamta tarsi nutolo, dingo. Kažkuriuo savo gyvenimo momentu suvokiau, kad visai nebepastebiu gamtos, nebežinau, kada švinta, nebejaučiu, kada temsta, retai pamatau saulėlydį. Atrodė, tarsi bėgu, lekiu per nesibaigiančius reikalus ir darbus, buvau pervargusi ir jaučiau nuolatinį stresą.
Pajutau, kad praradę ryšį su gamta, galime prarasti ir įgimtus žmogiškus instinktus. Gamtoje gyvūnai žino instinktyviai, kaip ir ką daryti su gimusiu jaunikliu. O mano organizmas man nieko nesakė, nei kaip teisingai laikyti kūdikį, nei kaip geriausia juo rūpintis. Tik iš kursų, literatūros ir kitų tėvų patarimų aš pamažu išmokau. Išėjusi į vaiko priežiūros atostogas, dažniau pradėjau sau kelti klausimus – kaip pradėti jausti gamtą mieste? Kaip mieste neįsisukti į bėgimą ir stresą.
Savo mintimis ir mokslinių tyrimų apžvalgomis dalinuosi IG paskyroje @mokslininkė_rekomenduoja.
Esu įgijusi biomedicinos mokslų daktaro laipsnį, mokslinį darbą dirbu nuo 2012 metų. Pagrindinė mano tyrimų kryptis – miesto medžiai ir jų galimybių valyti oro teršalus tyrimai. Mano svajonė – suburti smalsią bendruomenę, su kuria galėtume diskutuoti apie gamtą miesto gyvenimo kasdienybėje, dalintis idėjomis, kaip kiekvieną dieną mums ir vaikams būti daugiau lauke bei aptarti naujausius mokslinius tyrimus šiomis temomis.
Kokią naudą gamta duoda vaikui
Vis daugiau žmonių atranda miško terapijos naudą, domisi vadinamosiomis „miško maudynėmis“, sąmoningai ieško būdų bent trumpam pabūti gamtoje. Mokslininkai šiuo klausimu yra atlikę daugybę tyrimų. Pirmiausia buvo pradėtas tirti gamtos poveikis suaugusiesiems, o tik vėliau mokslininkai ėmė tyrinėti ir gamtos naudą vaikams. Teigiama gamtos įtaka vaikų fizinei ir emocinei sveikatai yra neabejotina.
Gamta ir miestas, atrodo, toliausiai, kiek tik įmanoma vienas nuo kito nutolę poliai, o galimybė dažnai išvykti už miesto ribų ir pabūti laukinėje gamtoje – ne visada reali. Ne visi turi nuosavą kiemą ar netoliese esantį mišką, kur galėtų siųsti vaikus žaisti. Vis daugiau vaikų auga miestuose, kur kartais nėra saugu leisti vaiką žaisti lauke – dėl šalia esančio intensyvaus eismo ar didelės oro taršos. Šiuo metu daugiau nei pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose. Jungtinių Tautų duomenimis, iki 2050 m. net 68 proc. pasaulio gyventojų gyvens urbanizuotose vietovėse.
Nebūtinai gamtoje, svarbiausia – lauke
Jau aišku, kad buvimas gamtoje, miške turi didžiulę naudą vaikų sveikatai, vystymuisi ir augimui. Tačiau moksliniai tyrimai vis dažniau atskleidžia, kad svarbu būti tiesiog lauke, nesvarbu, ar tai būtų miškas, ar miesto aplinka.
Kadangi tyrimai atliekami jau ne vieną dešimtmetį, yra surinkta įrodymų, kad žaidimai bet kokiose lauko erdvėse gerina vaikų sveikatą – pailgėja ir pagerėja nakties miegas, sumažėja kraujospūdis, mažėja streso hormono lygis. Dar vienas įdomus dalykas, kad, nepaisant vis daugiau įrodymų, jog gamta daro teigiamą įtaką nuotaikai ir stresui, jos poveikis kūdikiams dar nėra gerai suprantamas.
Atrodo neįtikėtina, bet vienas naujas tyrimas atskleidžia, kad pasivaikščiojimas su vežimėliu lauke lemia streso hormono kortizolio lygio sumažėjimą ne tik mamos, bet ir kūdikio organizme (rezultatai pateikti naujame Sonja Sudimac ir bendraautorių tyrime, atliktame 2025 metais).
Šiame tyrime atskleidžiamas ir teigiamas poveikis, nesvarbu ar pasivaikščiojimui buvo pasirinkta miesto aplinka ar gamta. Taigi, miesto gyventojai puikiausiai gali pasinaudoti miesto parkų, daugiabučių kiemų, vaikų žaidimų aikštelių ir kitų miesto žaliųjų zonų teikiamais privalumais.
Jei yra galimybė, reikėtų aktyviai naudotis miestų parkų teikiamais privalumais vaikams, turintiems dėmesio sutrikimų. Pavyzdžiui, vienas nedidelis tyrimas parodė, kad net 20 minučių pasivaikščiojimas parke pagerino vaikų, turinčių ADHD, dėmesio koncentraciją – labiau nei pasivaikščiojimas miesto centre ar rajone. Įdomus dalykas buvo pastebėtas, kad net ir nedidelė žalia erdvė gali turėti teigiamos įtakos vaikų gerovei. Tyrėjai nustatė, kad kai buvo pakeista tik dalis asfalto žaidimų aikštelės, įrengiant augalų ir žolės zoną, vaikai, žaidžiantys toje vietoje, tapo mažiau agresyvūs nei žaisdami tik ant asfalto (iš UNICEF organizacijos tinklapio).
Yra daug kliūčių, trukdančių vaikams praleisti tiek laiko lauke, kiek jiems reikia. Remiantis UNICEF organizacijos tinklapyje pateikiama informacija, kartais to nenorėdami, tėvai irgi prisideda prie mažėjančio vaikų praleidžiamo laiko lauke, neįvertindami laisvo žaidimo lauke svarbos vaiko vystymuisi. Be to, tėvai linkę neleisti vaiko į lauką, esant blogam orui. Šiuo atveju gerą pavyzdį galima imti iš kai kurių darželių ar miško mokyklų, kurios leidžia vaikus į lauką kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo oro sąlygų.
Kyla svarbus klausimas – kaip pajausti gamtos ritmą mieste? Tačiau, net ir gyvenant miesto šurmulyje, galima rasti būdų atkurti ir stiprinti ryšį su gamta – tiek sau, tiek vaikui.
Kaip kurti kokybišką ryšį su gamta mieste?
Gamta – tai ne vien miškai, laukai ar ežerai. Tai ir dangus virš miesto, vėjas tarp pastatų, žolė šalia daugiabučio, augalai prie šaligatvio, medžiai miesto parke ir kt. Vienas paprasčiausių būdų, norint stiprinti ryšį su gamta, – kasdienis gamtos stebėjimas. Tam tinka gamtos dienoraščio rašymas. Tai gali tapti smagia ir prasminga šeimos tradicija. Grįždami iš darželio, mokyklos ar darbo, leiskite sau sulėtinti žingsnį ir pastebėti apkinką. Toks tempo sulėtinimas labai naudingas ir streso mažinimui, atsipalaidavimui. Stebėdami aplinką, nukreipsite mintis nuo darbų, o grįžus namo bus puiki proga visiems prie vakarienės stalo aptarti, kokia šiandien buvo gamta (ką pamatėte, ką užuodėte, ką išgirdote). Gamtos dienoraščio tikslas – teikti džiaugsmą, todėl nereikia užrašinėti visko nuosekliai, užtenka trumpų įspūdžių, minčių ar piešinių. Štai keli klausimai, kurie pravers stebint miesto gamtą:
- Kada šiandien patekėjo saulė?
- Ar buvo rasa ant žolės?
- Kokios spalvos buvo dangus per aušrą/saulėlydį?
- Ar girdėjote paukščius?
Klausimus galite kelti įvairiausius, kuo daugiau stebėsite gamtą aplink, tuo įdomesnių detalių pastebėsite ir natūraliai kils klausimai.
Kiti būdai, kaip pajausti gamtą mieste:
- Išeiti į balkoną – pajusti orą: šiltas ar šaltas, sausas ar drėgnas, koks kvapas.
- Stebėti dangų – rytą, vakarą, prieš lietų.
- Gaminti maistą pagal sezoną – pagalvoti, kaip į gaminamą maistą įtraukti tai, kas auga čia ir dabar.
- Stebėti, kaip keičiasi aplinka šalia namų, – kada brinksta pumpurai, kada medžių lapai ima gelsti.
Pasiūlymai, kaip kartu su vaikais kurti ryšį su gamta mieste:
- Pasivaikščiojimai su užduotimi. Eidami į/iš darželį/mokyklą ar laisvalaikiu vaikai gali rinkti lapus, kankorėžius, akmenėlius, o vėliau namuose juos tyrinėti, klijuoti koliažus arba dėti savo radinius į „gamtos dėžutę“. Eidami pasivaikščioti laisvu laiku, galite neštis didinamąjį stiklą, stebėti ir fotografuoti vabzdžius, kerpes, voratinklius. Net paprastas miesto krūmas ar plyšys šaligatvyje gali slėpti įdomių dalykų.
- Augalų sezoninių pokyčių stebėjimas. Puikus būdas jausti gamtos ritmą – sekti vieno medžio, krūmo ar augalo pokyčius per sezonus. Tai vadinamieji augalų fenologiniai stebėjimai. Galima pasirinkti vieną ar kelis netoli namų augančius augalus ir kiekvieną dieną nuėjus prie jų pasižiūrėti, kokia šiuo metu yra fenologinė fazė. Pamačius naujos fenologinės fazės pradžią, ją galima fiksuoti užsirašant datą stebėjimų lape ar sąsiuvinyje. Štai keli medžių fenologinių fazių pavyzdžiai: pumpurų brinkimas, pumpurų sprogimas, sulapojimas, žydėjimas, lapų geltimas ir kt. Informaciją šiems stebėjimams nesunkiai rasite per guglo paieškoje.
- Maršrutų peržiūra. Galbūt verta pagalvoti, ar galima šiek tiek pakeisti šeimos kasdienius maršrutus, pavyzdžiui, grįžti iš darželio/mokyklos ar darbo taku, einančiu per parką ar miškelį (galbūt tai užtruks šiek tiek ilgiau, tačiau tokiu būdu padėsite sau ir vaikui sumažinti stresą, pailsėti ir gauti teigiamų emocijų).
- Žali elementai namuose, balkone ar terasoje. Bazilikas vazonėlyje ar svogūno laiškai stiklinėje – puikus būdas vaikui mokytis rūpintis augalais ir stebėti, kaip jie auga, keičiasi. Jei turite nors kiek vietos, verta pagalvoti, kaip terasą ar balkoną papildyti žaliaisiais elementais, kurie patiktų jūsų vaikui. Net nedidelėje erdvėje galima auginti augalus, įrengti lesyklėlę paukščiams. Jei yra galimybė, bendruomeninis daržas ar nedidelis sodas, lysvė suteikia dar daugiau patirties.
- Įdomus ir naudingas būdas geriau pažinti supančią aplinką – žinių gilinimas, informacijos ieškojimas apie kiekvieną mus supantį gamtos elementą. Pavyzdžiui, galima identifikuoti visas aplinkui augančias medžių, krūmų bei žolinių augalų rūšis, sužinoti tiek lietuviškus, tiek lotyniškus jų pavadinimus. Galima paskaityti ir išmokti daugiau apie kiekvienam augalui būdingą augavietę, kokios augimo sąlygos jam labiausiai patinka, koks jo paplitimo arealas, ar tai dažnas, ar retesnis augalas? Kiekvienas tiek sumedėjęs, tiek žolinis augalas iš aplinkos oro valo teršalus, galbūt pavyktų rasti informaciją, kiek šalia jūsų namų augantis medis ar krūmas išvalo tam tikrų teršalų. Tai būtų puiki proga pažvelgti į supančios gamtos naudą ir iš kitokios perspektyvos. Galima pasidomėti ir kokios gamtos mokyklėlės ar gamtos pažinimo veiklos organizuojamos netoliese.
- Piešimas ir kūryba iš gamtos medžiagų. Rudenį – lapų spaudai, pavasarį – žiedų paveikslai, žiemą – ledo formos su įšaldytais augalais. Tai skatina kūrybiškumą ir gilina gamtos pajautimą.
- Miesto parkų lankymas. Kai tik yra galimybė, aplankykite miesto parkus, pasivaikščiokite ar susiorganizuokite iškylą. Neapsiribokite tik žinomiausiais parkais – kartais mažesnis, netvarkytas parkas, skveras ar medžių alėja irgi gali būti įdomi.
- Bendruomeniniai pokyčiai. Dalinkitės žiniomis apie lauko žaidimų naudą su savo vaikų darželiu, mokykla ar savo bendruomene. Kartu bendruomenės gali siekti išsaugoti parkus, miškus ir pievas, organizuoti miško žaidimų grupes, o išėjimą į gamtą įtraukti į mokymo programas. Tokios iniciatyvos duotų naudos ne tik vaikams – jos būtų naudingos visiems.
Gamtą galite stebėti ne tik vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku. Nors žiemą atrodo, jog gamta miega, tačiau galima rasti nemažai vertingų gamtos elementų aplinkoje. Pavyzdžiui, paukščių lesyklose galima stebėti atskrendančius paukščius ir mokytis juos atpažinti. Galima ieškoti pėdsakų sniege, stebėti žiemišką dangų, registruoti oro temperatūros, vėjo greičio pokyčius. Kiekvieną dieną stebėdami ir stengdamiesi jausti gamtos pokyčius, galime pajausti stiprų ryšį su gamta, net ir gyvendami mieste.
