Labiausiai jaudinantis jausmas besilaukiant – vaikučio judesiai. Jie sukelia ir džiaugsmo, ir nerimo. Pataria aAkušerė Agnė Škudienė, www.akuseresmokykla.lt
Priminkite, kada ir kokio pobūdžio judesius turi pajusti pirmakartė, antrakartė, trečiakartė mama?
Literatūroje teigiama, kad pirmojo nėštumo metu vaisiaus judesiai pirmą kartą pajuntami apie 20 nėštumo savaitę, pakartotinai besilaukianti juos pajunta anksčiau – apie 18 savaitę. Vaikelis gimdoje spurda nuolat, tiesiog iš pradžių tie judesiai labai nestiprūs, todėl nejuntami, vėliau kyla neaiškumų, ar tai ne oras keliauja žarnynu. Tačiau visai realu net ir pirmą kartą besilaukiančiai moteriai pirmuosius judesius pajusti 15–16 nėštumo savaitę. Didesnės įtakos pajutimui turi placentos vieta. Jei ji prisitvirtinusi pilvinėje gimdos pusėje – judesiai gali būti pajuntami vėliau ir jaučiami silpniau. Bet kokiu atveju iki 25 savaitės „laukti“ judesių yra normalu.
Pojūčius moterys apibūdina įvairiai – vienoms atrodo, kad pilve suspurdėjo žuvytė, kitoms – plasnoja drugeliai, trūkčioja nervas ar tarsi kažkas nutirpsta. Tai labai individualu ir pirmaisiais kartais tikrai gali būti sunku atskirti, kada juda vaisius, o kada tiesiog dirba žarnynas. Augant vaisiui, maždaug antrojo trimestro pabaigoje, judesiai tampa stipresni ir dažnesni, o trečiojo trimestro metu galima suskaičiuoti net apie 30 judesių per valandą.
Vaisiaus judesių laiko juosta
Apytiksliai 12 nėštumo savaitę vaisius ima aiškiai judinti rankas ir kojas, tačiau judesiai dažniausiai yra per silpni, kad būtų juntami.
Nuo maždaug 16 savaitės moterys ima jausti lengvus kaip drugelio sparnų plasnojimas judesius. Dauguma juos painioja su dujų judėjimu žarnyne.
Nuo 20 savaitės dauguma moterų aiškiai skiria sustiprėjusius vaisiaus judesius nuo virškinimo procesų.
24 savaitę galima suprasti, kada vaisius žagsi (žagsėjimas, skaičiuojant judesius, neturėtų būti vertinamas).
Nuo 28 savaitės kai kurie judesiai gali būti tikrai stiprūs, o vaisius juda daug.
36 savaitę judesiai šiek tiek sulėtėja, tampa panašesni daugiau į rąžymąsi nei į aerobiką, nes gimdoje vietos vis mažiau. Jei sulėtėję judesiai kelia nerimą, – būtinai įspėkite nėštumą prižiūrintį mediką.
Kas lemia, kad antrakartės judesius pajunta anksčiau?
Pagrindinė priežastis – pakartotinai besilaukianti moteris jau yra patyrusi, kaip jaučiami vaisiaus judesiai, todėl tiesiog anksčiau sugeba juos atskirti nuo žarnyno veiklos. Tikėtina, kad ir po ilgos pertraukos pakartotinai besilaukianti moteris vaisiaus judesius pajus anksčiau, nei besilaukdama pirmąjį kartą.
Ar tiesa, kad lieknos moterys judesius pajunta anksčiau nei apkūnios?
Jei placenta prisitvirtinusi priekinėje gimdos sienoje arba moteris turi antsvorio, vaisiaus judesiai gali būti jaučiami silpniau ir identifikuojami vėliau. Taip pat įtakos turi ir moters gyvenimo tempas – norint pajusti pirmuosius judesius kartais tenka skirti laiko ir susitelkti tik į tai.
Kaip atskirti, kada vaisius žagsi?
Pirmiausia atkreipkime dėmesį, kad žagsėjimai, fiksuojant vaisiaus judesius, yra neįskaičiuojami. Žagsėjimas pasireiškia silpnais, ritmingais judesiais.
Vis dar sklando mitas, kad žagsėjimus išprovokuoja mama, pvz. suvalgiusi kažko netinkamo. Iš tiesų žagsėjimas – tai ženklas, kad vystosi vaisiaus nervų sistema, kuri siunčia signalus į raumenis ir diafragmą. Kai diafragma gauna signalą, vaisius staiga įtraukia/įsiurbia vaisiaus vandenų, ir tai sukelia žagsulį.
Ar dar liko mada vaisiaus judesius skaičiuoti ir užsirašinėti?
Šių laikų rekomendacijos nurodo, kad jei nėštumas vystosi sklandžiai, moteris gerai jaučia vaisiaus judesius, profilaktiškai specialiai tam skirti laiko ir skaičiuoti nereikia.
Kada reikia skaičiuoti vaisiaus judesius?
Jei moteris pastebi, kad jau kurį laiką nejuto vaisiaus judesių, nerimauti yra normalu. Tačiau dažniausiai taip nutinka, jei vaikelis miega arba moteris buvo užsiėmusi kitais reikalais. Vis dėlto trumpam nurimti ir paskaičiuoti judesius reikėtų, jei:
- Jaučiama mažiau nei 5 judesiai per valandą.
- Vaisius nejuda ar juda labai silpnai, net jei aplink triukšmas arba pilvas yra judinamas.
- Judesiai vis silpnesni jau antra para iš eilės.
KAIP SKAIČIUOTI, JEIGU JAU REIKIA
Tinkamas nėštumo laikas
Esant mažos rizikos nėštumui, judesių nerekomenduojama skaičiuoti iki 28 nėštumo savaitės, nes dėl silpnesnių judesių jų gali būti suskaičiuojama mažiau, nei buvo iš tiesų.
Jei nėštumas yra didesnės rizikos arba daugiavaisis, judesius siūloma skaičiuoti nuo 26 nėštumo savaitės.
Tinkamas dienos laikas
Pasirinkite laiką, kuriuo mažylis paprastai būna aktyvus, dažniausiai tai yra laikas po valgio arba ruošiantis miegoti. Nesinervinkite, jei vis dėl to tuo metu vaikelis ilsisi, atidėkite skaičiavimą pusvalandžiui ar valandai.
Tinkama padėtis
Jums turi būti patogu, galite sėdėti, gulėti (geriau pusiau gulomis arba ant kairiojo šono). Atsipalaiduokite ir sutelkite dėmesį į vaikelio judesius. Neskaičiuokite judesių plaudama indus arba jei nėra galimybės susikaupti, nes labai lengva „nepastebėti“ švelnesnių judesių ir tada supanikuoti, kad jų per mažai!
Skaičiuokite iki 10
Skaičiuojant vaisiaus judesius, svarbu sužinoti, kiek ilgai užtrunka vaisiui atlikti 10 judesių.
Dažniausiai tam pakanka 30 min., bet normalu, jei užtrunka iki 2 valandų. Jei per dvi valandas nesuskaičiavote 10 judesių, pakartokite skaičiavimą praėjus kelioms valandoms, kurių metu pavalgykite, atsigerkite šalto vandens ar fiziškai pajudėkite. Pasikeitęs cukraus kiekis mamos kraujyje turėtų pažadinti vaisių. Jei ir tada judesių suskaičiuosite mažiau arba pastebėsite, kad vaisius neįprastai ramus, skubiai kreipkitės į prižiūrintį mediką, gali tekti paklausyti vaiko širdutės.
Į gydytoją kreipkitės, jei
Suskaičiuojate mažiau nei 10 judesių per 2 val., kuriomis vaisius dažniausiai būna aktyvus;
Nejaučiate judesių iš viso – gali būti, kad sutriko placentos funkcija ir vaisius negauna deguonies ir maisto medžiagų;
Judesiai pasikeičia drastiškai – tampa labai dažni ir intensyvūs, arba atvirkščiai – reti ir silpni.
Dėl kokių priežasčių judesiai gali sulėtėti, jų sumažėti, dingti?
Pavojingiausia judesių sumažėjimo priežastis – deguonies trūkumas vaisiui. Tai gali nutikti dėl kelių priežasčių ir gali tekti gimdyti anksčiau, kad būtų išvengta tolesnių komplikacijų.
Po 36 nėštumo savaitės stipriai sumažėja vietos gimdoje staigiems spyriams ar vartymuisi. Tai nereiškia, kad judesių sumažėja, jie tiesiog tampa ne tokie staigūs, primena rąžymąsi.
Kiekvienas žmogus yra kitoks, todėl jau ir gimdoje skiriasi judesių dažnis ir aktyvumas. Kai kurie vaikučiai miega beveik visą dieną ir atsibunda tik tada, kai mama nurimsta ir atsigula miegoti, kiti, atrodo, juda nuolat. Vaisius gimdoje miega vidutiniškai 17 val. per parą, dažniausiai po 40–50 min. vieną kartą. Nėštumui artėjant prie pabaigos, vaisius gali miegoti 20–75 min. vieną kartą, todėl aišku, kad nejausti nuolatinių judesių yra normalu.
Ar įmanoma išgelbėti nebejudantį vaisių? Ar tas „kreipkitės į gydytoją“ turi kokią nors prasmę?
Į gydytoją kreiptis reikia ne tada, kai vaisius jau kurį laiką nejuda visai, o kai judesių yra, bet jie retesni, silpnesni. Tada yra klausomas vaisiaus širdies ritmas, atliekami kiti reikalingi tyrimai, gali būti atlikta cezario pjūvio operacija.
Jeigu echoskopijos metu matyti, kad vaisius labai spurda ir juda, ar tai gerai?
Nėra mokslinių tyrimų, kurie akivaizdžiai teigtų apie ultragarso bangų žalingą poveikį vaisiui. Tačiau žinoma, kad jos sukuria šilumą, todėl laikant daviklį vienoje vietoje ilgiau, gali pradėti šilti ir vaisiaus vandenys. Vis dėlto rekomenduojama nepiktnaudžiauti ir atlikti tik būtinąsias ultragarsines patikras (Lietuvoje rekomenduojama 11–14 ir 18–21 nėštumo savaitę). Ypač nerekomenduojama pramoginiais tikslais atliekama 3D/4D ultragarsinė apžiūra.
Nėra kuo džiaugtis, jei ultragarso patikros metu pastebite, kad vaisius čiulpia nykštį – tai rodo padidėjusį raumenų tonusą, t.y. vaikelis yra įsitempęs. Gerai besijaučiantis vaisius „plaukioja“ sulenktomis, tačiau atpalaiduotomis galūnėmis.
Ar vaisiaus judrumas naktį rodo, kad paskui gimęs jis irgi nemiegos naktį?
Labai dažnai spėliojama, ar tam tikras vaisiaus aktyvumas tęsis ir gimus. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu stebėta 50 vaikų nuo nėštumo iki 2 metų. Rezultatai parodė priklausomybę tarp aktyvumo gimdoje ir elgesio ankstyvojoje vaikystėje. Tačiau tyrimo apimtis labai maža, todėl drąsiai teigti, kad taip tikrai yra, – negalima. Rezultatai aiškinami tuo, kad elgesys priklauso nuo impulsų kontrolės, slopinimo ir savireguliacijos, kurie tiek besivystančio, tiek gimusio vaiko išlieka panašūs.
„Mamos žurnalas“
