Ką valgo žindanti mama, to ragauja (per pieną) ir vaikelis. Klausimus apie maitinančios mamos mitybą perdavėme doc. Algimantui Vingrui.
Nėštumo metu priaugau 14 kg. Dabar žindau. Noriu numesti svorį mažindama kalorijų kiekį. Ginekologė to daryti nepatarė. Ji pasakė, kad svoris kris, net jei nemažinsiu kalorijų?
Žindymas pagal kūdikio poreikius (kada jis nori ir tiek laiko, kiek nori, bet kuriuo paros metu) padeda „mesti“ svorį. Tačiau yra viena taisyklė – mama neturi valgyti už 2 ar už 1,5. Griežtas mamos dietos laikymasis slopina kūdikio apetitą. Dėl to kūdikis žįs rečiau, motinos pieno mažės. Kūdikiui jo motinos pienas yra nepakeičiamas. Jei mama maitinsis visavertiškai, valgys įvairius produktus, gers tiek skysčių, kad nejaustų troškulio, bet atsikels nuo stalo dar jusdama nedidelį alkį, vaikas augs normaliai, o mamos svoris mažės.
Ar mamos pieno vertė priklauso nuo jos mitybos?
Tuomet, kai žindanti mama kasdien valgo kuo įvairesnį maistą, jos pieno sudėtis yra geriausia. Motinos organizmas daugelio medžiagų koncentraciją piene sugeba išlaikyti pastovią – tinkamą augančiam kūdikiui. Maitinant krūtimi negalima atsisakyti kokių nors maisto grupių. Pavyzdžiui, negalima atsisakyti riebalų, nes jie, ypač nesotieji, būtini normaliam naujagimio, kūdikio smegenų, regos vystymuisi ir brandai. Riebalai reikalingi ir kaip energijos šaltinis, ir kaip medžiaga, kurioje tirpsta riebaluose tirpstantys vitaminai. Gyvūninės kilmės riebalai mažiau vertini už augalinės kilmės riebalus (įvairius aliejus).
Žindančios mamos maistas turi būti:
Pagamintas namuose, geriausia – iš kuo ekologiškesnių produktų.
Geriau virtas, troškintas nei keptas.
Šviežias, nepašildytas mikrobangų krosnelėje.
Nekonservuotas, neraugintas, nemarinuotas, nerūkytas ir pan.
Be gausybės bet kokių prieskonių, taip pat ir druskos.
Neegzotiškas.
Stipriai nesiskiriantis nuo maisto nėštumo metu.
Ar gali žindomas kūdikis būti neramus, dirglus dėl to, kad mama geria kavą ir arbatą?
Kofeinas, esantis kavoje, arbatoje, šokolade, įvairiuose tonizuojančiuose gėrimuose patenka į motinos pieną, o per jį – į mažylio organizmą. Naujagimių ir kūdikių iki 3-6 mėn. organizmas lėčiau nei vyresnių vaikų ir suaugusiųjų išskiria kofeiną, todėl gavę ir nedidelę kofeino dozę kūdikėliai tampa neramūs, dirglūs. Todėl žindanti mama turėtų pasitenkinti silpnos kavos ar arbatos 1-2 puodeliais per dieną bei ją išgerti tuojau po žindymo, jei žindoma kas 3-4 val.
Kiek per dieną reikia išgerti pieno ir saldžių gėrimų, kad nesumažėtų pieno kiekis?
Pienas ir saldūs gėrimai, sultys neišsaugo ir negausina pieno kiekio. Geriant per dieną daugiau nei 400 ml pieno į motinos organizmą pakliūva daug pieno baltymų. Jų perteklius nėra naudingas kūdikiui. Nėra įrodymų, kad išgeriamo skysčio kiekis darytų įtaką motinos pieno kiekiui. Reikia gerti tiek, kad nebūtų juntama troškulio. Įvairių rūšių saldumynų perteklius (nebūtinai saldžių gėrimų) gali būti viena iš kūdikio pilvo pūtimo priežasčių. Pramoniniu būdu pagamintuose saldžiuose gėrimuose yra įvairių sintetinių saldiklių, maisto priedų, pažymėtų raide E su atitinkamu skaičiumi. Jie irgi netinkami kūdikiui. Geriausia, kai žindanti mama troškulį malšina natūraliu mineraliniu vandeniu be angliarūgšties, suvalgo šviežių, (nebūtinai saldžių) vaisių, o vietoje pieno suvalgo neriebaus natūralaus jogurto, kuris yra be įvairių kitų priedų ir nėra „ilgai grojantis“.
Kokių vaistažolių arbatos skatina pieno susidarymą ir išsiskyrimą?
Kol kas mokslas nėra rekomendavęs jokių vaistažolių, kurios tiesiogiai veiktų pieno susidarymą ir išsiskyrimą. Įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų turinčių vaistažolių arbatų (užpilų) gėrimai yra daugiau psichologinis įsitikinimas, kad jas geriant kažkas bus geriau arba pagerėjo… Dera prisiminti, kad kiekvienoje vaistažolėje yra daug įvairių cheminių medžiagų, kurios gali paveikti kūdikį. Pagalvokite, ar verta rizikuoti ir vartoti vaistažoles, kurias patarė draugė? Pienui gamintis ir išsiskirti geriausiai padeda motinos nusiteikimas, noras žindyti, geras poilsis, įvairus maistas ir teisinga žindymo technika.
Ar gali per dieną kelis kartus pasikeisti motinos pieno skonis? Kodėl vieną kartą kūdikis krūtį ima godžiai, kitą kartą ima, meta, raukosi, pravirksta?
Motinos vartojami maisto produktai gali pakeisti pieno skonį, kvapą, spalvą. Motinos suvalgyto maisto dalys per kelias valandas patenka į motinos pieną – ir jas paragauja kūdikis. Kai jos jam nepatinka, mažylis tai išreiškia pakitusiu čiulpimu.
Jei taip vyksta, mama turėtų pasižymėti, po kokio suvalgyto maisto kokia buvo kūdikio reakcija. Aptikus kūdikio reakcijos su maistu ryšį, kai kūdikio vienokio ar kitokio pobūdžio reakcijai į tam tikrą maistą pasikartoja (pvz., į prieskonius, ankštinius patiekalus, česnakus, svogūnus, krienus, ridikus, kartais – kopūstus), to maisto dera sumažinti arba iš viso atsisakyti.
Kodėl žindančiai mamai nepatariama valgyti egzotinių vaisių?
Valgydamas daržoves ir vaisius žmogaus organizmas apsirūpina vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, skaidulomis (augaline ląsteliena).
Kiek vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų lieka atvežtiniuose vaisiuose, daržovėse, kol jos pakliūva į žmogaus organizmą, prognozuoti neįmanoma. Visuomenės sveikatos centrų specialistai tik įvertina, ar įvežtose daržovėse/vaisiuose nėra draudžiamų cheminių medžiagų ir jų apsaugai naudojamų cheminių medžiagų likučių, kurie nepriimtini Europos Sąjungos šalims.
Tačiau niekas netiria, kiek vitaminų, mineralų ir kitų gerųjų medžiagų yra atvežtinėje produkcijoje. Šių medžiagų kiekis priklauso nuo vaisiaus ir daržovės prinokimo, sandėliavimo sąlygų ir jame laikymo laiko, jų auginimo ypatumų. Kitaip tariant, kiekvienoje produkcijos partijoje visų medžiagų kiekis skiriasi. Nederėtų užmiršti ir to, kad nežinomos jų auginimo sąlygos ir tai, kiek chemijos jas paveikė, kol jos gražios, geros prekinės išvaizdos pateko ant prekystalio. Priklausomai nuo augimo sąlygų, kiekvienas vaisius ir daržovė irgi sukaupia skirtingą joms būdingų naudingų medžiagų kiekį. Graži prekinė išvaizda neturi ryšio su naudingu organizmui medžiagų kiekiu produkte. Geriausiai tinka mūsų šalyje užauginta vietinė produkcija.
„Mamos žurnalas“
