Lietuvoje gyventojui vidutiniškai tenka 41 kg maisto atliekų per metus, o likučiai nuo stalo sudaro apie 15 proc. kiekio mišriame komunalinių atliekų sraute. Nuo 2024 metų su kitomis atliekomis sumaišyto maisto turėsime nebeišmesti – įsigalios Europos Sąjungos direktyva. Todėl verta susipažinti su maisto atliekų smulkintuvais, kurie daugelyje užsienio šalių tapo būtinybe, o pas mus dar gana naujas dalykas. Dažnai maisto smulkintuvus savo namuose skuba įsirengti tie lietuviai, kurie pagyveno užsienyje ir priprato prie šių prietaisų teikiamo komforto. Taip pat apie smulkintuvą pagalvoja besistatantieji naujus būstus. Nors iš esmės maisto smulkintuvą galima montuoti bet kurioje plautuvėje, nepriklausomai nuo namo statybos metų.
Maisto atliekas galima kompostuoti
Gyvenantys nuosavuose namuose turi galimybę maisto atliekas kompostuoti. Kompostavimas – tai natūralių irimo procesų mėgdžiojimas, kai maisto atliekas, nupjautą žolę, lapus, spyglius ar net arbatos tirščius specialioje vietoje apdoroja gyvi organizmai, grybai ir bakterijos. Paskui kompostą galima naudoti kaip trąšą augalams. Sukompostuotos maisto atliekos neteršia aplinkos, atvirkščiai – tampa naudingomis.
O ką daryti, jei kompostuoti galimybės nėra? Dalis maisto atliekų keliauja į šiukšlių dėžę, dalis patenka į plautuvę, dar kita dalis – į indaplovę. Maisto atliekos, riebalai užkemša virtuvės įrangą ir vamzdžius, o išmesti į šiukšliadėžę skleidžia nemalonius kvapus. Gerai, jei šiukšles esate įpratę išnešti kiekvieną dieną. O jei tie likučiai užsistovi kelias paras, gendančio maisto kvapas pasklinda po visus namus?
Kad išvengtume tokių nemalonių darbų, kaip vamzdžių valymas, plautuvės šveitimas ir t.t., buvo sukurti maisto atliekų smulkintuvai.
Kaip veikia maisto atliekų smulkintuvai?
Šis prietaisas virtuvėje neužims daug vietos, nes montuojamas po kriaukle ir yra tarsi nematomas, jo konstrukcija pasižymi ergonomiškumu. Prietaisą paprasta sumontuoti: tereikia įstatyti į bet kokio tipo virtuvės kriauklę vietoje kriauklės išleidimo angos, o vamzdį sujungti su kanalizacijos išėjimu. Komplektacijoje yra visi tam reikalingi priedai.
Smulkintuvo kamera gali būti įvairaus dydžio talpos. (Įprastai kameros tūris būna nuo 0,7 iki 1,5 litro.) Pavyzdžiui, populiarus modelis Zyle ZY005WD turi 1,4 l talpos kamerą.
Kuo smulkintuvo variklis galingesnis, tuo greičiau apdorojamos atliekos. Kadangi minėto modelio Zyle ZY005WD variklis veikia net 3800 aps/min greičiu, smulkintuvas puikiai susidoroja su didelius maisto atliekų kiekiu. Smulkintuvas veikia tyliai, netrikdydamas namų gyvenimo, o integruotos apsaugos prietaisą saugo nuo perkaitimo ir perkrovos.
Elektrinio smulkintuvo kameros dugne įmontuotas besisukantis diskas, kurio sukimosi greitis priklauso nuo elektros variklio galingumo: kuo jis galingesnis, tuo diskelis greičiau sukasi.
Maisto likučiai iš kriauklės patenka į smulkintuvo kamerą. Besisukančio diskelio ir išcentrinės jėgos dėka visos atliekos prispaudžiamos prie kameros sienelių, tokiu būdu visiškai susmulkinamos (įprastai lieka ne didesnės nei 3 mm dydžio) ir kartu su vandeniu pro angeles nuplaunamos į kanalizaciją. Jokių peiliukų elektriniame smulkintuve nėra, todėl jis labai saugus. Tik svarbu laikytis instrukcijos ir smulkinant maistą paleisti vandens srovę, kad maisto atliekos nesikauptų ant prietaiso sienelių.
Apelsinų žievelės, bulvių lupenos, kiaušinių lukštai ir net smulkūs kaulai!?
Maisto atliekų smulkintuvas gali susmulkinti daugumos produktų likučius: atliekas, likusias po daržovių bei vaisių valymo, stiebus, arbūzų žieves bei bulvių žieveles, riešutų lukštus, sėklas, žuvies, nedidelius mėsos bei vištienos kaulus, makaronus, kruopas, duoną. Tikslesnė informacija nurodoma smulkintuvų instrukcijose.
Vieni smulkintuvai dirba nesustodami, o kiti atliekas apdoroja normuotomis porcijomis. Susmulkintos iki tyrelės konsistencijos maisto atliekos nuplaunamos į nuotekų sistemą, ir tai kur kas ekologiškiau, negu piltume į klozetą nesuvalgytą sriubą ar kitas stambias maisto atliekas, kurios užkemša nuotekų vamzdynus.
Susiję straipsniai
