Patys populiariausi vaistai, kuriuos perka tėvai peršalus vaikui, – nuo karščiavimo. Kokius vaistus nuo karščiavimo duoti vaikui? Konsultuoja vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras.
Vaikas sukarščiavo: koks algoritmas
Kūno temperatūros pakilimas yra viena organizmo gynimosi nuo ligos reakcija. Karščiavimo metu slopinamas ligos sukėlėjų dauginimasis ir jų išskiriamų toksinų kiekis, padidėja imuninės sistemos aktyvumas, sustiprėja antibiotikų ir kitų vaistų veikimas. Todėl su temperatūros pakilimu nedera intensyviai kovoti.
Kūno temperatūra iki 38–38,6°C laikoma saugia, tokios nereikia mažinti. Karščiavimą mažinantys vaistai, esant temperatūrai iki 38,6°C, reikalingi tik tada, kai temperatūra vaikui sukelia nepatogumą – akivaizdu, kad vaikas blogai jaučiasi. Kai kurie tėvai nemažina temperatūros, kol ji nepakyla iki 39°C. Jeigu vaikas gerai ištveria tokią temperatūrą, jaučiasi neblogai, nepastebite jokių intoksikacijos požymių, temperatūros galima kurį laiką nenumušinėti. Tačiau temperatūrai pakilus aukščiau nei 39°C, reikėtų ją mažinti ir ieškoti gydytojo konsultacijos. Užsitęsęs karščiavimas, net jeigu vaikas atrodo guvus, alina organizmą, tad nereikėtų leisti vaikui ilgai „degti“.
Jeigu karščiavimą sukėlė virusinė infekcija, karščiavimas gali tęstis 3–5 dienas, jeigu bakterinė infekcija – ausų ar plaučių uždegimas, tonzilitas, – dažnai karščiuojama ilgiau nei 5 dienas.
Vaistai nuo temperatūros pradeda veikti po 20–30 min. (jei vaikas prieš išgerdamas vaistus nebuvo pavalgydintas). Jei vaistas sugirdytas vaikui valgant, temperatūra gali kristi šiek tiek vėliau nei po 30 min., nes maistas apsunkina vaisto įsiurbimą. Kol pradės veikti temperatūrą mažinantys vaistai, galite vaikui uždėti vėsių kompresų ant žastų bei blauzdų, duoti atsigerti vėsesnio gėrimo ar net suvalgyti ledų.
Karščiuojančiam vaikui galioja auksinė taisyklė, kad maisto kiekis gali kur kas sumažėti, tačiau skysčių kiekis turi kur kas padidėti. Nieko blogo, jeigu karščiuojantis vaikas gaus mažiau kalorijų, jo organizmas visas savo galias nukreips į kovą su virusu, o ne į virškinimą. Užtat gerti būtina – kai pakanka skysčių, pagreitėja sveikimas.
Girdome vaistus. Kokius vaistus nuo karščiavimo duoti vaikui?
Karščiavimui skirti vaistai yra antipiretikai – paracetamolis ir ibuprofenas, pastarasis, be karščiavimą mažinančio poveikio, pasižymi ir antiuždegiminėmis savybėmis, be to, mažina skausmą. Atminkite, kad paracetamolis įeina ir į daugelio peršalimo ligoms gydyti skirtų kompleksinių vaistų sudėtį. Nors vaikams tokie vaistai neskiriami ir nerekomenduojami, vis tiek reikia būti atidiems ir įsigilinti į visų vaikui duodamų vaistų sudėtis, kad vaistas nesusidubliuotų.
Geriamieji vaistai nuo temperatūros suveikia daug greičiau ir patikimiau. Iš žvakučių temperatūrą mažinančioji medžiaga įsiurbiama lėtai, ir dėl to tikėtis greito (per pusvalandį) temperatūros kritimo nereikėtų. Jei temperatūra aukštesnė nei 39°C, gali atsirasti aukštos temperatūros išprovokuotų traukulių, tad žvakutės netiks.
Vaistus nuo temperatūros reikėtų sugirdyti kartu su 100 ml skysčio, nes skysčiai padidina vaisto pasiskirstymo plotą skrandyje, dėl to pagerėja jo įsiurbimas. Su skysčiais sugirdytas temperatūrą mažinantis vaistas pradeda veikti praėjus 30 min. (jeigu vaistas sugirdytas ne valgio metu arba ne tuojau po valgio).
Svarbiausia, vartojant vaistus nuo karščiavimo, – neviršyti didžiausios rekomenduojamos paros vaisto dozės, skaičiuojant pagal amžių ir svorį. Svarbu ir dozės nepamažinti, ypač kalbant apie sirupus ir mikstūras, nes girdant „iš akies“ arba jei vaikas dalį išspjauna, vaisto poveikis bus nepakankamas.
Patogiausia rinktis tokius vaistus, kuriuose gamintojas jau yra įdėjęs dozavimo švirkštą.
Nereikia norėti, kad temperatūra nukristų iki 36,6°C, normalu, kad išgėrus vaistų temperatūra nukrinta, pavyzdžiui, nuo 39,5°C iki 38,0°C. Vaistai, mažinantys kūno temperatūrą, kaip ir bet kokie kiti vaistai, turi savo veikimo laiką ir dozę. Todėl perskaitykite instrukciją, išsiaiškinkite vienkartinę ir paros dozę. Jei sugirdžius vaistų, temperatūra nukrito tik porai valandų ir vėl pakilo virš 39,5°C, galima sugirdyti pusę vienkartinės dozės. Visada reikia atidžiai skaičiuoti vaisto paros dozę ir jos neviršyti.
Kuo rečiau duodama vienkartinė dozė, tuo geriau. Negalima tuo pačiu metu vaisto nuo temperatūros girdyti ir naudoti jo žvakutes. Jei buvo vartota žvakutė, esant reikalui, tik po 6–7 valandų, galima sugirdyti vienkartinę dozę.
Vaikams negalima duoti jokių „vaistų nuo peršalimo“, skirtų suaugusiesiems, nes juose dažniausiai būna didesnės veikliųjų medžiagų dozės, nei leistina vaikui.
Vaistų nuo karščiavimo nepatariama vartoti kartu su vaistažolių arbatomis.
Vaistų girdymo nesėkmės
Dažnas tėvų klausimas – ką daryti, jei vaistą nuo temperatūros vaikas išvėmė, išspjovė? Tai priklauso nuo to, kada išvėmė. Jei tai atsitiko tuojau po vaisto sugirdymo, galima bandyti sugirdyti kitą vienkartinę dozę. Tačiau jeigu išvėmė, po vaisto sugirdymo praėjus 10 ir daugiau minučių, – pakartotinai vaisto nebegalima duoti, nes jau buvo prasidėjęs vaisto įsiurbimas, bandymas sugirdyti kitą dozę yra tiesus kelias į vaisto perdozavimą.
Jei vaikas nuolatos išvemia ar išspjauna vaistus nuo temperatūros, galima išbandyti žvakutes, bet jos labiau tinkamos kūdikiams. Dvejų metų ir vyresni vaikai paprastai priešinasi žvakutės įvedimui arba ją tuojau pat su išmatomis pašalina. Iš žvakučių vaisto patekimas į organizmą nėra tolygus, priklauso nuo žvakutės užpildo sudėties (kiekvieno gamintojo jis gali būti kitoks), gali užtrukti iki 6–7 valandų. Žvakutę įvedus, dažniausiai nebūna greito temperatūros kritimo. Jei temperatūra greitai nenukris, o jūs sugirdysite vaikui dar vieną vaisto dozę, galite perdozuoti.
Ginta Liaugminienė
Susiję straipsniai
