Artėjantis spalio mėnuo yra skirtas palaikyti moteris, kovojančias su krūties vėžiu, siekiant išreikšti solidarumą šios ligos paliestosioms bei priminti, kaip svarbu yra reguliariai profilaktiškai pasitikrinti. Pasaulio vėžinių susirgimų tyrimų duomenimis, krūties vėžys yra labiausiai paplitęs moterų vėžys visame pasaulyje – 2,3 mln. naujų atvejų sudarė 25,8 proc. visų 2020 m. diagnozuotų vėžinių susirgimų. Anot Kauno „Kardiolitos klinikų“ Krūtų ligų centro gydytojos radiologės, mamologės Paulos Zibalytės, nors moksliniai tyrimai rodo, kad navikiniai pakitimai dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus moterims, jaunesnėms moterims jie įprastai būna piktybiškesni, todėl tikrintis svarbu nepriklausomai nuo to, kiek jums metų.
„Remiantis Europos vėžio informacinės sistemos (The European Cancer Information System) duomenimis, 2020 m. buvo nustatyta 355,457 tūkst. naujų krūties vėžio atvejų. Iš jų virš 40 tūkst. buvo 20-44 m. amžiaus grupėje, virš 191 tūkst. – 45-69 m. grupėje. Džiugi tendencija ta, jog profilaktiškai pasitikrinti ateina vis daugiau jaunesnio amžiaus moterų, kai kurios apsilanko po artimoje aplinkoje nustatyto ligos atvejo – tai moteris sukrečia ir primena, kaip svarbu yra rūpintis savo sveikata“, – sako P. Zibalytė.
Kas lemia šios ligos išsivystymą?
Krūties vėžio rizikos veiksniai nuolat tyrinėjami, visgi, turimi duomenys rodo, jog ligos rizika didėja su amžiumi. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ši diagnozė dažniausiai nustatoma vyresnėms nei 40 m. moterims, kitas svarbus padidėjusios rizikos elementas – šeimyninė anamnezė, paveldimumas.
„Moterims, kurios turi bent vieną pirmos eilės giminaitę, sirgusią krūties vėžiu, rizika susirgti padidėja nuo 2 iki 4 kartų. Tuo metu turinčioms BRCA-1 ir BRCA-2 genų mutacijas, tikimybė susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu išauga iki 80 proc.“, – pažymi gydytoja radiologė, mamologė.
Įtakos susirgti šia liga turi ir ankstyvas menstruacinis periodas (rizika padidėja 20 proc.) bei vėlyvas menopauzinis laikotarpis, kai menopauzė prasideda 55 m. amžiuje ir vėliau – rizika padidėja dvigubai, lyginant su moterimis, kurioms ji prasidėjo iki 45 m.
„Verta paminėti, jog moterims, kurioms iki 30 m. buvo taikomas švitinimas į krūtų sritį dėl tam tikros ligos, yra itin didelė tikimybė išgirsti šią diagnozę po 10-15 metų. Mažas fizinis aktyvumas taip pat turi įtakos krūties navikiniams pakitimams susidaryti. Remiantis literatūros apžvalgomis, krūties vėžio rizika net du kartus didesnė moterims, kurių kraujyje didelė laisvojo estradiolio bei estrono koncentracija; šie hormonų pusiausvyros pokyčiai yra susiję su rizika susirgti nuo estrogenų priklausomais krūties piktybiniais navikais. Fiziškai aktyvių moterų kraujyje sumažėja estrono, estrodiolio ir laisvojo estradiolio koncentracija“, – vardina P. Zibalytė.
Pirmas žingsnis – pažinti savo kūną
Esminis veiksmas krūtų ligų diagnostikoje – savityra, ypač neatliekant profilaktinių tyrimų. Kiekviena moteris kartą per mėnesį, po menstruacinio ciklo, turėtų atlikti krūtų apčiuopą ir to nebijoti – kuo geriau pažinsite savo kūną, tuo lengviau laiku pastebėsite pasikeitimus. Šį veiksmą atlikti taip pat svarbu ir menopauzės laikotarpiu – pavyzdžiui, prausimosi metu, atidžiai apsičiuopiant, ar nėra jokių sukietėjimų krūtyse.
„Jeigu apčiuopėte sukietėjimą, krūtis pakeitė formą, jos oda sukietėjo, įsitempė, atsirado spenelio įtraukimas, išskyros iš spenelio – reikėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju. Jis įvertins pakitimus, atliks krūtų ultragarsinį tyrimą, jeigu tai jauno amžiaus moteris, arba mamografijos tyrimą ir ultragarsinį tyrimą, jeigu tai vyresnio amžiaus moteris. Itin svarbu išdiferencijuoti, ar tai cistinės struktūros pakitimai, kurie dažniausiai būna gerybiniai, ar solidinis darinys, kuriam gali prireikti detalesnio ištyrimo, pasitelkiant krūties darinio biopsiją“, – pasakoja gydytoja radiologė, mamologė.
Tyrimų metodai – nuolat tobulinami
Visgi, tyrimus reikėtų atlikti ne tik tada, kai jau apčiuopiami pakitimai, tačiau ir profilaktiškai bei reguliariai. Nors amžiaus ribos varijuoja skirtinguose šaltiniuose, tačiau, remiantis 2022 m. mokslinių tyrimų gairėmis, 25-39 m. moterys bent kartą per tris metus turėtų atlikti krūtų ultragarsinį tyrimą, o nuo 40 m. – atlikti jį kasmet.
„Tyrimų prieinamumas Lietuvoje yra tikrai geras ir užtikrintas. Vis dėlto, dalis moterų vengia profilaktinių patikrinimų ir dažnai tenka girdėti įvairius pasiteisinimus – moterys nenori sužinoti blogų naujienų, nenori ieškoti ligų. Tačiau radus įtartinus pakitimus ankstyvoje stadijoje, gydymo, išgijimo ir tolimesnio gyvenimo kokybė bus daug geresnė, o gydymo rezultatai – žymiai efektyvesni. Visuomet sunkiau sekasi pacientams, kurių liga yra pažengusi“, – primena P. Zibalytė.
Dalis pacienčių tyrimų vengia galvodamos, jog mamografijos tyrimas yra skausmingas, tačiau svarbu žinoti, jog diagnostikos priemonės sparčiai tobulėja ir yra nuolat atnaujinamos, siekiant pacientui suteikti kuo didesnį komfortą. Skaitmenizuoti mamografai pasižymi mažesne apšvita, greitesniu tyrimo atlikimu bei tikslesne diagnostika, leidžiant geriau atskirti gerybinius ir piktybinius krūties pakitimus dėl kokybiškesnio gaunamo vaizdo.
„Moderni medicina ir aukšto lygio diagnostikos galimybės leidžia navikinius pakitimus atrasti ankstyvoje, dar nepažengusioje stadijoje – tai profilaktinių tyrimų, intensyvios informacijos sklaidos rezultatas. Žinoma, tenka nustatyti ir pažengusioje stadijoje esančių navikinių pakitimų, o to priežastys gali būti įvairios: profilaktinių tyrimų nebuvimas, baimė ar tiesiog nenorėjimas tikrintis“, – akcentuoja gydytoja radiologė, mamologė.
Kaip galime sumažinti sergamumo statistiką?
Profilaktiškai tikrintis krūtis svarbu dėl galimybės aptikti kuo mažesnius pakitimus – kuo mažesnė naviko stadija, tuo geresni gydymo rezultatai bei išgyvenamumo rodikliai.
„Svarbu nepamiršti apie jau 18 metų Lietuvoje vykdomą valstybinę krūties vėžio prevencinę programą, finansuojamą Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Jos pagrindinis tikslas – sumažinti Lietuvos moterų mirtingumą nuo piktybinių krūties navikų. Programos dalyvėms atliekamas krūtų rentgenologinis-mamografinis tyrimas, leidžiantis nustatyti ligą dar ankstyvose stadijose, kai dar net nėra apčiuopiamų darinių. Šioje programoje kartą per dvejus metus gali dalyvauti 50-69 m. moterys“, – primena P. Zibalytė.
„Iš kasmet Lietuvoje diagnozuojamų naujų krūties vėžio atvejų apie 70 proc. yra ankstyvų stadijų. Visgi, jeigu moterys aktyviau dalyvautų programoje bei reguliariai tikrintųsi sveikatą, nepažengusių stadijų krūties vėžys tarp visų šio vėžio atvejų sudarytų dar didesnę procentinę dalį“, – sako gydytoja.
Prie rožinio kaspino mėnesio renginių kasmet prisijungia „InMedica grupės“, kuriai priklauso ir „Kardiolitos klinikos“, darbuotojai – spalio 1 d. jie dalyvaus Kaune vyksiančiame tradicija tapusiame „Pink Run“ paramos maratone. Renginio metu surinktas lėšas organizatoriai skirs krūties vėžiu sergančių moterų draugijoms.
