Kaip išmokyti vaiką laikytis tvarkos ir išugdyti geras manieras?

betvarke3

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Kaip išmokyti vaiką laikytis tvarkos ir išugdyti geras manieras? Tėvų išmintis dažnai pasirodo efektyvesnė už pedagogines teorijas.

TVARKA

Prisiminkime, ką sakė A. Sent–Egziuperi Mažasis princas: „Atsikeli ryte, nusiprausi, susitvarkai – būtinai sutvarkyk ir savo planetą“. Išties malonu, kai visi daiktai guli savo vietose. Suprantama, įpratinti mažuosius laikytis tvarkos galima ir griežtumu, tačiau ar ne protingiau pasitelkti šiek tiek išradingumo ir truputėlį pagudrauti.

Tegyvuoja pagyros! Keturmečiai dvynukai Mindaugas ir Morta visai neseniai ėmė tvarkytis savo kambaryje ir be suaugusiųjų priminimo. Kaip jų mamai pavyko šito pasiekti? „Ateina toks metas, kai mažiesiems ima patikti viską dėlioti į lentynėles, – pasakoja mama. – Tai tarsi naujas žaidimas: mašinėles – tenai, knygutes – čionai. Tuomet svarbiausia laiku pastebėti vaikų „tvarkos siekį“ ir pradėti juos girti bei rodyti svečiams, girdi, žiūrėkite, kokie mūsų vaikai šaunuoliai. Pagyrimai – galingiausias stimulas veikti“.

„Išmesiu viską!“ Mažoji Elenutė niekuomet nesutvarkydavo savo žaislų, tad vienąsyk mama ėmė ir įvykdė savo senus grasinimus: „Viską sudėsiu į dėžę ir išmesiu!“ Žaisliukų, ji, aišku, neišmetė, o paslėpė.

Duktė apieškojo visą butą ir pasiskundė parėjusiam tėčiui. Šis atsakė: „Tai, ką tu brangini, neturėtų mėtytis po kojomis“. Tas lėles, kurios nepateko mamai po ranka, mergaitė susodino ant sofos, o po savaitės „grįžo“ ir visos kitos. Nuo to laiko visi žaislai turi savo vietas.

„Garbė stebuklingiesiems milteliams!“ „Vienąsyk su dukra nuėjome į parduotuvę, – pasakoja penkiametės Saulutės mama. – Staiga duktė pradėjo man patarinėti: nusipirkime šitų miltelių, jie naudingesni – su jais galima ir skalbti, ir grindis plauti (prisižiūrėjo reklamos). Nutariau jos paklausyti, tačiau pagudravau: „Gerai, aš jų nupirksiu, tačiau tu man turėsi padėti tvarkytis“. Namie Saulutė ėmėsi reikalo – plovė, trynė, demonstruodama, „stebuklingųjų“ miltelių privalumus. Kitą kartą eisiu su ja pirkti batų tepalo – gal išmoks prižiūrėti savo avalynę?“

Kas priklauso nuo mūsų?

* Pasistenkite taip apstatyti vaiko kambarį, kad jame būtų lengva tvarkytis: nesandėliuokite nereikalingų daiktų, neišstatinėkite knygų lentynose suvenyrų.

* Įpareigojimai, susieti ne su rutina, o su neįprastu darbu (nušluostyti nuo viršutinės lentynos dulkes, sėdint ant tėvelio pečių, išdėlioti knygeles pagal dydį ir spalvą ), patinka daugeliui vaikų.

* Neatsakykite mažiesiems, kai jie patys pasirengę ką nors padaryti. Jau 2-3 metų mažylis gali padėti gaminti maistą: nulupti kiaušinį salotoms, nuplauti vaisius). Vaikui galima patikėti sukrauti skalbinius į skalbimo mašiną, užtiesti stalą staltiese, išdėlioti servetėles ir pan.

DRAUSMĖ

Kai tėvai nori paraginti savo atžalą laikytis tvarkos, paversti savo sąjungininku kokioje nors sferoje arba atpratinti nuo žalingų įpročių, jam sako: „Tu jau didelis“. Ko tik nepatiekiama su šiuo „padažu“! Štai keletas gimdytojiško gudravimo pavyzdžių:

Kaip nustoti vėluoti? Antrokė Sandra dažnai įbėgdavo į klasę jau skambant skambučiui. Mergaitė buvo didžiulė krapštukė, ir mamai tekdavo išruošti ją į mokyklą kaip mažiukę: kišti į burną sumuštinuką, padėti suvarstyti batukus. Vieną dieną mamos kantrybė trūko ir ji nustojo rytais raginti dukrą – tegul susiruošia savarankiškai. Žadintuvas suskambo laiku, pusryčiai buvo ant stalo, o Sandra, kaip įprastai, niekur neskubėjo. Rezultatas – ji dusyk per savaitę pavėlavo į mokyklą. Kai dukra suprato, jog už vėlavimus atsako ir barti nuo mokytojos gauna tik pati, o ne mama, greitai išmoko pasiskubinti.

Mažasis šeimininkas. Su Andriuku po parduotuves vaikščioti labai sunku. Jis negali ištverti eilių, siekia pačiupinėti viską, kas tik ranka pasiekiama. Bet vienąsyk mama jam davė mažutį vežimėlį prekėms susidėti  ir liepė jį stumti. Visi pirkiniai į šį vežimėlį tilpo, ir Andriukas buvo labai išdidus. Nuo to laiko mama visada jam liepia pasiimti „savąjį“ vežimaitį ir duoda sūnui įpareigojimą – surasti reikalingų prekių.

Kas priklauso nuo mūsų?

*Jeigu jūs vartojate formulę: „Tu jau didelis“, tuo suteikdami savo vaikui daugiau savarankiškumo, susilaikykite nuo pagundos ištarti: „Esi mažas, ir nieko nesupranti“, kai jums į ką nors reikės sureaguoti žodeliu „ne“.

*Kai sūnus ar dukra pirmąsyk rimtai pareiškia tėvams apie savo „didumą“, pabandykite drauge paplanuoti jo laiką: kada imtis namų darbų, kada sugrįžti iš pasivaikščiojimo, kada atsikelti ryte – juk suaugusiesiems nereikia šito nuolat priminti.

ŠVARA IR TVARKA

Visi tėvai laukia nesulaukia, kada jų mažylis pagaliau nustos koše piešti po stalą, gražinti save flomasteriu ir nelįsti į kiekvieną purviną balą. Tačiau pasitaiko, kad vaikui augant nesugebėjimas tvarkytis virsta nevalyvumu. „Įgimtus“ nevalas itin sunku įpratinti prie švaros būtent todėl, kad jie neteikia švarai reikšmės. Šioje srityje greičiau padėtų tėvų išradingumas.

Kodėl iškrenta dantukai? Linutė iki ketverių metukų niekaip nenorėjo valytis dantų. Praėjusią vasarą į svečius atvažiavo tėvų draugai su dukra, kurios keli pieniniai dantys buvo iškritę. „O kur jie dingo?“ – pasidomėjo Linutė. Tada tėveliai paaiškino mergaitei, kad vaikų dantys iškrenta todėl, kad jie kiekvieną dieną jų nevalo.

Kažkas nauja. Andriukas nuo mažų dienų nemėgo vandens ir nekentė jokių vandens procedūrų. Tada tėveliai ėmė pirkti jam gražių vonios reikmenų: vaikiškų putų, įpiltų į anties formos buteliuką, margų rankšluostėlių su filmukų herojais, o dantų šepetėlius keisdavo kas mėnesį. Pamažu, žaisdamas vaikas priprato prie vandens.

Remiantis etiketu. Močiutė Marija pasiėmė vaikaitį su savimi į kruizą. Pusryčiai, pietūs ir vakarienė vaikui tapo tikru išbandymu. Namuose Aleksiukas buvo įpratęs valgyti vilkėdamas bet ką ir žiūrėdamas televizorių, o čia – tikrų tikriausia ceremonija! Pirmąsias dienas šešiametis stipriai kankinosi, o vėliau jam patiko galantiško džentelmeno vaidmuo. Jis mandagiai praleisdavo močiutę pro duris, įpildavo į jos taurę mineralinio vandens, atnešdavo ledų. Parvažiavęs į namus, berniukas jau pirmą dieną kritišku žvilgsniu nužvelgė stalą ir paklausė: „O kur servetėlės?“

Kas nuo mūsų priklauso?

* Jeigu vaikas  nevalyvas, sutelkite visą kantrybę ir kovokite už tvarkingumą iki pergalingos pabaigos: neleiskite jam vaikščioti nešvariais drabužiais, kasdienius drabužėlius pirkite, atsižvelgdami į tai, kad juos teks keisti dažniau negu įprasta. Jeigu mažylis ir neišaugs švaruolis, tai bent išmoks prisižiūrėti, kai tai tiesiog būtina.

* Visada turėkite atsargoje keletą prijuostėlių, kuriuos mažasis murzius galės pasirišti valgydamas arba piešdamas.

* Pasiūlykite vaikui retsykiais organizuoti savo žaislams „pirties dieną“. Tą dieną jis turėtų juos visus nuprausti ir išplauti jų drabužius. Tada ir asmeninės vonios procedūros bus gerokai linksmesnės.

Parengė Rita Milerienė

„Mamos žurnalas“

Susiję sraipsniai

 

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− penki = 4

Kitos temos: