Kuo aprengti mažylį, kad pusvalandį tupėdamas prie balos nesušaltų, besivaikydamas kaimynų katę neperkaistų, kad neperpūstų vėjas, nesušlaptų ir nesusirgtų? O jei orai ne tik vėsūs, bet ir permainingi?
Ką tik švietė saulė, o už pusvalandžio, žiūrėk, gūsingas vėjas atgena lietaus pritvinkusį debesį. Tačiau net nesvarbu, ar vaikas žaidžia lauke, ar namuose, jis turi jaustis gerai. O gerai, tai yra šiltai, patogiai ir sausai. Taigi kokie turėtų būti tie savi marškiniai, kad vaikai jaustųsi gerai, ir visas jėgas galėtų atiduoti pilnaverčiam augimui?
Mažasis svogūnėlis
Pirmoji ir bene dažniausiai visur minima taisyklė – apranga turi būti „sluoksninė“. Geriausiai vaiką rengti tarsi mažą svogūnėlį – keliais sluoksniais. Verta žinoti, kad kūnas geriausiai išlaiko šilumą, kai drabužiai yra pralaidūs orui, todėl keletas plonų drabužių šildo geriau, nei vienas storas. Be to, keičiantis orui ar vaiko veiklai, vieną ar kitą drabužį galima nuvilkti, o po to vėl apvilkti.
Apatiniai drabužiai liečiasi su vaiko oda, sugeria prakaitą, išsiskiriančius riebalus, epitelį. Itin svarbu, iš kokio audinio gaminami apatiniai drabužiai, nes jie turi būti tarsi „antroji oda“. Vidurinysis sluoksnis suteikia papildomą šilumos izoliaciją. Žinoma, žiemą ir vėsų rudenį svarbu, kad ir šie drabužiai būtų iš natūralių, poringų ir tankių audinių. Audinių, kurie būtų pralaidūs orui ir padėtų kūnui reguliuoti temperatūrą.
Na, o viršutinis drabužių sluoksnis – paltukai, kombinezonai, dar labiau padidina šilumos izoliaciją.
Labai svarbu, kad jie kuo mažiau varžytų judesius, netrikdytų kvėpavimo ir kraujotakos.
Tai, apie ką retai kada galvojame
Renkantis drabužius, ypač apatinius, galvoje dažnai „sukasi“ vienas standartas – 100% medvilnė. Apie drabužius iš kitokių audinių dažniausiai net nepagalvojame. Tačiau verta prisiminti, kad mūsų oda yra gyva. Ji tarsi tiltas tarp žmogaus ir išorinio pasaulio. Per odą bendraujame. Oda atiduoda aplinkai tai, ko mums nebereikia – negyvas epitelio ląsteles, toksinus, išsiskiriančius kartu su prakaitu, riebalus. Tačiau ne tik atiduoda. Ji taip pat ir pasiima. Oda įgeria vandenį, aplinkos nešvarumus, taip pat įgeria atgal ir toksinus, jei prakaitas lieka ant odos. Mūsų odai reikia draugo – pagalbos, kuris padėtų susidoroti su šiuo nelengvu darbu. O padėti gali savi marškiniai, nes jie – arčiausiai kūno.
Sintetinis audinys puikiai atrodo, nepraranda formos, greitai išdžiūsta, tačiau menkai tegali padėti.
Greičiau atvirkščiai. Net ir pats geriausias sintetinis pluoštas nesugeria drėgmės, menkai papūra (todėl labai greitai ir išdžiūsta). Jis nesugeria ir prakaito, ir medžiagų apykaitos išskyrų. Audinio tarpeliuose jie kartu su nešvarumais sudaro puikią dirvą bakterijoms, grybeliams ir virusams. Kai prakaitas užsilieka ant odos, ji įgeria jį atgal kartu su visais su prakaitu išsiskyrusiais toksinais. Todėl vilkint sintetinius drabužius būtina kuo dažniau praustis, o skalbti juos reikia kasdien.
Tikra tiesa, kad medvilnė kur kas pranašesnė už sintetinį pluoštą, tačiau patys tinkamiausi audiniai mūsų odai yra vilna ir šilkas, nes jie yra gyvulinės kilmės, o jų sudėtis labai panaši į mūsų odos. Ne veltui drabužiai iš chemiškai neapdorotos vilnos ir šilko yra vadinami „antrąja oda“. Vilna padeda odai susidoroti su nešvarumais – skirtingai nei sintetika, ji sugeria toksinus ir juos „perdirba“. Vilkint sintetinius drabužius neįmanoma reguliuoti kūno ir aplinkos temperatūrų santykio, todėl dažnai kyla pavojus perkaisti. Tuo tarpu vilna padeda organizmui palaikyti optimalią temperatūrą (t.y. šildo, kai yra šalta ir vėsina, kai karšta), leidžia odai laisvai kvėpuoti. Šilkas, be visų vilnos gerųjų savybių, dar ir ramina odą, todėl labai tinka alergiškiems vaikams. Bet pakalbėkime apie viską iš pradžių.
Ar vilna tinka tik megztiniams?
Kai kalbame apie vilną, mintyse iškyla jaukus ir šiltas megztinis. Tačiau ar vilna, būdama toks puikus audinys, negali būti panaudota geriau? Merino vilna yra ypatingai plona. Jos plauko storis ne didesnis nei 0,002 mm. Ji yra minkšta ir švelni, ir puikiai tinka apatiniams drabužėliams. Vėsiu, permainingu oru, vilnoniai apatiniai drabužėliai yra geriau nei medvilniniai.
Vilna puikiai sugeria drėgmę. Mažyliui suprakaitavus, sudrėkusi medvilnė prilimpa prie kūno tarsi šaltas šlapias kompresas. Tuo tarpu vilna geba sugerti gana daug drėgmės ir liečiant atrodyti sausa. Sudrėkęs vilnos pluoštas dar labiau papūra, o plyšeliuose atsiradęs oras reaguoja su vilna ir išskiria šilumą. Ir, be abejo, vilna yra maloni odai, mat lanolinas (vilnos riebalas), esantis chemiškai neapdorotoje vilnoje, puoselėja odą. Be to, vilnonių drabužėlių nereikia dažnai skalbti, pakanka gerai išvėdinti ir dėl cheminių reakcijų, vykstančių natūralioje vilnoje, prakaito kvapas išnyksta.
Verta pažymėti dar vieną dalyką. Rinktis derėtų chemiškai neapdorotos vilnos drabužėlius. Ypač, jei tai apatiniai drabužėliai. Chemiškai apdorota vilna nesivelia, nes jos plaušeliai yra apgaubiami dirbtinės dervos plėvele. Apdorojus vilną eulanu, pakinta jos baltymų struktūra, todėl kandys ir kiti vabalai jos neėda. Bet tuomet ji jau nebėra mūsų „antroji oda“, ir su oda liečiasi nebe vilna, o derva. Vilna supanašėja su sintetiniu pluoštu, o jos neįkainojamas poveikis odai, medžiagų apykaitai ir visam organizmui prarandamas.
Paslaptingojo šilko kelias
Vis dėl to šiais sunkiais, tikrų tikriausios alergijų epidemijos laikais, pasitaiko, kad vaikas yra alergiškas vilnai. Net jei nealergiškas vilnai, tuomet alergiškas kam nors kitam. O ir šiaip oda kelia begalę problemų – rausta, šerpetoja, niežti. Tuomet belieka atsigręžti į kitą odos draugą – šilką. Vien prisiminimas apie šilką nuskraidina į tolimuosius rytus – paslaptingą, slėpiningą, tarsi pumpuras besiskleidžiantį kraštą, ir padvelkia malonia vėsa.
Natūralus šilkas yra vienas įdomiausių ir, pagal eksploatacines savybes, unikaliausių pluoštų. Kaip ir vilna, šilkas pasižymi labai geromis higieninėmis savybėmis, atsparus mikroorganizmams, stiprus ir tamprus. Jis geba sugerti beveik tiek pat drėgmės, kiek vilna, ir dvigubai daugiau nei medvilnė, o liečiant atrodyti visai sausas. Šilke esantis sericinas (šilko klijai) turi gydomąjį poveikį jautriai ir sudirgusiai odai.
Dar senovėje žmonės pastebėjo, kad šilkas yra labai vertingas sergant alergija, reaumatizmu, esant praguloms ar kitokiems medžiagų apykaitos sutrikimams.
Taigi natūralaus, chemiškai neapdoroto šilko marškinėliai jautrią odą turintiems vaikams bus tikra atgaiva. Kaip ir šilkiniai įklotai paraudusiems kūdikių užpakaliukams. O iš natūralių, chemiškai neapdorotų siūlų nunerta šilkinė kepurėlė ne tik apsaugos kūdikį nuo šilumos praradimo per galvytę, bet ir nuo lavinos nepažįstamų garsų. Kepurėlė prislopins garsus tarsi švelnus įsčių vanduo, leisdama kūdikiui pamažu su jais apsiprasti. Specialus nėrimas švelniai masažuos galvytę ir veiks raminamai.
Ekologiška medvilnė – kas tai?
Linas, medvilnė mums atrodo gerai pažįstami, todėl apie juos kalbėti lyg ir nebereikia. Šie pluoštai, skirtingai nuo vilnos bei šilko, yra augaliniai. Jie sugeria mažiau drėgmės, negali „pasisavinti“ ir perdirbti su prakaitu išsiskiriančių toksinų, tačiau yra pralaidūs orui, lengvi ir puikiai tinkantys apatiniams drabužėliams. Tačiau yra vienas didelis „bet“: medvilnė yra labiausiai tręšiama ir pesticidais purškiama kultūra visame pasaulyje. Medvilnei auginti naudojami tik 3% dirbamos žemės, o pesticidų – 25%. Žinoma, dėvėti įprastos medvilnės drabužius nėra taip pavojinga, kaip, pavyzdžiui, valgyti pesticidais užterštą maistą. Nors tai, kad mūsų oda taip pat valgo viską, kad prie jos prisiliečia, galima tai teigti visai tiesiogine prasme. Be abejo, net ir ne ekologiškos medvilnės drabužėliai kur kas geresni mūsų odai nei pačios geriausios kokybės sintetiniai. Tačiau, jei rūpi mūsų planetos gerovė, žemės ir žmogaus ekologija, ir jei tik yra galimybių, geriau rinktis ekologiškos medvilnės drabužius. Bent jau apatinius.
Ekologiška medvilnė auginama nepurškiant pesticidais, išlaikant natūralią pusiausvyrą, tausojant aplinką. Ji renkama rankomis. O štai be galo greitai augančiam bambukui tiesiog nereikia nei trąšų, nei pesticidų. Bambuko audinys, kaip ir vilna su šilku, yra higieniškas, puikiai sugeria drėgmę, pralaidus orui, o drabužiams suteikia švelnumo ir minkštumo.
„Mamos žurnalas“
