Ar galima su vaikais keliauti į Afriką? O jei dar ir savarankiškai? Ar tai įmanoma? Atlaso kalnai ir maži miesteliai juose, serpantinai ir kriokliai, Atlanto vandenynas ir prieskonių kvapas, Sacharos dykuma ir raudonas smėlis, byrantis į batus ir kišenes, siauros medinos gatvelės ir gražiausi sodai, pasislėpę jose, – visa tai užbūrė Evelinos Tylertienės šeimą, kuri jau svajoja ten sugrįžti.
Marokas, oficialiai vadinamas Maroko Karalyste, – tai valstybė Šiaurės Vakarų Afrikoje. Rytuose ribojasi su Alžyru, pietuose – su Vakarų Sachara, vakaruose – su Atlanto vandenynu, o šiaurėje – su Gibraltaro sąsiauriu ir Viduržemio jūra. Gyventojų skaičius – 37 milijonai.
Pasakoja Evelina:
Į Maroką keliavome su 4 vaikais (4, 8, 14 ir 18 metų). Vykome savarankiškai, pasirinkome skrydį Varšuva–Marakešas (mokėjome po 180 eurų, rankinis bagažas ir vienas didelis registruotas visiems). Skrydžiai iš Varšuvos pigesni, skrydis trunka apie 5,5 val. Skristi rinkomės į Marakešą, ne į Agadirą, o tada nuomojomės automobilį. Policijos keliuose nemažai, kartais matuoja greitį, be to, sėdintieji ant užpakalinės sėdynės būtinai turi prisisegti saugos diržus, nes policija į tai labai žiūri. Dviem savaitėms automobilio nuoma kainavo apie 450 eurų, o degalų kaina –1,50 euro už 1 litrą.
Kelionėje užtrukome 2 savaites. Važiavome maršrutu: Marakešas – Imlilas – Nkob – Merzouga – Iminis – Agadiras – Marakešas.
Marakešas
Pirmas tris naktis apsistojome Marakeše. Būtina bent vieną nakvynę išbandyti tradiciniame riade – tai toks pastatas, kurio viduje yra baseiniukas, bet nėra stogo. Patarimas – nors tai ir Afrika, bet žiemą renkantis nakvynę, svarbu išsiaiškinti, ar kambariuose yra šildymas. Kai Maroke lankėmės Naujų metų naktį, buvo 2 laipsniai šalčio, o mes pataikėme į patalpas be šildymo, tad visi miegojome su rūbais. Patariu nakvynes rinktis su pusryčiais, kad galėtumėte ramiai ryte pavalgyti, bet pietauti ir vakarieniauti tikrai rasite kur ir mieste. Į senamiestį taksi nevažiuoja, atveža prie pat ir išleidžia, o viešbučio šeimininkai ateina pasitikti ir paimti bagažo, turėdami specialius ratelius.
Marakeše pirma būtina aplankyti vieta – Jema el Fna aikštė. Buvome ir dieną, ir naktį. Visko labai daug – kvapai, spalvos, visi kviečia ir vilioja, vaikai susigundė paragauti net sraigių sriubos, reikia stebėti, kad neužliptum ant kokios rodomos gyvatės… Vaikams labai patiko! Kita nuostabi vieta – Secret Jardin – atokvėpis vidury siaurų gatvelių, žalia oazė, sodai, kavinukės. Aišku, ten viskas brangiau nei aplinkinėse kavinėse.
Vietas valgyti rinkomės pagal guglo vertinimus, kurie gana tikslūs, nė karto nenusivylėme. Paprastai valgoma terasoje virš pastatų. Pusryčiai valgomi riaduose irgi ant stogų, taip pusryčiaujant pasitinkama saulė, vaizdas tikrai gražus. Kavinėje gausūs pietūs kainuoja 6 asmenims kainuoja 25–30 eurų, beveik visur galima atsiskaityti kortelėmis. Aplinkui daugybė mažų maisto parduotuvių ir didžiulių prekybos centrų „Carefour“. Vanduo mieste geriamas iš buteliukų, kalnuose – iš krano.
Imlilas
Iš Marakešo vykome pro kalnus į Imlilo miestelį. Per booking.com užsakant nakvynę, šeimininkai iš anksto klausia, ar norėsite ne tik pusryčių, bet ir vakarienės su šeimininkų šeima. Tai reiškia, kad jie pakvies jus vakarieniauti kartu, – valgyti tai, ką ir jie, kartu su šeimininkais. Mums, 6 asmenų šeimai, tokios vakarienės būdavo gana triukšmingos, norėjosi šiek tiek privatumo. Kaina tokios vakarienės paprastai 10 eurų žmogui (priima ir eurus, ir dolerius, nebūtina turėti vietinės valiutos). Kavinėse mūsų šeimai pietūs kainuodavo iki 30 eurų, kai rinkomės tai, ką norime, įskaitant desertus ir gėrimus, bet vakarienių su vietine šeima patirtis irgi įdomi.
Kalnų miestelyje Imlile organizuojamos ekskursijos su gidu pėsčiomis. Gido paslaugos 4 valandoms kainuoja apie 50 dolerių. Mes mėgstame viską daryti savarankiškai, savo vaikų tempu, tad ėjome be gido. Pamatėme krioklius, užsukome į tradicines kavines prie krioklių. Čia galima išgerti mėtų arbatėlės ir užsisakyti tradicinį patiekalą tadžiną, gaminamą specialiame troškintuve, – tai viena iš būtinų patirčių Maroke.
Patirti dykumą
Iš Imlilo judėdami dykumos link, nakvynei pasirinkome senovinį miestelį Enkobą, šalia oazės, su nuostabiais saulėlydžiais. Čia namai stovi po 200 metų, šeimininkai mielai pasakoja savo istoriją, pasiūlo jau minėtą vakarienę su savo šeima. Nakvynę rinkomės pagal aukščiausius įvertinimus, žmonės labai draugiški, europietiškai nusiteikę, gatvės švarios, plaunamos, nesimėto šiukšlės, nėra elgetų.
Atvykę į Merzougos dykumą, radome kavinukę, kurios šeimininkas padeda „visais klausimais“. Ten ir pavalgėme, ir sužinojome, kur rasti skalbyklą (už 5 kg – 3 eurai, drabužiai atiduodami išdžiovinti, išlyginti).
Priešais dykumą stovi vartai, čia siūloma begalė ekskursijų. Vietiniai džipu už 10 eurų užveža į kopą pasitikti saulės. Mes į aukščiausią kopą lipome savarankiškai, vaikams labai patiko bėgioti kopa. Kilome apie valandą, nusileidome per kelias minutes bėgte pilnomis kišenėmis smėlio. Patariama atvykti labai anksti, prieš kylant saulei, nes ir saulėtekis nuostabus, ir pakilus saulei darosi labai karšta.
Iminio miestelis – pusiaukelė iki Agadiro
Šiai pusiaukelei pasiekti reikia važiuoti apie 7 valandas. Nakvynę rinkomės riado stiliaus senoviniame namelyje su vidury augančiu apelsinmedžiu. Pusryčiams vaišinama berberišku jogurtu, kuris panašus į graikišką, tik saldesnis. Valgėme virtų ir keptų kiaušinių, blynų iš kukurūzų miltų.
Agadiras – visiškai turistinis miestas
Agadiro mieste svečiavomės savaitę. Mums pasirodė, kad tai turistams skirta vieta, jau neturinti tos vietinės auros. Bet nuo Agadiro apie 5 km nutolęs krokodilų parkas paliko labai didelį įspūdį. Už 6 žmones sumokėjome apie 25–30 eurų. Įspūdinga! Įskaičiuotos papildomos pramogos vaikams – piešimas ant veidų. Kava nebrangi, bet neapsigaukite su ledais – labai brangūs.
Agadire labai patiko medina. Per žemės drebėjimą ji buvo sugriauta, tad viskas atkurta naujai pagal autentiškas nuotraukas. Akims atgaiva ir malonumas – aplink vaikšto povai, daug kavinukių, norėjosi net pasilikti čia gyventi. Kita lankoma vieta Agadire – Oufela, tai didžiulis kalnas su gynybine tvirtove. Jį galima pasiekti pėsčiomis, taksi arba keltuvu. Labai patartina ten važiuoti pasitikti saulėlydį.
Agadiras dar garsėja savo turgumi. Jis milžiniškas, tad atkreipkite dėmesį, kur įeinate, nes ten lengva pasiklysti. Turguje, kaip ir visur, būtina derėtis. Kainas galima sumažinti apie trečdaliu, bet į turgų geriau eiti tuomet, jei planuojate daug ką įsigyti, kitu atveju rekomenduojame savo laiką skirti Maroko gamtos pažinimui.
Marokas – neišsemiamas
Maroke dauguma žmonių bendrauja anglų ir prancūzų kalbomis. Visur labai tvarkinga, švaru ir saugu, dideli prekybos centrai, aplinka pritaikyta turistams, patogu keliauti. Afrika, bet lyg ir ne Afrika, daug užsieniečių su vaikais. Marokas paliko labai gerą įspūdį. Ir nors pasaulis labai didelis ir įvairus, mes nusprendėme, kad į Maroką tikrai norėsime sugrįžti.
„Keliaujančių mamų” klubas:
- tikros mamų kelionių patirtys
- specialistų patarimai
- priemonės kelionėms palengvinti
- keliaujančių mamų palaikanti bendruomenė
- gyvi susitikimai, žygiai, renginiai ir
- bendros mamų kelionės
Daug kelionių istorijų https://keliaujanciosmamos.lt/
