Prasidėjus mokslo metams, tėvus ima kankinti klausimai – ar mano vaikiui tiesiog sunku sukaupti dėmesį, ar jis – nuotykių ieškotojas, ar vaikas hiperaktyvus ir reikėtų susirūpinti?
Vaikai iš prigimties yra labai aktyvūs, turi nenumaldomą norą pažinti pasaulį. Jų smalsumui nėra ribų, mintys galvoje sukasi 1000 km/val. greičiu, o kūnas nori bėgti iš paskos ir viską patirti. Tai natūralus gamtos procesas, todėl dažnai ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas) vaikams nėra diagnozuojamas laiku.
ADHD yra neurologinis sutrikimas, kurį turintiems žmonėms kyla sunkumų sutelkti dėmesį, valdyti impulsyvumą ir pasireiškia didesnis noras nuolatos „veikti“.
Yra išskiriamos trys šio sutrikimo rūšys:
- Hiperaktyvus
- Nedėmesingas
- Mišrus
Pabandykime apžvelgti ADHD sutrikimo požymius bei skirtumus tarp ADHD sutrikimo ir tiesiog labai aktyvaus vaiko.
Pagrindinis skirtumas tarp nepailstančio vaiko ir turinčiojo sutrikimą –gebėjimas kontroliuoti savo veiksmus be didelio streso. Aktyvus žmogutis geba sukaupti savo dėmesį paprašytas, geba atlikti užduotį nuo pradžių iki galo, išklausyti kito žmogaus minčių.
Įdomus faktas! Hiperaktyvumas nebūtinai turi būti siejamas su ADHD sutrikimu. Dažnai vaikai negeba kontroliuoti savo veiksmų, kalba nerišliais sakiniais, nerišliai dėsto mintis skubėdami, bet kartu pasižymi tingėjimu.
Norėdami nuspręsti, ar reikėtų kreiptis dėl vaiko elgesio į specialistus, pirmiausia turime suprasti simptomus. Nepamirškime, kad vaiko elgesiui įtakos turi ir vaiko individualumas, asmenybės tipas. Todėl svarbu neklijuoti etikečių vaikui, o, įtariant netinkamą elgesį, kreiptis į raidos specialistus, kurie padės nustatyti vaiko elgesio priežastis.
Taigi pagrindiniai ADHD simptomai:
Impulsyvus elgesys ar priešingai – nenoras įsitraukti į veiklą;
Užduočių atlikimo planavimo stoka ar plano keitimas nepasikeitus situacijai;
Negebėjimas toleruoti nusivylimo (stiprios neigiamos emocijos nepavykus atlikti užduoties);
Nuolatos kylančios problemos laiko planavimo ir užduočių atlikimo klausimais;
Neramus elgesys („muistymasis“ ir negebėjimas išlaukti savo eilės);
Pokalbių pertraukinėjimas ir negebėjimas išlaikyti tos pačios temos;
Panašios problemos kyla nuolatos, mokymosi įstaigoje, būreliuose, namuose atliekant bazines kasdienes užduotis.
Kada galima pradėti pastebėti požymius ADHD?
Dažniausiai vaiko elgesys įtarimų pradeda kelti tuomet, kai sukuriame „nepalankias“ situacijas. Namuose, kuomet lengviau išpildyti vaiko norus, jie yra paprastesni, vaikas gali žaisti taip, kaip nori, kiek nori. Jam nereikia konkuruoti dėl dėmesio su kitais ar atlikti neįprastas jam užduotis. Todėl ADHD simptomus galima pastebėti, kai vaikas pradeda lankyti struktūrizuotus būrelius, ugdymo įstaigas, kuriose reikalaujama daugiau dėmesio sukaupimo, mažiau impulsyvaus elgesio ir norų pildymo „čia ir dabar“, daugiau savikontrolės ir emocijų valdymo.
Įprastai, prieš pradedant eiti į pirmą klasę (vaikui sulaukus apie 7 metų), tėvai jau žino savo atžalos problemas dėl dėmesio stokos ar padidėjusio judėjimo poreikio.
Neretai hiperaktyvumas gali pasireikšti ir vaikams, neturintiems polinkio į sutrikimą. To priežastys gali būti:
Stresas. Stresas gali pasireikšti besikeičiant suplanuotai kasdienybei, net ir teigiamų netikėtų emocijų pliūpsnis gali padaryti neigiamą poveikį vaikui (pvz.; brolio ar sesers atsiradimas šeimoje).
Per mažas fizinis krūvis. Vaikai turi būti energingi ir norėti judėti, todėl, jei gauna per mažai fizinio krūvio, jiems gali būti sunku nusėdėti vietoje.
Miego trūkumas. Jei vaikas negauna pakankamai poilsio, jo kūnas išskiria daugiau hormonų, kurie padėtų išlikti neužmigusiam. Dėl to jis tampa hiperaktyvus ir negali nustygti vienoje vietoje.
Kaip suvaldyti ADHD sindromą ir padėti vaikui namuose?
Fizinis aktyvumas gali padėti vaikui patenkinti judesio poreikį, išsikrauti ir tokiu būdu pereiti prie kitų, dėmesio reikalaujančių užduočių.
Pagrindinės aktyvios veiklos namuose galėtų būti:
- sūpynės
- šokinėjimo žaidimai
- lipimas kalnais, laipiojimo sienelėmis
Atliekant užduotis, skirtas smulkiajai motorikai lavinti, leiskite vaikui stovėti prie aukštesnio stalo arba pasodinkite jį ant balansinės pagalvėlės.
Labai svarbu ir lavinti kasdienius įgūdžius. Stebėkite, kurioje srityje vaikui sekasi sunkiau, ir, pasitelkdami kantrybę, lavinkite tą įgūdį (padėkite planuoti laiką, laiku užbaigti namų darbus ar susitvarkyti žaisliukus iki ėjimo veikti kitą veiklą).
Ne mažiau svarbu yra aplinka. Pritaikytoje aplinkoje vaikui kils mažiau pagundų pasiduoti prigimčiai ir lengviau bus suvaldyti savo norus ir emocijas. Kuo aplinkoje yra mažiau trikdžių, ryškių, įdomių, kalbančių žaislų, tuo vaikui bus lengviau susikaupti ir atlikti ne tokias stimuliuojančias, bet svarbias užduotis, susitelkti ties vykdoma užduotimi.
Taigi nepamirškite, jog vaikas iš prigimties yra judrus ir smalsus žmogutis, kuris su kiekvienu amžiaus tarpsniu mokosi įvairių dalykų. Todėl labai svarbu stebėti savo mažylį ir jo elgesį. Jei pastebite tam tikrų požymių, kurie jums kelią nerimą, atlikite vertinimą pas specialistus. Svarbu ne pačiam daryti išvadas, o kritiškai įvertinti savo mažojo žmogučio elgesį ir atitinkamai kreiptis pagalbos. O gal tiesiog auginate velniūkštį pramuštgalvį vaiką, ir nebus ko nerimauti gavus visus reikiamus atsakymus.
Projektą „Priimti kitokį“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui skirta suma 7500 eurų. Straipsnis paskelbtas 2024.10.30.
