Galvos svaigimas – vienas dažniausių nusiskundimų, dėl kurio žmonės kreipiasi į gydytojus ar vaistininkus. Nors dažnai jis būna trumpalaikis ir nepavojingas, neretai pasitaiko atvejų, kai simptomą sukelia vestibuliarinio aparato sutrikimai. Vis dėlto specialistai nuramina – šiuos negalavimus dažnai galima palengvinti pratimais ir tam tikrais gyvenimo būdo pokyčiais.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė pasakoja, kad dėl galvos svaigimo dažniausiai kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės, tačiau simptomus patiria ir jaunesni – ypač dėl įtampos ar vasarą, kuomet organizmas netenka daugiau skysčių.
„Teko konsultuoti vyresnę pacientę, kuri skundėsi, kad rytais, staigiai atsikėlus iš lovos, jai ima svaigti galva ir mirga akyse, tačiau tai greitai praeina. Patarėme keltis lėčiau, stebėti kraujospūdį, vartoti daugiau skysčių ir, jei simptomai kartojasi – pasikonsultuoti su gydytoju.
Tuo metu vasarą į vaistinę kreipėsi jaunas vyras, kuris po treniruotės lauke staiga pajuto svaigimą, mirgėjimą akyse ir vos neapalpo. Paaiškėjo, kad nors sportavo kasdien, per treniruotes beveik nevartojo skysčių – tik kavą. Pasiūlėme elektrolitų ir rekomendavome gerti daugiau vandens, nes karštyje dehidratacija ištinka greičiau“, – pasakoja vaistininkė.
Pratimai pusiausvyros centrui
Vaistininkės teigimu, už galvos svaigimą atsakingi vidinėje ausyje esantys pusapvaliai kanalai, užpildyti skysčiu ir receptoriais. Kai šis skystis ar kristalai vidinėje ausyje pajuda, smegenys gali gauti klaidingą informaciją apie kūno padėtį, todėl atsiranda svaigimo pojūtis ir pusiausvyros sutrikimas.
Anot jos, jei vestibuliarinis aparatas veikia netinkamai, jį galima lavinti specialiais pratimais, padedančiais smegenims prisitaikyti. Vienas iš būdų – galvos judesiai aukštyn–žemyn ar į šonus, žiūrint į fiksuotą tašką. Iš pradžių gali pasireikšti svaigimas, tačiau laikui bėgant smegenys adaptuojasi ir simptomai sumažėja.
„Naudingi ir pusiausvyros lavinimo pratimai – pavyzdžiui, ištiesus rankas stovėti ant vienos kojos 30 sekundžių ar minutę, vėliau – bandyti tai atlikti užsimerkus. Pasitarus su specialistu pratimų sudėtingumą galima palaipsniui didinti, naudojant nelygius paviršius ar specialų pusiausvyros kamuolį“, – paaiškina I. V. Aukštikalnienė.
Papildai gali padėti, bet problemos neišspręs
Pasak vaistininkės, maisto papildai galvos svaigimo neišgydo, tačiau tam tikrais atvejais jie gali padėti organizmui greičiau atsistatyti. Pavyzdžiui, B grupės vitaminai ir magnis naudingi nervų sistemai – jie gali padėti mažinti nuovargį ir kompensuoti tam tikrų medžiagų trūkumą.
„Jei svaigimo priežastis – geležies trūkumas, padės geležies papildai. Jei svaigimą sukelia skysčių netekimas, būtina atkurti elektrolitų pusiausvyrą ir gerti pakankamai vandens. Be to, svaigimas gali būti vienas iš lėtinių ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, simptomų“, – nurodo I. V. Aukštikalnienė.
Vaistininkė primena, kad esant smegenų kraujotakos sutrikimams, tiek gydytojas, tiek vaistininkas gali rekomenduoti ginkmedžio preparatus ar omega-3 riebalų rūgštis. Vis dėlto šių papildų savarankiškai vartoti nereikėtų – ypač ginkmedžio, kuris gali sąveikauti su kitais vaistais.
Su kokiu gydytoju pasikonsultuoti?
Vaistininkė pabrėžia – staigus ir stiprus galvos svaigimas, lydimas kalbos ar regėjimo sutrikimų, eisenos pakitimų, silpnumo, pykinimo ar vėmimo, o ypač patirta galvos trauma, yra rimti signalai nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Taip pat reikėtų sunerimti, jei kartu pasireiškia spengimas ausyse ar klausos susilpnėjimas – tai gali rodyti vidinės ausies ligas. Širdies permušimai, dusulys ar net alpimas gali signalizuoti širdies veiklos sutrikimus, o karščiavimas ir stiprus galvos ar ausies skausmas – galimą infekciją.
„Pirmiausia rekomenduočiau kreiptis į šeimos gydytoją – jis įvertins būklę, gali paskirti kraujo tyrimus, kraujospūdžio matavimus ar elektrokardiogramą (EKG) ir prireikus nukreips pas kitus specialistus. Priklausomai nuo simptomų priežasties, svaigimą dažniausiai gydo otorinolaringologai, neurologai ar kardiologai“, – pasakoja I. V. Aukštikalnienė.
Svaigimas – ne tik vyresnio amžiaus problema
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad nors galvos svaigimas dažniau pasireiškia vyresniems žmonėms, nuo jo nėra apsaugoti ir jauni.
„Vyresnio amžiaus žmonėms svaigimą dažniausiai sukelia kraujospūdžio svyravimai, vidinės ausies senėjimas, tam tikrų vaistų poveikis ar lėtinės ligos. Tuo metu jauniems žmonėms tai gali būti susiję su stresu, miego trūkumu, nereguliariu valgymu, mažakraujyste, gliukozės šuoliais ar virusinėmis infekcijomis“, – vardija ji.
