Vasara darželyje – ypatingas metas. Atrodo, kad sienos tampa per siauros smalsumui, todėl ugdymas persikelia ten, kur daugiausia atradimų, į kiemą. Čia gimė mūsų „Aštuonkojų oazė“ – vasariška erdvė, kurioje vaikai ne tik žaidžia, bet ir mokosi… net to nepastebėdami.
Vos pravėrus oazės vartus pasigirsta:
– „O jeigu šiandien pagausime delfiną?“
Vaikams viskas įmanoma. Nedideliuose baseinėliuose plaukiojančios žuvelės akimirksniu tampa povandeninio pasaulio gyventojomis, o paprastas vanduo – jūra, kupina paslapčių.
Prie medžio įrengta vandens tyrinėjimų stotelė nė minutei nelieka tuščia. Vaikai pila vandenį į viršutinį indą ir sulaikę kvapą stebi, kaip jis keliauja vingiuotais vamzdeliais, trumpam sustoja dubenėliuose, o paskui vėl leidžiasi žemyn. Kiekvienas nori išbandyti, ar vanduo tekės greičiau, jei pylsi daugiau, o gal kita kryptimi. Čia gimsta pirmieji eksperimentai, hipotezės ir atradimai.
Šalia čiurlena fontanas. Vieni į jį žiūri susikaupę, kiti neištveria.. ištiesia rankas, gaudo vandens lašus, juokiasi ir krykštauja. Kartais atrodo, kad geriausias vasaros žaislas yra tiesiog tekantis vanduo.
Ne mažiau dėmesio sulaukia ir skruzdėlių namelis.
– „Įdomu, kiek čia jų gyvena?“
– „Ar jos miega lovytėse?“
– „O kas joms gamina valgyti?“
Tokie pokalbiai gimsta visai natūraliai. Vaikai stebi, svarsto, kuria savo istorijas, o suaugusiesiems belieka klausytis ir stebėtis jų vaizduote.
Kai saulė pakyla aukščiau, ateina metas poilsiui. Ant minkštų pledukų vaikai atsigula ir pakelia akis į dangų.
– „Tas debesis panašus į drakoną.“
– „O tas – į triušį!“
– „Žiūrėkit, dabar jie vaidina spektaklį!“
Debesys tampa personažais, dangus – scena, o vaikai – režisieriais. Jie skaičiuoja debesis, lygina jų formas, kuria istorijas ir nepastebimai lavina vaizduotę bei kalbą.
Tokiose veiklose mokymasis vyksta savaime. Vaikai skaičiuoja, lygina, tyrinėja, kelia klausimus, tariasi, sprendžia problemas ir dalijasi atradimais. Vanduo čia tampa ne tik pramoga, bet ir pažinimo priemone, o gamta – pačia geriausia vasaros klase.
Kad kiekvienas galėtų ramiai mėgautis šia erdve, grupės „Aštuonkojų oazėje“ lankosi pagal numatytą grafiką. Tačiau vakare oazė atsiveria ir šeimoms. Tai kvietimas bent trumpam sustoti, pabūti kartu, pažvelgti į pasaulį vaiko akimis ir prisiminti, kad didžiausi stebuklai dažnai slypi visai paprastuose dalykuose.
Nes gražiausia vaikystė gimsta ne ten, kur daugiausia žaislų. Ji gimsta ten, kur galima basomis bėgti per žolę, taškytis vandeniu, stebėti skruzdėlę, ieškoti žuvelės, skaičiuoti debesis ir tikėti, kad mažame baseinėlyje vieną dieną tikrai apsigyvens delfinas.
„Aštuonkojų oazė“ – tai ne tik mūsų darželio vasaros erdvė. Tai vieta, kur vaikai kiekvieną dieną mokosi džiaugtis, stebėtis ir atrasti pasaulį savo mažais pirštukais.
Ir jeigu dabar paklausite: „O kur gi jūsų Aštuonkojai?“ – tik nusišypsosime. Vieni sakys, kad jis slepiasi fontane, kiti – kad gyvena baseinėlyje su žuvelėmis, o dar kiti įsitikinę, kad kas vakarą jis išlipa pasidžiaugti žaidžiančiais vaikais. O gal jis visai ne slepiasi?
Vilniaus lopšelis – darželis „Vieversys“, projekto organizatorės / koordinatorės: Božena Lagūnė, Ana Pipilevičienė.
