Pasibaigus peršalimo sezonui atsikvėpti gali ne visi – žiedadulkėms jautrius asmenis įsibėgėjus pavasariui dažniausiai pradeda kamuoti alerginis rinitas, dar vadinamas šienlige, o neršiant vabzdžiams – alergijos jų įkandimams. Tyrimai rodo, kad per 40 proc. europiečių susiduria su sezoniniu alerginiu rinitu, o vabzdžių įkandimai sukelia daugiausiai anafilaksinio šoko atvejų žemyne. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė primena esmines taisykles, kurių laikytis turėtų kiekvienas su sezoninėmis alergijomis susiduriantis žmogus.
Šienligė ar virusinė infekcija?
Šiuo metu Lietuvoje jau galime išvysti daugybę žaliuojančių medžių – ore jau aptinkama beržo, alksnio, lazdyno, žilvičio, tuopų, klevų, guobų, karklų žiedadulkių, tad alergiški žmonės gali jausti nemalonius simptomus. Vaistininkė pasakoja, kad dažniausiai aeroalergenai paveikia akis, nosį ir plaučius.
„Šienligės simptomai yra panašūs į virusinių ligų, todėl dar nežinantys apie savo alergijas, gali susipainioti. Abiem atvejais pasireiškia akių paraudimas, paburkimas, ašarojimas, čiaudulys, vandeningos išskyros iš nosies, nosies landų paburkimas. Visgi, sergant virusine infekcija, greičiausiai nepasireikš tokie šienligei būdingi simptomai kaip akių bei nosies niežulys, gomurio ir ryklės niežėjimas. O virusinės infekcijos metu galintys pasireikšti kosulys ar švokštimas krūtinėje, dusulys, esant šienligei bus juntami tik pavieniais atvejais. Didesnė pastarųjų simptomų tikimybė gresia rūkantiems, lėtinėmis plaučių ligomis ar astma sergantiems žmonėms“, – paaiškina J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Vabzdžių įkandimų pavojai
Atšilus orams ir pradėjus žydėti augalams, gamtoje taip pat padaugėja įvairių vabzdžių: uodų, mašalų, musių, bičių, vapsvų, širšių. Natūrali pirminė organizmo reakcija į vabzdžio įkandimą yra paraudimas, patinimas ir niežėjimas, tačiau alergiškam žmogui vabzdžio įgėlimas gali sukelti net ir gyvybei pavojingą anafilaksinį šoką.
Vaistininkė įvardija, kad įgėlus vabzdžiui, labai svarbi kūno vieta, į kurią pateko nuodų. Pastebėjus vabzdžio įkandimą, būtina atidžiai apžiūrėti įgeltą vietą ir jei matosi geluonis – jį ištraukti, kad į organizmą patektų kuo mažiau alergenų. Jei buvo įgelta į liežuvį, ryklę ar gerklas – kyla dusulio rizika, kadangi patinsta kvėpavimo takai.
„Po įkandimo reikia stebėti, kaip keičiasi bendra savijauta ir ar neatsiranda anafilaksinio šoko ženklai. Tai – reta, bet gyvybei grėsminga, ūmi alerginė reakcija į pakartotinį alergeną. Paprastai pažeidžiamos keturios organų sistemos: odos, kvėpavimo, virškinimo ir kardiovaskulinė. Žmogui pasidaro silpna, atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kvėpavimo takų bei odos tinimas, dusulys, dilgėlinis bėrimas pūkšlėmis. Tokiu atveju būtina reaguoti staigiai – suleisti adrenalino dozę ir kviesti greitąją pagalbą. Šią pavojingą būseną dažniausiai sukelia alergijos vabzdžių įkandimams, kai kurioms vaistų sudėtinėms dalims ir tam tikriems maisto produktams“, – sako vaistininkė.
Ką su savimi turi turėti sergantys šienlige?
Anot J. Aganauskaitės-Žukaitės, žiedadulkėms sklandant ore, alergiškiems žmonėms pasislėpti beveik neįmanoma, mat alergenų gali būti visur: patalynėje, kilimuose, baldų apmušaluose, drabužiuose, minkštuose žaisluose, ant gyvūnų kailių, palangių, augalų lapų ir kt. Todėl šienlige sergančių žmonių namuose turėtų vyrauti minimalizmas – kuo mažiau smulkių daiktų, kilimų, augalų, dekoratyvinių pagalvių ir kitų interjero detalių.
Sergant šienlige, rekomenduojama skalbinių nedžiovinti lauke, o prieš einant miegoti gerai išsišukuoti arba išplauti plaukus, kad ant jų nusėdusios žiedadulkės nepatektų į lovą. Žydint medžiams ir augalams, patartina daugiau laiko praleisti namuose, o vėdinti patalpas tik kada nėra vėjo arba iš karto palijus. Net važiuojant automobiliu reikėtų užsiverti langus, o pabuvus gamtoje – persirengti.
„Jeigu žmogus žino, kad yra alergiškas žiedadulkėms ir vartoja gydytojo paskirtus vaistus, nereikėtų laukti, kol pasirodys pirmieji alergijos ženklai. Nors manoma, kad alergijos paūmėja balandį arba gegužę, simptomai gali pasireikšti anksčiau. Todėl pasitarus su gydytoju ar vaistininku, receptinius alergijos simptomus slopinančius vaistus reikėtų pradėti vartoti bent 2–3 savaitėmis anksčiau.
Jeigu pavasarinės alergijos metu pasireiškiantys simptomai itin trukdo gyvenimo kokybei, galima naudoti juos palengvinančias papildomas priemones, pavyzdžiui: specialius nosies purškalus, sumažinančius nosies gleivinės paburkimą; akių lašus su veikliąja medžiaga azelastinu, kuris sumažina uždegimą ir tiesiogiai veikia histamino išsiskyrimą; dirbtines ašaras, veikiančias akių saugumą ir dirglumą. Taip pat rekomenduojama keletą kartų per dieną plauti nosies, akių ir burnos gleivines fiziologiniu natrio chlorido arba jūros vandens tirpalu. Ką geriau pasirinkti ir kaip šias priemones naudoti visada patars gydytojas arba vaistininkas“, – patarimais dalijasi J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Vabzdžių nuodams alergiškų žmonių vaistinėlė
Vaistininkė įspėja, kad vabzdžių įkandimams alergiškiems žmonėms esant gamtoje, prie vandens telkinių, krūmynų, žolynų – būtina naudotis vabzdžius atbaidančiais repelentais, dėvėti šviesesnių atspalvių drabužius, kad būtų galima pamatyti vabzdį dar prieš jam įgeliant. Jei įgėlimo išvengti nepavyksta, tačiau rimtesnių nusiskundimų nėra, norint sumažinti atsiradusį patinimą ir niežulį, visų pirma rekomenduojama įkandimo vietą atšaldyti.
„Padėti nuraminti nemalonius simptomus gali ir specialūs geliai ar kremai, skirti būtent vabzdžių įkandimo simptomams mažinti, taip pat antihistamino preparatai. Jei jaučiamas skausmas, tempimo jausmas, dilgčiojimas – tai sumažinti gali padėti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir skausmo, sudėtyje turintys ibuprofeno ar paracetamolio. Alergiškiems žmonėms kartu su savimi taip pat visuomet reikia turėti gydytojo paskirtą, jau paruoštą naudoti specialų automatinį švirkštą su injekciniu adrenalino tirpalu. Jį į raumenį galima susileisti patiems, be jokio specialaus pasiruošimo. Jeigu ištikus anafilaksiniam šokui pasireikštų bronchų spazmai, reikėtų pasinaudoti ir bronchus plečiančiais įkvepiamaisiais vaistais.
Tiek adrenalino autoinjektorius, tiek minėta inhaliacinė suspensija yra parduodami tik su gydytojo išrašytu receptu, todėl įtariant alergiją ar kažkada jau patyrus anafilaksinį šoką, būtina pasikalbėti su savo gydytoju ir pasirūpinti šiomis priemonėmis iš anksto“, – paaiškina vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Ji priduria, kad jeigu gydantis namie būklė negerėja ar net blogėja, o praėjus kelioms dienoms paraudimas ir patinimas nemažėja, pradeda kilti temperatūra – reikėtų kreiptis į gydytoją.
