Gimę per šv. Kalėdas, Kūčių naktį ar per Naujųjų siautulį. Šventiniai vaikai – jie visada ypatingi. Ypatingi visų pirma jie patys sau – nes šventinės datos nepasirinksi. Ji tiesiog duota. Ypatingi tokie vaikai ir jų tėvams – dažniausiai „šventinis“ gimdymas nebūna suplanuotas, o kūdikis pasibeldžia tada, kada mažiausiai tikimasi.
Šventinės mamos
Šventiniai kūdikiai ypatingiausi mamoms. Nes tada, kai visas pasaulis švenčia, stebi fejerverkus ar kelia šampano taurę už sėkmę ir laimę, jos sunkiai dirba gimdymo palatoje dovanodamos pasauliui naują gyvybę. „Šventinukai“ savaip apdovanoti – jų gimtadienio draugai niekada negalės užmiršti, nes tiesiog pati šventė visuomet primins svarbią datą.
„Jūsų asmens kodas“ – klausia registratorė poliklinikoje. Aš diktuoju savo asmens kodą.
Padiktavus vidurinius skaičius, jei žmonių nedaug ir prie registratūros langelio nėra spūsties, registratorė pakels į mane akis ir nusišypsos.
Komentaras man įprastas ir žinomas: „O, jūs gimusi per Kalėdas. Kaip šaunu“. Taip, aš gimusi per Kalėdas – gruodžio 25 dieną. Žinoma, suplanuota gimimo data nebuvo gruodžio 25-oji. Mano atėjimas į šį pasaulį turėjo įvykti sausio pradžioje. Mama man daugybę kartų yra pasakojusi mano atėjimo į šį pasaulį istoriją – po sočios Kūčių vakarienės mama iš ryto pasijuto prastai. Kadangi buvau pirmasis kūdikis, o mama – jauna moteris, ji niekaip nesusiejo skaudančių strėnų su artėjančio gimdymo požymiais. „Čia vis tie vakarykščiai vakarienės grybai kalti“ – pamanė ir išėjo į parduotuvę. Pakeliui pasidarė visai prastai. Kai parėjo namo, tėtis iškvietė taksi. „Į polikliniką“ – paprašė vairuotojo mano mama. „Į gimdymo namus“ – patikslino tėtis, ir vairuotojas nuvažiavo būtent ten. Po kelių valandų mano tėvai turėjo šv. Kalėdų dovaną – mane.
Ar būti gimusiam per šventes smagu? Taip, nes dažnai jautiesi išskirtinis – tokia data nepasirenkama, ji tiesiog duodama. Taigi šiuo atžvilgiu šis „atsitiktinumas“ yra brangus. Nes esi vienos gimimo datos su Kristumi. Peržvelgus mano asmeninį nuotraukų albumą, kiekvienais metais Kalėdų laikotarpį žymi mano fotografija – prie papuoštos eglutės, su raudona puansetija rankose. Arba su dovanų paketais, kurių kasmet gaunu dvigubą „dozę“ – kalėdinių ir gimtadieninių. Visuomet dvi dovanas. Vienintelis šios datos minusas toks, kad gimtadienio pobūvio draugų būryje iškelti neįmanoma – Kalėdų diena yra šeimos šventė. Tačiau bet kuris „kalėdinis“ ar „Kūčių“ vaikas patvirtins, kad taip įpratęs nuo pat vaikystės.
„Sveikiname, jūs gimdote“
Luknės gimimo istoriją pasakoja jos mama Eglė:
Laukiausi pirmojo kūdikio, gimdymo data buvo numatyta sausio 2 dieną. Labai nenorėjau per šventes vykti į ligoninę, norėjau jas praleisti namuose. Tikėjausi sulaukti sausio 2-osios – kad viskas nurimtų, šventės praeitų, medikai grįžtų į darbą, o tada mes ramiai važiuotume gimdyti. Be to, maniau, kad šventiniai vaikai tam tikra prasme nuskriausti – visi švenčia Kalėdas, Naujuosius metus, bet ne jų gimtadienį. Tačiau mūsų mergaitė pasibeldė į šį pasaulį, kada pati norėjo.
Gruodžio 30 dienos naktį jau nebemiegojau – skaudėjo pilvą ir užmigti nebepavyko. Labai norėjau sulaukti ryto, kad galėčiau paskambinti gydytojui ir pasitarti, ką daryti, todėl neramiai laukiau visą naktį. Iš ryto paskambinau gydytojui, šis pakvietė atvykti į ligoninę. Apžiūrėjęs patarė atsipalaiduoti ir ramiai laukti. Tačiau nors grįžus namo įkyrūs skausmai nesiliovė, Naujuosius metus vis tiek planavome sutikti namuose – pasikvietėme draugų, o gruodžio 31 dienos rytą aš dar pati kepiau pyragą mūsų šventei. Skausmai nesiliovė, tad teko vėl skambinti gydytojui. Šį kartą jis jau patarė atvykti į ligoninę su daiktais, nusiteikus gimdyti. Kai tai išgirdau, net apsiverkiau – taip norėjau šventes sutikti namuose. Vyras mane padrąsino, ir, palikę draugus sutikti Naujųjų metų, mes nuvykome į ligoninę. Aš vis tiek tikėjausi, kad mane apžiūrės ir leis vykti į namus.
Tačiau atvykus į priėmimą mane apžiūrėjusi gydytoja džiugiai ištarė: „Sveikinu, jūs gimdote. Gimdos kaklelis atsidaręs 4 cm“. Supratau, kad tikrai gimdysiu, o vyras labai apsidžiaugė, kad turėsime naujametinį kūdikį.
Gimdymo veikla, iš pradžių vykusi labai greitai, vėliau sustojo, todėl senaisiais metais pagimdyti nespėjome, sulaukėme Naujųjų. Mūsų Luknė gimė sausio 1 dieną 1 val. 58 minutės. Mergaitė tapo pirmąja šių metų kauniete. Nors gruodžio 31 dieną Kauno klinikose pagimdė daug moterų, sausio 1osios naktį gimdymo skyriuje tebuvau viena.
Šventinė naktis gimdymo skyriuje
Gydytojas akušeris ginekologas Tomas Biržietis, dirbantis Kauno klinikose, prie naktinių budėjimų įpratęs dar nuo studijų laikų. Gydytojas teigia, kad per metus bent viena „šventinė“ naktis skyriuje tikrai bus – per šventes gydytojai budi slenkančiu grafiku. Todėl per Kūčias, Kalėdas ar Naujųjų metų naktį budėti yra tekę ne kartą. „Mes, medikai, nors labai daug bei įtemptai dirbdami per šventes, visuomet stengiamės jas pažymėti. Tuo metu, kai esi darbe, tavo šeima tampa tie, su kuriais tą momentą būni. Tai ne vyras, žmona ar vaikai, bet ne mažiau artimi žmonės – kolegos. Todėl visuomet palaikome šventinę nuotaiką skyriuje. Pastaraisiais metais gimdymo skyriuje ir palatose šventinę nuotaiką sukuria žvakutės, lemputės, eglutės. Tada pradeda panašėti į namus. Šventinę nuotaiką gimdymo ir ginekologijos skyriuose palaiko ir studentai po šv. Kalėdų visus apdalindami dovanėlėmis“, pasakojo medikas pridurdamas, kad Kūčių ar Kalėdų naktį gimdymo skyriuje vyksta darbas, kaip ir visuomet – moterys gimdo, kartais sunkiai, o gydytojai priima jų vaikelius. T. Biržietis prisimena vieną naujametinį budėjimą, tačiau ne gimdymo, o ginekologijos skyriuje.
„Atvežė kraujuojančią moterį ir paguldė apie 23 val. Su kolegomis manėme, kad padarysime abraziją, išoperuosime iki vidurnakčio. Tačiau pradėjus operuoti paaiškėjo, kad liga labai rimta ir operacija užsitęsė. Kai metų sandūroje visi kėlė šampano taurę ir šaudė fejerverkus, mes darbavomės operacinėje visu įkarščiu,“ – prisimena gydytojas T. Biržietis.
Apie šv. Kalėdas ir kalėdinius kūdikius – kun. Augustinas Paulauskas
Smagu, kai šeima susilaukia kūdikėlio per šventes – Kūčių vakarą ar per šv. Kalėdas. Tai dvigubas džiaugsmas, tačiau Dievo akyse brangus kiekvienas kūdikis. Jis vienodai myli kiekvieną, ir nesvarbu, kada jis gimsta – ar Kalėdų, ar Vėlinių naktį. Kiekviena į šį pasaulį ateinanti gyvybė yra didžiausia Dievo dovana ir stebuklas. Kiekvienas kūdikis yra Dievo pašauktas vardu ir palaimintas. Žemiškąją palaimą kūdikis patiria per mamos ir tėčio meilę, ypač tada, kai buvo pradėtas ir lauktas su meile. Išskirtinumas gimusiems per Kalėdas galbūt labiau suvokiamas žmogiškąja prasme – toks datos sutapimas gali būti netikėtas ir džiugus. Pažįstu šeimą, kurioje kūdikis gimė šv. Kalėdų rytą. Tai iš tiesų buvo stebuklas, nes jo laukimo metu gydytojai nedavė tėvams jokios vilties, bet Dievo planai buvo kitokie… O Dievui brangūs visi vienodai, nesvarbu, kurią dieną gimę.
Biblija labai vaizdžiai aprašo Kristaus gimimą, apie tai skaitome Mato ir Luko evangelijose. Išėjus ciesoriaus Augusto nurodymui surašyti gyventojus, visi keliavo užsirašyti į savo miestą. Iškeliavo ir Juozapas su Marija, kuri tuo metu jau buvo nėščia. Jiems bekeliaujant Marijai atėjo metas gimdyti. Kadangi nerado vietos užeigoje, jie apsistojo tvarte. Ten Marija ir pagimdė Jėzų. Biblija neakcentuoja nei tikslaus laiko, nei valandos – nereikėtų to sureikšminti ir mums. Svarbiausia yra Kristus, kuris daugelį šimtmečių buvo lauktas kaip Dievo pažadų išsipildymas – pasaulio Išganytojas. Svarbiausia Kalėdų žinia, kad Dievas, tapęs mažu vaikeliu, ateina susitikti su žmogumi, ateina nusileidęs iki žmogaus skurdumo, iki žmogaus menkystės. Dievas, kuris yra begalinės visatos Kūrėjas, begalinė didybė ir šventumas, tampa mažu ir pažeidžiamu kūdikiu, gimstančiu visiškame neturte – tvartelyje. Tai yra šv. Kalėdų esmė ir stebuklas. Kristus gimsta naktį ir naktyje – tai labai simboliška. Kai žmonijos naktį nušviečia Dievo šviesa.
Eglė Žemaitienė
„Mamos žurnalas“
