Kalba vaikai, kvatojasi tėvai

Kalba Gabija (2,6 m.):

Tėtis grįžta iš kirpyklos. Gabija stebisi:

– Mama, žiūrėk, tėtis plaukus pametė.

***

Gabija pamato šuniuką su antsnukiu. Domisi:

– Koks čia šuniukas?

– Geras šuniukas, nekanda.

– Kodėl nekanda? Neturi burnos? – pasipiktina Gabija.

***

Kalba Lidija (4 m.):

Lidija užsigavo rankytę ir guodžiasi. Mama ramina:

– Iki vestuvių užgis. Ar žinai, kad tavo vestuvės bus, kai užaugsi ir būsi didelė.

– Aha, žinau, – nesutrinka Lidija, – krikštynos yra mažų mergaičių, o vestuvės – didelių mergaičių.

***

Lidija slapstosi. Tai palenda po stalu, tai už užuolaidų. Neiškentusi sako:

– Kad ir kur besislėpčiau, ta teta iš televizoriaus (laidos vedančioji) į mane vis žiūri…

***

Kalba Aistė:

Lauke kyla dulkės. Aistė (3 n.) pyksta. Mama pataria nekvėpuoti per burną.

– Tai mane dulkės kvėpuoja, – atšauna Aistė.

***

Mama neša į šaldytuvą grikių košę. Aistė:

– Ką neši?

– Grikius.

– Aš irgi noriu.

– Tu juks ką tik valgei blynelių.

– Aš nevalgiau, aš juos prarijau…

***

Aistė (3,2 m.) pabučiavo tėtį ir pagyrė:

– Skani tavo mėsytė…

***

Ar gera buvai, – klausias tėtis Aistės (6 m.). Ši atsako:

– Gera, kaip šilkinis šuo…

***

Kalba Edvinas (4 m.):

– Mama, ateik! – šaukia Edvinas.

– Negaliu, dirbu, – atsako mama.

– Tai ateik, kai sudirbsi…

***

Mama paguldžiusi Edviną linki saldžių sapnų. Edvinas nori atsilyginti, mato mamos rankose knygą ir linki:

– Linkiu tau gerų knygų.

***

Kalba Austėja:

Austėja (2 m.) supa kojas po stalu. Mama sudraudžia. Austėja turi argumentų:

– Kojytės šnekasi.

***

Austėja skriaudžia zuikį. Mama sudraudžia, sako, kad zuikučiui skauda. Austėja atkerta:

– Iki vestuvių užgis.

***

Tėtis, pasiilgęs dukros, sako:

– Ar galiu į tave pasižiūrėti?

– Bet aš ne televizorius…, – sako Austėja.

***

Austėja (4 m.) lauke pamato katinėlį. Svarsto:

– Koks gražus katinėlis, įdomu, ar jis nuodingas?

***

Austėja (4 m.) žiūri anksčiau pieštus savo piešinius ir džiaugiasi:

– Mama, žiūrėk, kaip aš jaunystėje piešiau.

***

Austėja domisi būsimu broliuku ar sesute:

– Ar jis jau susikonstravo?

***

Kalba Ernestas:

Mama sako sau:

– Kur man padėti šį albumą, kad tu nepasiektum?

Ernestas (1,2 m.) atsako:

– Čia, – ir rodo į pačią žemiausią sekcijos lentyną.

***
Ernestas (1,6 m.) žiūri į tėvų vestuvinę nuotrauką:

– Čia tėtis, o čia (rodo į mamą su baltą suknelė) – daktarė.

***

Ernestas (2 m.) seka pasaką ir improvizuoja:

– Gyveno viena mergaitė Raudonkepuraitė. Kartą važiavo ji pas senelę su džipu.

***

Ernestas (2,5 m.) svarsto:

– Prosenelė jau sena senutėlė, kaip tėčio mazda.

***

Kalba Viktorija (2 m.):

Mama nudrožia Viktorijai pieštuką. Viktorija atsuka kitą pieštuko galą ir prašo:

– Nutarkuok ir šitą.

***

Viktorija pagadina orą. Lyg atsiprašinėdama:

– Dundulis sudundėjo.

***

Kalba Lukas (3,5 m.):

Mama aiškina Lukui, kas yra vyriška ir moteriška giminės. Lukas, atidžiai išklausęs:

– Supranti, mama, berniukai yra žmonės, o mergaitės – žmonos.

***

Lukas abiem rankomis ima ilgus mamos plaukus ir plasnoja:

– Mama, tavo galva skrenda…

***

Kalba Norvydas (3 m.):

Norvydas su mama laukia troleibuso. Kai atvažiuoja, mama pasako, kad šis netinka, teks laukti kito. Kitą dieną vėl laukia troleibuso. Kai privažiuoja, Norvydas klausia:

– Mamyte, ar šitas tau patinka?

***

Televizoriaus valdymo pultelis apklijuotas izoliacija, nes iškrenta elementai. Norvydas nuplėšia izoliaciją:

– Mamyte, pažiūrėk, pultelis nuogas.

***

Kaime kieme vaikštinėja kalakutas. Norvydas sutrikęs:

– Mamyte, aš tos varnos bijau…

***

Pas Norvydą ateina draugas Kristupas ir dainuoja dainą: „Aš vyras, kaip pipiras“. Norvydas, draugui išėjus bando kopijuoti, bet nelabai atsimena teksto:

– Aš vyras, kaip pupelė.

***

Norvydui patinka žaisti su žiebtuvėliu. Kartą jo neberanda:

– Kur mano degutis?

***

Norvydas su mama vaikštinėja po parką. Priėjęs prie medžio rodo į gumbą ir klausia:

– Čia medžio papukai?

***