Kalba Gabija (2,6 m.):
Tėtis grįžta iš kirpyklos. Gabija stebisi:
– Mama, žiūrėk, tėtis plaukus pametė.
***
Gabija pamato šuniuką su antsnukiu. Domisi:
– Koks čia šuniukas?
– Geras šuniukas, nekanda.
– Kodėl nekanda? Neturi burnos? – pasipiktina Gabija.
***
Kalba Lidija (4 m.):
Lidija užsigavo rankytę ir guodžiasi. Mama ramina:
– Iki vestuvių užgis. Ar žinai, kad tavo vestuvės bus, kai užaugsi ir būsi didelė.
– Aha, žinau, – nesutrinka Lidija, – krikštynos yra mažų mergaičių, o vestuvės – didelių mergaičių.
***
Lidija slapstosi. Tai palenda po stalu, tai už užuolaidų. Neiškentusi sako:
– Kad ir kur besislėpčiau, ta teta iš televizoriaus (laidos vedančioji) į mane vis žiūri…
***
Kalba Aistė:
Lauke kyla dulkės. Aistė (3 n.) pyksta. Mama pataria nekvėpuoti per burną.
– Tai mane dulkės kvėpuoja, – atšauna Aistė.
***
Mama neša į šaldytuvą grikių košę. Aistė:
– Ką neši?
– Grikius.
– Aš irgi noriu.
– Tu juks ką tik valgei blynelių.
– Aš nevalgiau, aš juos prarijau…
***
Aistė (3,2 m.) pabučiavo tėtį ir pagyrė:
– Skani tavo mėsytė…
***
Ar gera buvai, – klausias tėtis Aistės (6 m.). Ši atsako:
– Gera, kaip šilkinis šuo…
***
Kalba Edvinas (4 m.):
– Mama, ateik! – šaukia Edvinas.
– Negaliu, dirbu, – atsako mama.
– Tai ateik, kai sudirbsi…
***
Mama paguldžiusi Edviną linki saldžių sapnų. Edvinas nori atsilyginti, mato mamos rankose knygą ir linki:
– Linkiu tau gerų knygų.
***
Kalba Austėja:
Austėja (2 m.) supa kojas po stalu. Mama sudraudžia. Austėja turi argumentų:
– Kojytės šnekasi.
***
Austėja skriaudžia zuikį. Mama sudraudžia, sako, kad zuikučiui skauda. Austėja atkerta:
– Iki vestuvių užgis.
***
Tėtis, pasiilgęs dukros, sako:
– Ar galiu į tave pasižiūrėti?
– Bet aš ne televizorius…, – sako Austėja.
***
Austėja (4 m.) lauke pamato katinėlį. Svarsto:
– Koks gražus katinėlis, įdomu, ar jis nuodingas?
***
Austėja (4 m.) žiūri anksčiau pieštus savo piešinius ir džiaugiasi:
– Mama, žiūrėk, kaip aš jaunystėje piešiau.
***
Austėja domisi būsimu broliuku ar sesute:
– Ar jis jau susikonstravo?
***
Kalba Ernestas:
Mama sako sau:
– Kur man padėti šį albumą, kad tu nepasiektum?
Ernestas (1,2 m.) atsako:
– Čia, – ir rodo į pačią žemiausią sekcijos lentyną.
***
Ernestas (1,6 m.) žiūri į tėvų vestuvinę nuotrauką:
– Čia tėtis, o čia (rodo į mamą su baltą suknelė) – daktarė.
***
Ernestas (2 m.) seka pasaką ir improvizuoja:
– Gyveno viena mergaitė Raudonkepuraitė. Kartą važiavo ji pas senelę su džipu.
***
Ernestas (2,5 m.) svarsto:
– Prosenelė jau sena senutėlė, kaip tėčio mazda.
***
Kalba Viktorija (2 m.):
Mama nudrožia Viktorijai pieštuką. Viktorija atsuka kitą pieštuko galą ir prašo:
– Nutarkuok ir šitą.
***
Viktorija pagadina orą. Lyg atsiprašinėdama:
– Dundulis sudundėjo.
***
Kalba Lukas (3,5 m.):
Mama aiškina Lukui, kas yra vyriška ir moteriška giminės. Lukas, atidžiai išklausęs:
– Supranti, mama, berniukai yra žmonės, o mergaitės – žmonos.
***
Lukas abiem rankomis ima ilgus mamos plaukus ir plasnoja:
– Mama, tavo galva skrenda…
***
Kalba Norvydas (3 m.):
Norvydas su mama laukia troleibuso. Kai atvažiuoja, mama pasako, kad šis netinka, teks laukti kito. Kitą dieną vėl laukia troleibuso. Kai privažiuoja, Norvydas klausia:
– Mamyte, ar šitas tau patinka?
***
Televizoriaus valdymo pultelis apklijuotas izoliacija, nes iškrenta elementai. Norvydas nuplėšia izoliaciją:
– Mamyte, pažiūrėk, pultelis nuogas.
***
Kaime kieme vaikštinėja kalakutas. Norvydas sutrikęs:
– Mamyte, aš tos varnos bijau…
***
Pas Norvydą ateina draugas Kristupas ir dainuoja dainą: „Aš vyras, kaip pipiras“. Norvydas, draugui išėjus bando kopijuoti, bet nelabai atsimena teksto:
– Aš vyras, kaip pupelė.
***
Norvydui patinka žaisti su žiebtuvėliu. Kartą jo neberanda:
– Kur mano degutis?
***
Norvydas su mama vaikštinėja po parką. Priėjęs prie medžio rodo į gumbą ir klausia:
– Čia medžio papukai?
***
Mano lukutis (2m.) keikias.
Jis sedėdamas ant puodo sako… Skraidau skraudau ir by*** nebijau 😀 😀
Per televizoriu išgirdes žodį „Respublika“
– Mama, kai uzaugsiu būsiu Espupikas !
– Močiūte, o kada ta karvė turės klyną?
– Kokį klyną?
– Na, kur veršiukas pieną geria!
Anūkas sako:
– Močiute, žiūrėk, mūsų šuo traukioja plunksnas iš savo kailio!
Senelis erzina anūką:
– Tu- vaikas paikas?
– O tu- senis besmegenis!
Po kelių dienų sakau anūkui:
– Važiuosim ant kapų senelio aplankyt…
– Ar ant tų kapų, kur senis besmegenis numirė?
Sakau anūkėliui: mokysimės žodžius, sakyk:
Kalendorius- karadolius.
Lūpdažis- lūtbažis
Voratinklis- volatrinkis
Kompresorius- krompesorius
Sklerozė- skraliozė
Baltrėtis- Braltėtis
Kavaliauskas- Kalivauskas
Stičkobaras- Šišnoskaras…Čisposgalis!😂🤣
Grįžta senelis pachmielnas, visas drebantis. Anūkas:
– Senis besmegenis serga koronavirusu!
– Močiute, ar Dievas žmogui viską pasako, ar tik lazdele pamoja?