Kūdikiai nuolat „kalbasi“ su savo šeima. Prieš išmokdami žodžius, jie bendrauja balsu ir judesiais. Taip kūdikiai parodo, kaip jaučiasi ir ko nori.
Judesių abėcėlė
Kiekvienas kūdikis sukuria savo ženklų derinį, kurį suprasti reikia nuolatinio, atidaus ir ramaus mažylio stebėjimo. Kūdikio rodomų ženklų supratimo įgūdžiai ateina per praktiką. Šiltas, švelnus, nuolatinis ryšys su šeimos nariais yra gyvybiškai svarbus kūdikio vystymuisi.
Įsitraukimo ženklai
Kai mažylis jaučiasi gerai ir jam patinka tai, kas dedasi aplinkui, tėvai pamato įsitraukimo ženklus.
- Plačiai atmerktos akys žiūri į šalia esantį žmogų – ieško akių kontakto
- Kūdikis šypsosi, guguoja, gurguliuoja, juokiasi
- Veiduko spalva sveika rožinė
- Kvėpavimas ramus, stabilus
- Rankų ir kojų judesiai ramūs
- Vaikutis tiesia rankas į šalia esantį šeimos narį, ypač į jo veidą
- Griebia mamos pirštą ar kitą daiktą
- Gulėdamas nesiblaško, neišriečia nugaros
- Gali čiulpti pirštą arba kumštį
Kai pastebite tokį mažylio elgesį, – laikas šypsotis, kalbinti ir žaisti.
Atsiribojimo ženklai
Kūdikiams patinka rami, nuspėjama aplinka. Jos pokyčiai, pavyzdžiui triukšmas, ryški šviesa, stiprūs kvapai ir kvepalai, šaltos rankos, per šiltas ar šaltas maistas gali sukelti nerimą, baimę. Kai taip nutinka, kūdikis siunčia atsiribojimo ženklus.
- Pradeda zyzti, verkšlenti, raukytis, verkti
- Suglemba skruostai, vaikutis prasižioja
- Ima spardytis, blaškytis
- Nusisuka nuo šalia esančio asmens
- Praranda susidomėjimą žmonėmis ir žaislais
- Žvilgsnis pradeda klaidžioti, žvelgia į tolį
- Ima energingiau čiulpti pirštus
- Pradeda žagsėti, čiaudėti, seilėtis, žiovauti
- Nereguliariai arba trūkčiojančiai kvėpuoja
- Pablykšta, suraukia kaktą, antakius
- Atsiranda trūkčiojantys rankų, kojų judesiai
- Išskečia rankų pirštus
- Užsideda rankas ant veido (delnai nukreipti į išorę, pirštai išskėsti)
- Išlenkia nugarą
- Liečia, trina akis
- Mirkčioja, tai užsimerkia, tai vėl atsimerkia
- Gali užmigti
Atsiribojimo ženklai rodo, kad kūdikio aplinkoje ir veikloje būtini pokyčiai.
Šešios miego/budrumo būsenos
Visi mažyliai pirmąsias kelias gyvenimo savaites didžiąją paros dalį miega, prabunda tik pavalgyti. Augant ilgėja laikotarpiai, kai kūdikis būna ramus ir dėmesingas. JAV Bostono ligoninėje mūsų šimtmečio pradžioje buvo sukurtas naujagimio elgesio stebėjimo modelis. Pagal jį kūdikio sąmonės išraiška suskirstyta į šešias miego–budrumo būsenas. Jų atpažinimas padeda lengviau ir greičiau suprasti, ar kūdikiui reikia paguodos, ar jis nori miegoti, ar yra pasiruošęs kontaktui.
Kūdikiai skirtingi: vienų būsenos greitai pasikeičia, o kitiems perėjimai tarp būsenų būna lėtesni, laipsniški. Be to, net ir patys mažiausi vaikai turi skirtingą temperamentą, tad stebint kai kuriuos sunkiau „nuskaityti“, kokioje būsenoje jie yra.
Kūdikio sąmonės būsenos skirstomos taip.
1. Kūdikis pabudęs ir ramus
- Akys plačiai atmerktos
- Ieško akių kontakto, domisi šalia esančio asmens veidu ir balsu
- Kvėpavimas reguliarus
- Tylus ir dėmesingas, juda tik labai nežymiai arba visai nejuda
- Kūnas ramus ir atsipalaidavęs
- Nuo 6–8 gyvenimo savaitės guguoja, gūkčioja, garguliuoja
Tai reiškia, kad kūdikis pasiruošęs kontaktui, atėjo laikas pokalbiams, linksmybėms, žaidimams. Kūdikiai retai kada ilgai išlaiko susikaupimą, mažiausiam tai gali pavykti tik kelias minutes, todėl svarbu išnaudoti akimirką, kai ji atsiranda.
Kūdikį laikykite veidu į save ir kalbinkite keisdami kalbos garsą bei toną, dainuokite, keiskite veido išraiškas, smagiai kartu leiskite laiką. Užmegzkite akių kontaktą ir laukite, kol kūdikis reaguos savo judesiais ir garsais, tarsi kalbėtųsi su jumis. Vaikai gimsta socialūs. Juos reikia stimuliuoti šypsena, dainavimu, deklamavimu, švelniais prisilietimais, pakutenimais, daiktų rodymu.
Nėra taisyklės, kiek laiko kūdikis turėtų siekti aktyvaus kontakto. Jei pastebite, kad kūdikio susikaupimas silpnėja, jis nusisuka, užsimerkia, žiovauja, čiaudi ar padažnėja kvėpavimas, – vadinasi, reikia keisti veiklos pobūdį. Judrūs žaidimai yra smagūs, bet kūdikį vargina. Dažnai jie sukelia per didelę stimuliaciją, ypač jei tęsiasi per ilgai, todėl svarbu pastebėti ankstyvus kūdikio per didelio susijaudinimo ar nerimo požymius. Juos pastebėję, sumažinkite stimuliaciją, paglostykite, pasupkite, kad padėtumėte kūdikiui nusiraminti.
2. Kūdikis pabudęs ir neramus
- Kūdikis yra aktyvus, dažnai judina galvą, rankas ir kojas
- Kniurkia, skleidžia į urzgėjimą panašius garsus
- Garsai padidina judesių intensyvumą
Kai kūdikis siunčia šiuos signalus, vadinasi, jis nori pokyčių. Kūdikis gali būti neramus dėl daugelio priežasčių, todėl dažnai teks išbandyti įvairius būdus, kaip jį nuraminti. Mažylį lengviau nuraminti, kai šalia esantis žmogus yra atidus, kantrus ir gerai nusiteikęs.
Galite suimti kūdikio rankytes, leisti pagriebti ir laikytis už ištiestų pirštų, paglostyti rankytes nuo peties link plaštakos, pakelti, prisiglausti, švelniai pamasažuoti nugarą, pakeltam leisti patrypčioti kojomis atsiremiant į vystymo stalą, pervystyti, gal jam per karšta ar per šalta, pažiūrėti, ar drabužėliai leidžia laisvai judėti, ramiu tonu pakalbinti, duoti pasiklausyti melodingos muzikos.
Jei kūdikis vis dar neramus, pasiūlykite valgyti, pažiūrėkite, ar pilvuke nesikaupia dujos, o gal jis nori daugiau miego. Gali būti, kad kūdikis tiesiog nori su mama „pabendrauti“, – tada pastebėsite, kad geidžia mylimo žmogaus akių kontakto.
3. Kūdikis garsiai ir intensyviai verkia
- Prieš verkimą užsimerkia, raukosi, dažnai kvėpuoja, kūnas sustingsta ir išsilenkia
- Giliai įkvepia, užmerkia akis ir rėkia
- Dažnai mirksi, žvilgsnio nefiksuoja, žvelgia nežinia kur
- Judesiai trūkčiojantys, rankomis ir kojomis mojuoja, lyg norėdamas kažką atstumti
- Sunku suprasti, kodėl verkia
Verksmas yra kūdikio siunčiamas signalas, į kurį reikia greito atsakymo. Ilgai verkti vienam nėra gerai. Tyrimai rodo, kad greitas ir rūpestingas reagavimas į verksmą ar kitą signalą leidžia kūdikiui pasijusti saugiam ir tai jį ramina. Kūdikiai, kurie jaučiasi saugiai, noriau bendrauja. Jie suvokia, kad jų bandymai „kalbėtisׅ“ yra veiksmingi, ir tai motyvuoja juos tęsti.
Pastebėta, kad kūdikių verksmas dažnėja nuo gimimo, pasiekia piką apie 6–8 savaites, o vėliau palaipsniui retėja ir trumpiau užtrunka. Tyrimai rodo, kad pilvo skausmas nebūtinai yra pagrindinė kūdikių verksmo priežastis. Ypač po pietų ir vakare verksmas gali būti būdas išsikrauti po ilgos dienos, kupinos naujų patirčių.
Verkimas yra vienas iš būdų kūdikiui išreikšti savo poreikius. Kūdikis gali verkti norėdamas pasakyti, kad jam reikia pakeisti sauskelnes, yra per karšta ar per šalta, nori nusiraminti, artumo, yra alkanas, pavargęs, nuobodžiauja arba jaučia pilvo skausmus.
Kūdikis negali greitai ir staiga nustoti verkti. Todėl raminimo būdų greitai nekaitaliokite. Kūdikiui duokite laiko sureaguoti į įvairius raminimo būdus. Greitas raminimo būdų kaitaliojimas gali dar labiau sustiprinti kūdikio nerimą arba, jam nusiraminus, galite nesuprasti, kas iš tikrųjų suveikė.
Kalbėkite su kūdikiu ramiu balsu. Neskubėkite ir palaukite – gal to pakanka, kad jis nusiramintų?
Pabandykite uždėti šiltą plaštaką ant kūdikio krūtinės ir pilvuko. Šiluma ir kūno lietimas ramina.
Pakelkite, prisiglauskite oda prie odos. Švelniai paglostykite kūdikio nugarą. Tai kūdikį ramina ir suteikia saugumo jausmą.
Leiskite kūdikiui čiulpti savo nykštį ar kumštuką. Čiulpimas ramina. Poreikis žįsti išlieka stiprus net ir tada, kai kūdikis yra sotus.
Laikydami prie savęs ritmiškai pasupkite.
Kūdikį tvirtai apvyniokite antklode. Apgaubtas kūdikis pasijaučia saugus, tai jį ramina.
Pakeiskite aplinką – lauke pavežiokite arba panešiokite nėšynėje.
Verkiančiam nerodykite naujų žaislų. Mėgstamiausi kūdikio žaislai yra juo besirūpinanti mama ir tėtis.
Niekada nekratykite ir nerėkite ant kūdikio.
Jei aukščiau kantriai taikyti raminimo būdai nepadeda, duokite čiulptuką, tačiau stenkitės tai daryti kuo rečiau.
4. Kūdikis giliai miega
- Kvėpavimas reguliarus, sklandus ir ramus, jį sunku pamatyti ar išgirsti
- Kūdikis beveik nejuda, o už vokų nepastebimi akių judesiai
- Sunkiai prižadinamas
- Gali krūptelėti nuo garso ar prisilietimo, bet greitai vėl užmiega.
Giliai miegodamas kūdikis ilsisi, auga, bręsta. Kūdikiams reikia daug gilaus miego, kad jie tinkamai vystytųsi. Stenkitės išvengti žadinimo. Jeigu atsirado būtinas reikalas, pavyzdžiui, atėjus maitinimo laikui kūdikis neatsibudo, žadinkite lėtu ramiu balsu, neskubėdami, be staigių judesių.
5. Kūdikis miega negiliai
- Akys užmerktos arba pusiau atmerktos, ir matyti, kaip jos šiek tiek juda po vokais
- Dažnai pastebimi kūno judesiai ir nedidelės grimasos
- Gali atmerkti akis, ir vėl jas užmerkti
- Gali kvėpuoti dažniau ir nereguliariai
- Gali niurzgėti, trumpai verkti
- Lengvai pažadinamas
Negilus miegas užtrunka ilgiau nei gilus. Jis labai svarbus smegenų tobulėjimui, neurobiologiniam vystymuisi ir augimui. Jei norite, kad kūdikis ilgiau miegotų, kiek įmanoma labiau sumažinkite aplinkos apšvietimą, garsus ir bet kokius kitus dėmesį blaškančius veiksnius. Niurzgančio ar trumpai pravirkusio mažylio negriebkite ant rankų – leiskite vėl panirti į miegą.
6. Kūdikis mieguistas
- Ilgiau būna užsimerkęs nei atsimerkęs
- Pastebimi čiulpimo judesiai
- Rankų, kojų judesiai ramūs, lėti
- Reaguoja į garsus ir prisilietimus.
Kūdikis dar šiek tiek atitrūkęs nuo pasaulio ir gerai atsipalaidavęs. Iš tokios mieguistumo būsenos yra du galimi išėjimai: arba lengvai užmigs, arba pabus. Jei ateina laikas valgyti, – pakalbinkite, švelniai paglostykite ir pamaitinkite. Jei manote, kad kūdikiui reikia dar šiek tiek pamiegoti, galite palaukti ir pažiūrėti, ar jis pats užmigs, arba, jei reikia, jį labiau nuraminti tam, kad užmigtų.
Parengta pagal:
https://raisingchildren.net.au/newborns/connecting-communicating/communicating/baby-cues
https://www.parents.com/baby/development/social/decode-your-babys-body-language/
https://www.rch.org.au/cocoon/project/getting-to-know-baby/Cues/
https://www.bufdir.no/en/parenting-advice/the-babys-crying-and-body-language/
https://www.wchc.nhs.uk/children-young-people/parents-carers/new-parents/understanding-your-baby/
