Pasakoja Sandra, kuri vaikučio laukėsi JAV ir susipažino su šios šalies nėštumo tradicijomis.
Amerikietiškos tradicijos
„Baby Shower“ pažodžiui reiškia „Kūdikių lietus“, o galvoje turima dovanų kūdikiui lietų.
Lietuvoje „Baby Shower“ jau nebėra jokia naujovė, tačiau man prieš kelis metus tai atrodė nors ir intriguojanti, tačiau visiškai nebūtina atrakcija. Ypač keistai atrodė amerikiečių noras švęsti vaikelio atėjimą dar jam negimus.
Vis dėlto, kai mano naujos draugės sugalvojo staigmeną ir surengė šią šventę, man neliko nieko kito, kaip tik pasidžiaugti puikiu vakarėliu bei pasidomėti šia tema plačiau.
Tikroji „Baby shower“ šventė – kai lyja kūdikiui skirtomis dovanomis – švenčiama tik vieną kartą. Draugės organizuoja šį vakarėlį pirmo vaikelio besilaukiančiai būsimajai mamytei. Vakarėlio metu laimingoji mamytė gauna daug palaikančių žodžių bei naudingų pirmo starto dovanų sau ir vaikeliui.
Dažniausiai dalyvauja tik moterys – draugės, mama, giminaitės, tačiau, žinoma, būna ir išimčių. Patyrusios moterys dalina savo patarimus, susijusius su nėštumu ir būsimo vaikelio priežiūra. Negimdžiusios moterys solidarizuojasi su besilaukiančia mamyte.
Amerikoje puikiai išvystyta vakarėlių industrija, todėl tokią šventę nėra sunku surengti net ir per trumpą laiką. Beveik visose vaikiškų prekių parduotuvėse galima susikurti internetinę sąskaitą, atidarytą arba pačios nėštukės, arba sukurtą jos draugių, kur nurodyti visi pageidaujami daiktai mažyliui. Visose vakarėlių rengimo parduotuvėse pilna tokių vakarėlių rengimo dekoracijų, žaidimų, prizų bei visų kitų įmanomų šios specifinės šventės atributų.
Patys paprasčiausi namų sąlygomis rengiami žaidimai yra kūdikio maisto ragavimai, mamytės pilvuko apimties, gimimo dienos, bei, jei dar nežinoma, kūdikio lyties spėjimai. Visos tradicijos keičiasi, nuolatos tobulinamos, todėl „Baby shower“ irgi nestovi vietoje ir šiuo metu rengiami pagal įvairias temas. Keletas pasiūlymų: jei laukiatės mergaitės, vakaro tema – fėja; jei berniuko – traukinukas Tomis; jei nenorite pabrėžti lyties – surenkite žaidimo aikštelės atmosferą. Svarbu, kad visiems būtų smagu!
Iš svečių tikimasi simbolinių, kiekvienai dienai pritaikomų praktinių dovanų, susijusių su vaiko priežiūra arba mamytės gerove. Patyrusios mamytės dovanoja kremus nuo strijų, įvairias žoleles, kad geriau gamintųsi pienas bei kitus subtilius, bet labai reikalingus daiktus.
Griežtos taisyklės čia negalioja ir būna pačių įvairiausių tokio vakarėlio tipų: kartais jis kartojamas ir antro vaikelio besilaukiančiajai, kartais kviečiami vyrai, esmė – tiek psichologiškai, tiek materialiai paremti ateinantį vaikelį bei jo tėvelius. Kiti ruošia šiuos vakarėlius jau gimus vaikui, kur laimingoji mamytė kartu atsineša ir kūdikėlį. Beje, ši tradicija kilusi dar iš senų laikų, aukštesnės klasės atstovių tarpo, kurioms būdavo rengiamas vaiko parodymas visuomenei.
Kai viskas paruošta, belieka tik nustatyti norimą datą ir išsiuntinėti elektroninius kvietimus. Populiarūs ir asmeniniai paštu siunčiami kvietimai.
Dažniausiai vakarėlis būna numatomas apie 7-8 nėštumo mėnesį. Maistas paprastai būna suneštinis, apsiribojama arbata bei saldumynais, bet ir čia viskas priklauso nuo iniciatyvos ir vaizduotės.
Pirmasis studentiškas „Baby Shower“
Man netikėtai pasisekė, nes aš sudalyvavau dviejuose savo „Baby Shower“ vakarėliuose. Pirmąjį surengė studentų atstovybė mano vyro universitete, o antrasis buvo maloni staigmena nuo mano draugių. Kadangi abi šventes organizavo tarptautinis jaunimas, tai ir vakarėliai buvo kiek netradiciniai, su lengva improvizacija.
Universiteto surengtame vakarėlyje dalyvavo keturios nėštukės bei jų vyrai, draugai. Visiems dėl to buvo dar smagiau, nes būsimieji tėčiai turėjo žaisti įvairius žaidimus, bandydami įsijausti į žmonų kailį, taip linksmindami likusią publikos dalį. Juokiausi iki ašarų, kai mano vyras, po marškiniais pasikišęs pripūstą balioną, turėjo užsirišti batą. Tuo metu aš buvau 6 mėnesius nėščia ir man jau po truputį darėsi sunku vaikščioti, o tuo labiau pasilenkti. Žiūrėdama į vyrą tarsi mačiau savo pačios pūškuojantį atvaizdą.
Be abejo, neapsiėjome be pilvo apimties matavimo. Tai labai paprastas, tačiau itin tinkantis šio vakaro temai žaidimas. Kiekvienas iš vakarėlio dalyvių bando akimis įvertinti nėštukės pilvą ir atkerpa atitinkamo ilgio juostą. Laimi tas, kuris buvo arčiausiai tikro pilvuko dydžio.
Gavome nors ir smulkių, tačiau labai malonių dovanų. Tuo metu aš dar mažai nusimaniau apie būsimo mažylio poreikius, todėl visi specialūs servetėlių dėklai, mažylio marškinėliai man buvo tarsi savotiškas įvadas į motinystę. Už gerus nėštumo parodymus gavome po medalį, ir, sužiaumoję skanų tortą, apsikrovę dovanomis drauge su vyrų ėjome namo, džiaugdamiesi šia puikia amerikietiška švente.
Antrasis tarptautinis „Baby Shower“
Antrasis vakarėlis įvyko mano draugių dėka. Merginos, daugiausia iš Pietų Amerikos, surengė nuostabią staigmeną – pasirūpino tiek patalpa, tiek pačių gamintu maistu bei dekoracijomis. Merginų buvo apie 18. Šis gausus būrys moterų priklausė Kolumbijos universiteto „Geresniųjų puselių“ klubui, kur mes ir susipažinome. Visa mano asmeninė Niujorko patirtis būtų buvusi kur kas blankesnė be šių mielų ir draugiškų merginų.
Taigi, dėl to, kad visos merginos buvo užsienietės, ir dėl to, kad Nojukas buvo pirmasis vaikelis, gimsiantis mūsų studentiškame rate, niekas neturėjo patirties rengiant tokius vakarėlius. Improvizavome, susikūrėme savus žaidimus, o daugiausia bendravome, o tai, mano nuomone, ir yra svarbiausias tokių susibūrimų tikslas.
Buvo labai smagu iš didžiulės dovanų krūvos visų akivaizdoje imti įvairių formų ir dydžių dovanėles bei spėlioti, kas man galėjo ją padovanoti ir kas gi ten viduje. Aš buvau vienintelė besilaukianti, kitos merginos dar neturėjo vaikučių, todėl iš jų skiriamų dovanų galėjai daryti savotiškas išvadas apie jų žinias apie vaikus, nėštumą. Buvo tikrai labai smagu!
Trečiasis amerikietiškas „Baby Shower“
Beveik po metų man teko sudalyvauti kitame „Baby Shower“ – jų pasipylė kaip iš gausybės rago, nes mokslo metai ėjo į pabaigą ir nemažai studentų šeimų rengėsi naujajam gyvenimo etapui jau nebe su knyga, bet su vaikeliu ant kupros.
Šis vakarėlis buvo skirtas mano draugei ispanei, ištekėjusiai už amerikiečio. Jos anyta bei vyro sesuo, labai mielos moterys, jau, matyt, seniai laukė šios progos ir tikrai pasistengė. Atvyko daug svečių, tarp kurių buvo trys nėštukės bei keletas merginų su vaikais.
Kiekvienai iš atėjusiųjų buvo įteiktos vardinės būtent šio vakarėlio žvakutės, įsteigti specialūs prizai. Kadangi mano draugė laukėsi berniuko, vyravo šviesiai žydra spalva.
Vis dėlto, kai kas svečiams sukėlė ir nelabai malonių minčių. Suprantu, kad tai labai patogu ir labai įprasta Amerikoje, bet, mano nuomone, norimų daiktų sąrašas tokiu atveju turėtų būti apgalvotas ir pritaikytas pagal aplinkybes. Mano draugė nepasidrovėjo pateikti savąjį dovanų sąrašą su vien tik prabangos prekėmis, įtraukiant net ir puikų vežimėlį. Šeimos rate tai priimtina, tačiau mes, paprastos merginos, negalėjome švaistytis tokiomis sumomis. Be to, aš asmeniškai buvau numezgusi savo draugės būsimam mažyliui kostiumėlį, todėl toks priverstinis pirkimas dar vieno papildomo daikto man pasirodė kiek grubokas.
Geroji energija
Apibendrindama galiu pasakyti, kad, nugalėjus prietarus, net ir esant paskutinį mėnesį nėščiai, kasdien besijaučiant vis sunkesnei ir nerangesnei, galima susikurti labai jaukų ir gražų vakarą tarp tikrų draugų. Galbūt ta geroji energija, sklindanti iš draugų, kurie džiaugiasi tavo artėjančia laime, gali dar labiau sustiprinti jausmą, žadantį, jog viskas bus gerai. Jausmą, kad, atsiradus mažyliui, tu neliksi vieniša, įkalinta tarp sauskelnių ir maitinimo, o ir toliau, reikalui esant, galėsi atsiremti į ištikimos draugės petį.
Sandra
„Mamos žurnalas“
