Jei norime numesti svorio, mums liepia primiausia „mesti“ cukrų, jį keičiant saldikliais. Bet ar tai geras sprendimas?
Natūralūs saldikliai
Nors cukrus turi daug kalorijų, o jo perteklius gresia nutukimu, vis dėlto vaikams, besilaukiančioms, sergantiems lėtinėmis ligomis jis tinka labiau nei kiti (kad ir natūralūs) saldikliai. Populiarūs natūralūs saldikliai yra ksilitolis ir sorbitolis. Ksilitolis (dar vadinamas ksilitu) žymimas kaip maisto priedas šifru E967. Jo natūraliai yra daržovėse, uogose, vaisiuose, grybuose. Saldumu ir energine verte ksilitolis panašus į cukrų (4 kcal/g), mažai nuo jo skiriasi ir skomiu. Paros norma nenustatyta.
Maisto pramonėje ksilitolis kaip saldiklis naudojamas kepiniams, saldumynams, produktams, skirtiems sergantiems cukralige, turintiems viršsvorio. Netoleruojantys šios medžiagos gali pradėti viduriuoti.
Kitas natūralus, gamtoje randamas saldumynas yra sorbitolis (dar vadinamas sorbitu, gliucitoliu), žymimas kaip maisto priedas šifru E420.
Jo matūraliai yra abrikosuose, datulėse, kiaušėse, persikuose ir t.t. Sorbitolio energinė vertė 2,6 kcal/g (cukraus vidutinis kaloringumas yra 4 kcal/g). Teigiama, kad sorbitolis padeda organizmui mažiau sunaudoti B grupės vitaminų, pagerina žarnyno mikroflorą, tačiau sorbitolis šalina iš organizmo vandenį ir druskas. Tai labai rizikinga. Dėl to, kad sorbitolis iš organizmo šalina druskas bei vandenį ir nėra aiškiai nustatyta paros dozė, jis vaikams nerekomenduotinas. Sorbitolio neleidžiama vartoti kūdikiams.
Fruktozė (dar vadinama kukurūzų sirupu) – irgi natūralus produktas, esantis vaisiuose, uogose, meduje. Savo išvaizda ji primena cukrų, bet 1,2-1,8 karto už jį saldesnė. Fruktozės energinė vertė panaši į cukraus (3,75 kcal/g). Apie 13 proc. patekusios į organizmą fruktozės sunaudojama organizmo energetiniams poreikiams, o didžioji dalis sukaupiama glikogeno pavidalu kepenyse ir gali būti panaudojama tuomet, kai reikia (žaidžiant judrius žaidimus, ilgalaikės fizinės įtampos, streso metu).
Yra duomenų, kad fruktozė, lyginant su cukrumi:
30 proc. sumažina karieso tikimybę;
organizme pasisavinama iš kraujo lėčiau negu cukrus, todėl tinka sergantiems cukriniu diabetu;
jei organizme yra pakankamai insulino, ji nedidina cukraus kiekio kraujyje;
gerina atmintį;
pagerina geležies pasisavinimą iš virškinamojo trakto.
Jau prieš 9 metus pasirodė duomenų, kad fruktozė yra angliavandenis, turintis ir negerų savybių. Amerikos dietologų asociacijos žurnale išspausdinto tyrimo rezultatai rodo, kad didelis fruktozės kiekis vaisių sultyse gali būti kenksmingas. Anot tyrėjų, pagrindinė problema yra tai, kad daugelį naudingų medžiagų, padedančių išvengti žarnyno vėžio – skaidulų, vitamino C ir kitų antioksidantų – prarandama sulčių gamybos metu. Anot Britanijos dietologų asociacijos, dėl šios priežasties per dieną reikėtų išgerti tik vieną stiklinę vaisių sulčių (150 ml). Tai leidžia daryti prielaidą, kad vaikams nerekomenduotina gerti daug sulčių. Gėrimus su fruktoze toleruoja ne visi vaikai. Netoleravimo požymiai: vidurių pūtimas ir viduriavimas. Fruktozės būna įvairiuose konditeriniuose gaminiuose.
Dirbtiniai saldikliai
Cukrus yra natūrali, gamtoje aptinkama saldi medžiaga. Dirbtiniai saldikliai yra susintetinti cheminiu būdu, jie neteikia organizmui energijos, tačiau suteikia produktui saldų skonį. Konditeriniuose gaminiuose cukrus gali būti pakeistas natūraliomis saldžiomis medžiagomis, gautomis perdirbant daržoves, vaisius, grybus, dumblius, pvz., ksilitu, sorbitu, stevija, izomaltu, laktitu, maltitu. Daug blogiau, jei dedame dirbtinių saldiklių (susintetintų cheminiu būdu), kurie žymimi kodais: E950 (acesulfamas K), E951 (aspartamas), E952 (ciklamatas), E954 (sacharinas), E957 (taumatinas), E959 (neohesperidinas DC), E955 (sukralozė).
Dauguma dirbtinių saldiklių yra daug kartų saldesni ir pigesni už cukrų, todėl gamintojai juos noriai deda į įvairius gėrimus. Ciklamatas (E952) 30 kartų saldesnis už cukrų, jis uždraustas JAV kaip kancerogeninė medžiaga. Acesulfamas K (E950) ir aspartamas (E951) už cukrų saldesni 200 kartų, dažnai naudojami kartu. Sacharinas (E954) 500 kartų saldesnis nei cukrus, kai kurie atlikti moksliniai tyrimai su gyvūnais rodo, kad jame gali būti kancerogeninių medžiagų.Sukralozė(E955) už cukrų saldesnė 600 kartų, pati brangiausia iš visų cheminiu būdu susintetintų saldiklių. Neohesperidinas DC (E959) 2000 kartų saldesnis už cukrų, taumatinas (E957) – 4000 kartų. Apie jų įtaka sveikatai kol kas duomenų nėra.
Sintetiniai saldikliai plačiai vartojami gazuotiems vaisvandeniams gaminti, kurių etiketėse puikuojasi užrašas: „Dietinis“ arba „Lengvas“. Kadangi dirbtiniuose saldikliuose yra mažai kalorijų, galima pamanyti, kad dietiniai ir „lengvi“ gėrimai yra puikus pasirinkimas norint sulieknėti, tačiau mokslininkų išvados priešingos. Jų nuomone, nekaloringi cukraus pakaitalai – tiesiausias kelias papilnėti, kadangi organizmas, gavęs signalą apie priimamą saldumą, jo perdirbimui išskiria insuliną, tačiau gliukozės neaptinka, kadangi jos cukraus pakaitaluose nėra. Tuomet apgautas organizmas, norėdamas gauti energijos, ima jos įžūliai reikalauti alkio „balsu“. Rezultatas – maisto suvalgoma kur kas daugiau nei tuo atveju, jei skrandis nebūtų apgaudinėjamas.
Dirbtinių saldiklių pavadinimai arba jų kodai su prierašu „saldiklis“ bei kiekis visada nurodomi produkto etiketėje, todėl prieš pirkdami atidžiai perskaitykite. Nepriklausomai nuo saldiklio kiekio produkte, nėščioms, kūdikiams ir mažiems vaikams saldiklius vartoti griežtai draudžiama! Islandų mokslininkas Thorhalluras Halldorsonas, ištyręs 60 000 nėščių moterų, aptiko, kad esama sąsajos tarp dirbtinių šaldiklių vartojimo ir priešlaikinio gimdymo. Apie dirbtinius saldiklius plačiau galima paskaityti mitybos specialistės, medicinos mokslų daktarės S.Urbienės knygoje „Toksiški junginiai, jų susidarymas aplinkoje ir maiste“.
