Mielos skaitytojos,
šiemet užderėjo tieeeek laisvų dienų, kad net pavargome švęsti. Kai dauguma sugrįš į tvarkingą gyvenimo ritmą, „Mamos žurnalas“ atšvęs dar vieną gražią šventę – 14 metų gimtadienį.
Būtent tokiu laiku – sausio pirmomis savaitėmis – prieš 14 metų redakcijoje tiesiog kaito atmosfera. Pirmasis žurnalo numeris buvo parengtas spaudai, visiškai sumaketuotas. Liko tušti 2 atvertimai svarbiausiai numerio „razinai“ – reportažui iš gimdymo. Fotografė Greta Skaraitienė laukė gimdymo, o jis vėlavo. Štai keli sakiniai iš 2001 metų pirmojo numerio:
„Greta, pagal gydytojų skaičiavimus, turėjo gimdyti gruodžio 28 dieną. Apylinkės ginekologė išrašė reikalingus dokumentus ir palinkėjo geros kloties. Greta grįžo namo laukti. Kartu su ja įsitempę laukėme ir mes, visa redakcija. Praėjo gruodžio 29-oji, 30-oji, o vaikelis vis nesibeldė. Raminome Gretą – viskas gerai, juk mažyliui smagiau gimti trečiajame tūkstantmetyje, būti metais jaunesniam. Vylėmės, kad gimdymas neprasidės Naujųjų metų naktį ir kad apskritai vyks ne naktį. Pirmoji svajonė išsipildė, o antroji – ne.
Greta atšventė Naujuosius, sulaukė ir Trijų karalių. Jau pabodo kilnoti telefono ragelį ir teisintis, kodėl vis dar nepagimdė. Sausio 7 dieną, sekmadienį, paskambinome Vilniaus gimdymo namų gydytojai Kornelijai Mačiulienei. Gydytoja buvo griežta: „Nuo nustatyto termino praėjo 10 dienų. Mes, stebėdami mamą ir vaisių, jei viskas gerai, leidžiame pernešioti 12 dienų. Todėl rytoj Greta su visais daiktais turi atvykti į Gimdymo namus. Gimdysime“.
Jaunoji mama nuoširdžiai apsidžiaugė. Laukti buvo gerokai įkyrėję. Su vyru išsiruošė į „Maximos“ bazę nusipirkti skanėstų, mažų sauskelnių, higienos smulkmenų. 2 valandų „šopingas“ pakoregavo planus: 21 valandą vakaro nubėgo vaisiaus vandenys.
Sausio 8 ankstų rytą, 3.27 val. visi palaimingai atsiduso, gydytojos rankose – apvalutė, graži mergytė Vesta. Ūgis 55 cm, svoris – 3 960 g. Visas personalas pripažino, kad šis gimdymas buvo pavyzdinis. Gal tėtis nufilmuotą juostą skirtų mokomiesiems tikslams?“
Sausio 8 gimė Vestutė, fotoreportažą iš gimdymo skubiai įkėlėme į maketą ir žurnalą atidavėme į spaustuvę. Malonu prisiminti šį jaudulį, kuris paskui per 14 metų žurnalo leidimo pasikartojo dar ne kartą – juk turėjome (ir turime) įvairių tęstinių projektų, kai tekstų gimimas priklauso nuo herojų sveikatos, nuotaikos ir pan.
Kitame numeryje papasakosime, kaip dabar gyvena 14 metų Vesta.
Iki,
„mamos“
Gretos Skaraitienės nuotr.