Kūdikiai ir maži vaikai pramiega daugiau kaip pusę savo gyvenimo. Ramu ir paprasta? Anaiptol. Vaikų miegas toks turiningas, veiklus, aktyvus – spalvingesnis už suaugusiojo dieną! Kai kurias paslaptis apie vaikų miegą mums padės įminti gero miego ambasadorė neurologė Rūta Praninskienė.
Kodėl vaikams taip svarbus miegas ir ar tikrai jie būtent miegodami auga?
Miegas yra aktyvus biologinis procesas, ypač svarbus vaikams ankstyvojo vystymosi metu. Tam tikromis miego fazėmis vyksta neuroendokrinologiniai procesai – sintetinamas augimo hormonas, miego hormonas melatoninas ir kiti, o dienos metu įgyta informacija patenka į ilgalaikę atmintį.Kadangi būtent miego metu išsiskiria augimo hormonas, galimapatvirtinti – taip, vaikai auga miegodami.
Miego problemos – vienas iš dažniausių tėvų skundų. Daugelis kūdikių nuo pirmųjų gyvenimo dienų blogai miega – dažnai prabunda, verkia. Šeima pakliūva į ydingą ratą – sutrinka tėvų miegas, o kūdikių miegas dar neturi cirkadinio ritmo. Ši problema aktuali visose populiacijose. Sprendimo būdai gana įvairūs. Pavyzdžiui, japonai mano, kad nubusti naktį kūdikis gali net 4–5 kartus ir gydymo nereikia.
Jau labai anksti matyti, ar vaikas turės miego problemų, ar ne. Tai mama gali nujausti net būdama nėščia! Vienas naujagimis miegos pagal vadovėlius – pavalgys, miegos, pavalgys, miegos. Jam nesutrukdys nei šviesa, nei garsai. O kitas miegos neramiai, jautriai, trūkčios, verkšlens. Vaikai, sergantys nervų ligomis (cerebriniu paralyžiumi, nervų-raumenų ligomis, regos sutrikimais) bei lėtinėmis kitų sistemų ligomis, labai dažnai turi kombinuotų miego sutrikimų.
Vaiko miegas sutrinka, kai prasideda kokios nors ligos – mažakraujystė, dideli adenoidai, tonzilės ir kitos LOR ligos, inkstų, endokrinologinės, širdies ligos, esant nutukimui.
Kartais liga glūdi giliai, dar nepasireiškė, o miegas jau sutriko. Vaikų miego sutrikimų daug, todėl tėvai turėtų gerai išmanyti, koks turi būti vaikų miegas, kiek valandų jie turi miegoti, kaip miegoti. O pamatę miego pasikeitimus (jei jie tęsiasi ilgiau nei mėnesį), apie tai turi pasakyti gydytojams. Miegą trikdo ne tik ligos, bet ir vaiko psichologiniai išgyvenimai. Mažų vaikų miego sutrikimų priežastys dažniausiai ir būna psichoemocinės, neuropsichologinės. Pavyzdžiui, mama pradėjo dirbti, vaiką paliko auklei. Vaikutis naktį pradeda prabudinėti, prašosi į tėvų lovą, nes taip nori kompensuoti prarastą dėmesį. Jei taip atsitinka, kentėti nereikia (kenčia visa šeima, nes nemiega vaikas, nemiega ir tėvai). Užtenka pasikalbėti su specialistu, pasitarti, ir viskas gali stoti į vietas. Gal tokiam vaikui reikia pailginti užmigimo ritualus, ir jo miegas pagerės?
Kai blogai miega labai maži vaikai, jų dažniausiai nė nereikia tirti, pakanka pasikalbėti su tėvais apie vaikų miego eigą.
Į kokį specialistą kreiptis dėl vaiko miego sutrikimų?
Paprastai miegas – ta sritis, į kurią mažai kreipiama dėmesio. Kai kūdikis auga, tėvams svarbiausia – ūgis, svoris, kuo maitinti. Retai kuris gydytojas paklausia mamos apie kūdikio, vaiko miegą, kai šeima ateina į konsultacijas. Kūdikiams tikrina raumenų tonusą, ar ne kreivos kojos, ar priaugo svorio, o miegas pamirštamas. Nors iš tikrųjų vaiko miegas – labai svarbus sveikatos, raidos rodiklis.
Jeigu miego sutrikimai vargina daugiau nei mėnesį ir sutrikdo normalų šeimos ritmą, reikėtų apie tai pasakyti šeimos gydytojui ar pediatrui. Pastarieji parašys siuntimą specialisto (vaikų neurologo) konsultacijai. Šis, jei reikės, nusiųs atlikti tyrimo į miego laboratoriją. Pirmoji vaikų miego tyrimų laboratorija Lietuvoje pradėjo veikti VU Vaikų ligoninėje, Neurologijos skyriuje prieš 4 metus. Čia taikomas polisomnografijos metodas, jo metu registruojami įvairūs parametrai, reikalingi miegui įvertinti – galvos smegenų veikla, akių judesiai, kvėpavimo gilumas bei dažnis, deguonies įsisotinimas miego metu, judesiai (vartymasis, miego pozos), kvėpavimo pobūdis (kvėpuoja pilvu ar krūtine), kvėpavimo sustojimai, knarkimas, širdies veikla. Dėl sutrikusio kvėpavimo miego metu, knarkimo, kvėpavimo pauzių smegenys fiksuoja mikroprabudimus, tai parodo aparatūra. Tokių mikroprabudimų vaikas nejaučia, o tėvai, kad ir kaip atidžiai žiūrėtų į miegantį vaiką, gali pastebėti tik muistymąsi. Deja,tokie mirkoprabudimai sutrikdo miegą, ir vaikas, nors ir išmiegojęs pakankamai valandų, būna nepailsėjęs. Mūsų laboratorijoje tiriami vaikai, kurių tėvai negali apsispręsti – operuoti ar neoperuoti adenoidų. Po miego tyrimo tampa aišku, kiek adenoidai trikdo miegą ar kiek pavojingas vaiko nutukimas.
Tyrimas prasideda apie 20–21 valandą. Miego pradžia derinama su įprastu vaiko užmigimu. Vaikutį paguldome ir uždedame elektrodus ant galvytės, kojų, smakro, krūtinės.
Tyrimas vyksta naktį, trunka 8–12 valandų. Vaikas miega, mamai ištiesiame lovą šalia. Visus parametrus fiksuoja aparatūra, vaiką filmuoja kamera. Gretimoje palatoje budi seselė ir stebi monitoriuje registruojamas kreives, pataiso elektrodus, kurie praranda kontaktą. Ryte po tyrimo analizuojame, ką užfiksavo aparatūra. Analizė trunka apie 4 valandas. Turime peržiūrėti ir filmuotą medžiagą, kaip vaikas vartėsi, judėjo.
Dažnai šioje laboratorijoje tiriami vaikai, kurie turi komplikuotų miego sutrikimų. Pavyzdžiui, paaugliai, kurie blogai užmiega ir kuriems dažnai skauda galvą. Pradėjus klausinėti, gilintis, pasirodo, kad vaikas užmiega tik paryčiais ir nuolat prabunda. Miego sutrikimai būdingi hiperaktyviems vaikams, jie gali iš vakaro neužmigti 2–3 valandas.
Kas tai yra Jūsų minėtas cirkadinis ritmas?
Žmogus yra gamtos dalelė, ir jo egzistencija susideda tarsi iš dviejų ciklų – iš būdravimo ir miego. Taip esame prisitaikę gyventi gamtoje, kurioje cikliškai keičiasi diena su naktimi. Dėl šviesos ir tamsos kaitos žmogaus organizme išsiskiria svarbus hormonas – melatoninas. Šviesa slopina šio hormono sintezę ir dėl to jo koncentracija dienos metu yra žema. Didžiausia koncentracija yra nakties metu, o pikas būna 2–4 val. nakties. Todėl hormonas vadinamas „miego hormonu“, kurio sekrecija yra kintanti (cirkadinė). Galvos smegenyse yra branduoliai, kurie reguliuoja tą keliaujantį šviesos srautą, tai vidinis mūsų laikrodis, kuris tarsi mus suskirsto į vyturius ir pelėdas.
Žmonija, atradusi šviesą, dirbtinai prailginusi dieną, išderino šio miego hormono sintezę. Melatonino sintezė sutrinka ne tik ilgai vakarojantiems prie kompiuterio ar televizoriaus, bet ir dažnai keliaujantiems per laiko juostas ar dirbantiems pamaininį darbą, sergantiems tam tikromis galvos smegenų ligomis, vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl prasideda miego sutrikimai.
Yra žinoma, kad dar vaisiaus organizme 6–18 nėštumo savaitę pradeda formuotis sudėtingas miego hormono melatonino sintezės kelias, bet pats vaisius hormono nesintetina. Vaisius melatoninu aprūpinamas per placentą iš motinos organizmo, o vėliau gauna su motinos pienu, jeigu yra maitinamas krūtimi. Taigi vaisiaus ir kūdikio cirkadinis ritmas priklauso nuo motinos aplinkos, kurioje ji būna. Todėl labai svarbus veiksnys yra teisingas motinos cirkadinis ritmas. Atlikti klinikiniai tyrimai įrodė, kad išnešiotų naujagimių miego hormono sekrecija neturi cirkadinio ritmo iki 9–12 savaičių, o neišnešiotiems naujagimiams šis ritmas susiformuoja dar 2–3 savaitėmis vėliau.
Mamos, besilaukdamos kūdikėlio, turi stengtis gerai išsimiegoti, išlaikyti normalų tą miego-budrumo ritmą.
Po gimimo melatonino sistemos branda vyksta gana lėtai, nes tik apie 6 mėnesį melatonino koncentracija sudaro 25 proc. suaugusiųjų kiekio. Sudėtingi fiziologiniai procesai, vykstantys žmogaus organizme nuo pat gyvybės užsimezgimo, turi įtakos ir miego-būdravimo ritmui.
Ar miegą galime sprausti į rėmus? Juk vienam suaugusiajam pakanka 6 valandų miego, kitam ir 9 per mažai. Kaip vaikams?
Kuo žmogus jaunesnis, tuo daugiau reikia miego. Kiekvienas iš mūsų turime genetiškai lemtą miego hormono melatonino kiekį ir esame vyturiukai ar pelėdos. Yra individualus miego trukmės poreikis. Kai kurie vaikai net nuo 2–3 metų nemiega dienos metu ar miega labai trumpai. Maždaug iki 1,5 metų vaikai miega dieną du kartus.
Naujagimiai (iki 1 mėn.) miega 16–20 valandų per parą, o būdrauja 1–2 valandas. Miego metu galima matyti, kaip jie varto akių obuolius, dūsauja, šypsosi, keičia kvėpavimo dažnį, stena, šūkčioja, niurna, trūkčioja įvairios kūno dalys.
Kūdikiai (nuo 1 mėn. iki 1 metų) miega 14–15 valandų iki 6 mėnesių ir 13–14 valandų nuo 6 mėnesių iki metų.
Maži vaikai (1–3 metų) miega 12 valandų per parą, o pietų miegas trunka nuo 1,5 iki 4 valandų per 1–2 kartus.
Priešmokyklinukai (3–6 metų) miega 11–12 valandų ir dieną nemiega nuo 4–5 metų.
Mokyklinukai (6–12 metų) miega 10–11 valandų.
Paaugliai (nuo 12 metų) turėtų miegoti 9 valandas, bet šiuo metu jų miegas sutrumpėjo iki 7 valandų. Kompensuodami miego trūkumą paaugliai miega savaitgaliais iki vidurdienio, bet tai nėra geras miegas, kuris būna pirmoje nakties pusėje. Todėl blogėja atmintis, dėmesys, nuotaika. Atsiranda mokymosi problemų.
Kur ir kaip turėtų miegoti kūdikis?
Yra keli variantai, kur kūdikis miegos: savo kambaryje, savo lovytėje tėvų miegamajame ar tėvų lovoje. Visi kūdikiai turėtų būti guldomi ant nugaros, kad būtų sumažinta staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizika.
Kūdikis užmigs daug lengviau ir greičiau, jei guldysite jį miegoti tada, kai jis duoda jums suprasti, kad jau pavargo, todėl išmokite atpažinti savo kūdikio mieguistumo ženklus.Kai kurie kūdikiai, kai yra pavargę, tampa nervingi arba verkia, kiti trina akis, tampo ausis, glaustosi.
Kada kūdikis jau turėtų naktį nebesikelti valgyti?
Miegodami kūdikiai trūkčioja, šypsosi ir leidžia garsus. Iš šių požymių aišku, kad jie yra aktyvaus miego fazėje. Pereidami iš aktyviojo į pasyviąją miego fazę kūdikiai gali atrodyti bebundantys. Tėvai neturėtų to suprasti kaip signalo pamaitinti arba perrengti, nes kūdikis toliau miega. Reikėtų bandyti šį perėjimą tiesiog ramiai išlaukti.
Dalis 6 mėnesių kūdikių fiziologiškai gali išmiegoti visą naktį ir nebereikalauja naktinių maitinimų. Tačiau 25–50 proc. kūdikių ir toliau keliasi naktį. Svarbu suprasti, kad visi kūdikiai pabunda trumpam nuo 4 iki 6 kartų per naktį. Kūdikiai, kurie sugeba patys nusiraminti, trumpai prabudę naktį, lengvai patys ir užmiega. Kiti kūdikiai pažadina savo tėvus ir be pagalbos nesugeba užmigti. Daugybei tokių kūdikių išsivysto netinkamos miego pradžios asociacijos, todėl jiems sunku užmigti patiems. Tai dažniausiai yra tėvų elgesio rezultatas: jie migdo kūdikį nešiodami, supdami ar tiesiog pasiimdami į savo lovą. Bėgant laikui kūdikiai gali tapti priklausomi nuo tokios tėvų pagalbos užmiegant. Nors tai nėra miego problema, tačiau pačiam kūdikiui gali kilti sunkumų užmigti nakties metu.
Daugybė 2–3 metų vaikų ir toliau prabunda nakties metu. Kad ir kaip būtų, vaikas, kuris neišmoko užmigti savarankiškai, nesugebės užmigti be tėvų pagalbos. Paprastai 2–3 metų vaikai pereina iš kūdikio lovelės į lovą, tačiau jei šis pokytis įvyksta per anksti, jis gali sutrikdyti miegą – iki tol ramiai naktį miegojęs vaikas pradės prabudinėti.
Kokia pietų miego prasmė? Ne visi vaikai jį mėgsta…
Pietų miegas reikalingas vaikui pailsėti, kad atgautų fizines jėgas, pailsėtų emociškai, nurimtų, apdorotų patirtus įspūdžius. Manoma, kad dienos miegas reikalingas iki 4–5 metų. Tinkamiausias laikas dienos miegui yra tarp 13–14 valandos ir ne vėliau 16 valandos, jei vaikas miega vieną kartą.Jau nuo 11–12 mėnesių reikėtų stengtis, kad rytinis 10–11 valandos miegas nunyktų, o atsirastų ilgesnis 13–14 valandos pietų miegas, kuris sutampa su fiziologine miego duobe. Pietų miegas neturi trukti labai ilgai, kad nenusitemptų „į naktį“. Tada vaikas po pietų miego prabunda tarsi apdujęs.Patariama ilgai pietų miego įmigusį vaiką pažadinti, kitaip vaikas išmiegos sau skirtas valandas ir nepilnavertiškai miegos naktį. O vaikams naktį nemiegoti labai nesveika. Kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau kompensuoti blogą nakties miegą. Suaugęs žmogus gali nemiegoti per naktį, užtat atsigriebs kitą naktį ir miegos ilgiau. Vaikams taip nebūna.
Vaikas vakarais jokiu būdu nenori eiti miegoti, migdymas tampa ištisa drama. Ką patartumėte?
Vaiko migdymo problemos šeimą labai išvargina. Labiausiai ėjimo miegoti dramos būdingos 3–6 metų vaikams. Svarbu suvokti, kad negalite priversti vaiko eiti miegoti, tačiau galite padėti vaikui užmigti daug lengviau ir greičiau. Kaip ir daugumos kitų įgūdžių, vaikas turi mokytis užmigti, ir tai užima laiko – paruoškite save sunkiam darbui.
Prieš pradėdami naują migdymo programą, pakalbėkite su vaiku ir paaiškinkite, ko iš jo tikitės. Pokalbis neturi būti ilgas ir sudėtingas. Pasakykite, kad nuo šiol miegoti vaikas eis visada tuo pačiu laiku ir bus laikomasi tam tikrų taisyklių.
Pirmiausia nustatykite ėjimo miegoti laiką. Reguliarus ėjimo miegoti laikas reikalingas tam, kad nusistovėtų vaiko vidinis laikrodis. Visi tėvai atpažįsta signalus, kuriuos vaikas siunčia užsinorėjęs miego. Reikėtų parinkti tokį guldymo laiką, kuris tinkamiausias vaikui. Deja, dažniausiai tėvai nustato sau patogų vaiko ėjimo miegoti laiką. Kaip ir suaugusieji, taip ir vaikai yra vyturiukai ir pelėdos – į tai reikia atsižvelgti. Jei vaikas tampa mieguistas apie 21 valandą, vadinasi, jo guldymo laikas ir turėtų būti ankstyvas. O vakare aktyvūs pelėdžiukai gali būti guldomi ir apie 23 valandą. Jei užsibrėšite anksti migdyti pelėdžiuką, garantuotai kils „ėjimo miegoti kovos“. Todėl pirmiausia vaikams geriausia nustatyti ėjimo miegoti laiką pusvalandžiu vėliau, nei jie šiaip paprastai užmiega. Pirmiausia užfiksuokite, kelintą valandą vaikas užmiega.
Pridėkite pusvalandį – tai bus laikinas guldymo laikas. Jei norėtumėte, kad vaikas eitų miegoti 20:30, bet jis paprastai užmiega iki 22:30, parinkite 22:30 – kaip laikiną jo ėjimo miegoti laiką. Tai padės vaikui lengviau išmokti greitai užmigti vos atsigulus į lovą. Kai vaikas išmoksta lengvai ir greitai užmigti laikinu ėjimo miegoti laiku, tuomet galite pradėti ankstinti ėjimo miegoti laiką po 15 minučių kas keletą dienų. Tik neskubėkite. Jei per greitai atkelsite ėjimo miegoti laiką, visa sistema gali sugriūti.
Nustatykite nuolatinį ėjimo miegoti režimą. Rutina turėtų susidaryti iš ramių ir malonių užsiėmimų – vonios, švelnaus masažo ar pasakėlės. Rutiną sudėliokite taip, kad paskutinė veikla (prieš pat užmigimą) būtų vaiko mėgstamiausia. Tada vaikas bus motyvuotas eiti į lovą, nes žinos, kad dar laukia didžiausias malonumas, pavyzdžiui, keli puslapiai skaitymo.
Ignoruokite skundus ar protestus, tokius kaip „dar nesu pavargęs“ ar „dar nepabaigiau piešinuko“. Diskutavimas niekur neveda. Atėjus nustatytam laikui šaltakraujiškai pasakykite: „Laikas ruoštis į lovą“. Ir pradėkite ritualus. Kai visi ritualai atlikti, lopšinės sudainuotos, pasakos pasektos, o vaikas jaukiai guli apklotas, išeikite iš kambario.
Svarbu, kad išeitumėte iš kambario, kol vaikas nemiega, nes tai padeda jam užmigti pačiam. Svarbu pajausti ribą.
Jei vaikas verkia ar kviečia jus, bet lieka savo lovoje, priminkite jam vieną kartą, kad laikas miegoti. Jei jis vis tiek liūdnas, užsukite į kambarį „patikrinti“. Kai kuriems vaikams tokie „patikrinimai“ labai reikalingi. „Tikrinimas“ – tai trumpas apsilankymas vaiko kambaryje, kuris įrodo vaikui, kad tėvai niekur neišėjo, kad vaikas jiems rūpi. Vizitai turėtų būti trumpi (iki 1 minutės) ir… nuobodūs. Jei įėję vaiką glostinėsite, guosite, myluosite, mažasis garantuotai pradės tuo manipuliuoti. Zirs, kad tik ateitumėte ir vėl.
Jei vaikas išlipa iš lovos ar išeina iš savo kambario, ramiai nuveskite jį atgal į lovą. Jei „pabėgimai“ iš lovos tik dažnėja, leiskite vaikui suprasti, kad jei jis vėl atsikels, uždarysite miegamojo duris. Jei vaikas išlipa iš lovos, paguldykite jį atgal ir trumpam (1 min.) uždarykite duris. Po skirto laiko, duris atidarykite. Jei vaikas lovoje, pagirkite jį ir palikite duris atidarytas. Jei jis atsikėlęs, paguldykite jį atgal ir vėl uždarykite duris, bet palikite jas uždarytas ilgiau, vis pridėdami po keletą minučių kiekvieną kartą, kai jis atsikelia.
Kai vaikas atsibunda ryte, apdovanokite jį (lipduku ar pagyrimu) už tai, kad vakare nezirzdamas užmigo. Svarbiausia – būkite nuoseklūs ir nepasiduokite. Pirmi keli vakarai gali būti sunkūs, pagerėjimą turėtumėte pajusti per keletą savaičių.
Miego taisyklės
Nereikia migdyti. Pirmoji ir pagrindinė taisyklė – vaikas turi užmigti pats. Paglostyti, pamyluoti galima ir reikia, tačiau užmigti vaikas turi be kratymų, be supimų, be tėvų rankų laikymo, be nuolatinio glostymo ar kitų veiksmų.
Visi ritualai galimi iki užmigimo momento. Svarbu, kad vaikas užmigtų pats. Paguldykite vaiką į lovytę snūduriuojantį, ir jis ramiai pats užmigs. Ne visi tai išmoksta greitai, to reikia mokyti. Išmokę užmigti vaikai vėliau turės gerokai mažiau miego eigos problemų, rečiau prabus naktį, o prabudę – patys užmigs.
Lova skirta miegoti. Lovoje vaikas turi tik miegoti. Gulimas į lovą jam turi asocijuotis tik su vienu – miegojimu, o ne valgymu ar žaidimu. Dabartinės lovytės atlieka maniežo funkcijas, apkarstytos girliandomis, žaislais. Taip būti neturėtų.
Miego ritualai – privalomi. Gero miego paslaptis – kas vakarą pasikartojantys, raminantys veiksmai, kuriais vaikas informuojamas –netrukus eisi miegoti. Vakarienė, maudynės, dantų valymas, apsirengimas pižama, knygelės skaitymas, lopšinė – visa tai yra miego ritualai. Mažiems hiperaktyviems vaikams labiau tinka ne pižamos, o miegmaišiukai, kurie neleidžia naktį vartytis, blaškytis. Tai aktualu ir iki 6 mėn., kai daugybė kūdikių naktį skeryčiojasi rankomis dėl Moro reflekso (stresinis refleksas, kai kūdikis staiga išskečia rankutes į šonus).
„Miego draugas“. Minkštas žaisliukas, skudurėlis, su kuriuo vaikas miega – irgi priskiriamas prie miego ritualų. Kartais net to „miego draugo“ vaizdas ar kvapas vaiką pradeda migdyti.
Guldykite anksti. Vaikui pats geriausias yra pirmos nakties dalies miegas. Tuomet gausiausiai išskiriami įvairūs hormonai, tarp jų ir svarbiausias vaikui – augimo hormonas. Trečioje–ketvirtoje gilaus miego stadijoje per dieną sukaupta informacija perkeliama į ilgalaikę atmintį. Tai itin svarbu mokyklinukams. Nervų sistema geriausiai pailsi, kai vaikas atsigula miegoti gana anksti.
Guldykite tuo pačiu laiku. Jeigu vaikas neturi jokių miego problemų – be vargo užmiega, ramiai ir giliai miega, nesunkiai prabunda, tuomet galima vieną-kitą kartą pažeisti režimą (paguldyti vėliau). Jei vaikas jautresnis, jo miego ritmas turi būti labai reguliarus – paklaida gali būti tik viena valanda.
Miego trūkumo požymiai
Per pastarąjį šimtmetį žmogaus miego trukmė pastebimai sutrumpėjo, pablogėjo miego kokybė, vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių skundžiasi miego sutrikimais. Tiek mokslininkai tvirtina, tiek gyvenimo patirtis rodo, kad vaikai, kuriems trūksta miego, patiria įvairių problemų: sutrinka jų sveikata, smegenų funkcijos, ypač susijusios su dėmesio sukaupimu, sumažėja imunitetas, sutrinka apetitas.
Kiekvienas vaikas, kuriam trūksta miego (ar miegas buvo nepilnavertis), elgiasi skirtingai. Vienas akivaizdžiai būna mieguistas – žiovauja, trina akis, gulinėja, yra vangus, ryte jį reikia žadinti, keliasi sunkiai, mielai dar miegotų. Kitas, atvirkščiai, gali tapti perdėm aktyvus, irzlus, piktas. Kai vaikas pradeda eiti į mokyklą, blogas miegas labai greitai pradeda atsispindėti mokslo rezultatuose. Didžiulį nerimą gydytojams kelia paauglių miegas, kuris pastaruoju metu yra sutrumpėjęs iki 7 valandų. Virtualus gyvenimas sutrumpino paauglių miegą 2–3 valandom! Tai labai daug. Be to, kad išsėdėtų prie kompiuterio, paaugliai naudoja stimuliatorius – kavą, energetinius gėrimus.
Kai pakalbame su paaugliais, paaiškėja, kad dauguma savaitgaliais nueina miegoti 2–3 valandą. Tai katastrofa! Nuėję gultis 3 val., paaugliai miega iki 12–13 val., tėvams atrodo – išsimiegojo. Tačiau svarbiausias vaikui – pirmos nakties dalies miegas. Jei vaikas atsigulė paryčiais, jis galės pamiegoti tik antros nakties dalies miegu, kuris nėra visavertis. Tokie cirkadinio ritmo poslinkiai ypač kenkia sveikatai: imuninei sistemai (atsparumui ligoms), sutrikdomas organizmo metabolizmas (atsiranda nutukimas).
Kodėl sunkiai užmiega
Vaiką kartais sunku užmigdyti dėl daugybės patirtų įspūdžių, įtampos, įsiaudrinimo.
Yra vaikų, ilgai neužmiegančių dėl įvairių baimių: tamsos, griaustinio ir kitų garsų bei pojūčių, kuriuos sukuria laki jų vaizduotė.
Miegą trikdyti gali užsikimšusi nosis, adenoidai, alergija, pakilusi kūno temperatūra, dygstantys dantys.
Nemažos reikšmės turi ir aplinka: vaikai blogiau miega karštame, tvankiame, triukšmingame kambaryje.
Kad „neišsimuštų“ iš ritmo, vaikas ir namie, ir darželyje turėtų laikytis tokios pat dienotvarkės. Ne veltui darželių auklėtojos teigia, kad su vaikais sunkiausia susitarti pirmadieniais.
Miegas su planšete po galva
Dr. Rūta Praninskienė daug metų domisi cirkadiniu ritmu, apsigynė apie tai disertaciją. Rudenį gydytoja lankėsi miego sutrikimų kongrese Valensijoje, kur buvo skambinama pavojaus varpais – mūsų cirkadiniam ritmui iškilo grėsmė, o didžiausią pavojų kelia naujosios IT technologijos.
Atlikti tyrimai negailestingi – atėjus IT amžiui, kai žmonės prie kompiuterių, planšečių ir mobiliųjų telefonų praleidžia marias laiko, prasidėjo tikra miego sutrikimų epidemija. Tai paaiškinama paprastai – atsiradus galimybei daugybę darbų nuveikti kompiuteriu (ir ne tik dirbti, bet ir bendrauti bei pramogauti), žmonės tą veiklą „nutempia“ į naktį. Kadangi ekranai šviečia, smegenys negauna signalo gaminti miego hormoną melatoniną, kuris organizmui būtinas. Nors kompiuterių ir mobiliųjų telefonų ekranai, regis, švyti silpnai, bet tos šviesos visiškai pakanka sutrikdyti cirkadiniam ritmui. Ištirta, kad melatoninas nesigamina net esant menkai 10 liuksų šviesai. Beje, naktinės lemputės, kurias tėvai palieka vaikams įjungtas, kad nebijotų miegoti vieni, turi skleisti silpnesnę nei 10 liuksų šviesą.
Sumažėjus melatonino gamybai, sutrinka užmigimas, miegas nusitęsia ilgiau. Labiausiai tai veikia paauglius, nors dabar ir mažesni vaikai užmiega su planšetėmis rankose.
Atrodo, nieko baisaus – vėliau užmigs, ryte ilgiau pamiegos, o jei nepamiegos, tai dieną nusnūs ar žiovaudamas pravaikščios, kol kitą vakarą anksčiau atsiguls. Viskas daug sudėtingiau – cirkadinio ritmo sutrikdymas sukelia labai sunkias neurodegeneracines ligas – išsėtinę sklerozę, Parkinsono ligą, ankstyvą Alzheimerio ligą, nutukimą. Sutrinka medžiagų apykaita, organizmas pradeda gaminti jam nebūdingus antikūnus prieš savo nervų audinį, prasideda autoimuniniai procesai.
Tėvai turėtų žinoti, kad pietų miegas ar ilgas rytinis miegojimas (iki pietų savaitgaliais) niekada neatstos nakties pradžios miego, kurio metu gaminasi svarbūs vaikui hormonai. Dienos miego metu vaikas tik pailsi, o naktį jis iš tikrųjų auga, bręsta, apdoroja informaciją. Net ir laikrodžių perstūmimas valanda pirmyn ar atgal labai sutrikdo cikadinį ritmą, tai ką kalbėti apie naktinėjimus prie kompiuterio. „Net mūsų ligoninėje nuo miego sutrikimų gydomi vaikai naktimis po antklodėmis siuntinėja žinutes, žaidžia telefonu“, – sako gydytoja. Kokių priemonių imtis? Tikriausiai aiškinamųjų, o jei nepavyksta – drastiškų: prieš miegą prašyti palikti mobilųjį ir planšetę kitame kambaryje, patiems išjungti stacionarųjį kompiuterį, neleisti sėdėti prie monitorių bent valandą iki miego. Prasidėjus rimtoms ligoms kelio atgal paprasčiausiai nebebus…
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
