Prieš gimdamas kūdikis būna saugioje aplinkoje. Vos gimus jo virškinimo sistemą užpuola milžiniški bakterijų kiekiai, ir jo virškinimo traktas turi su jais susitvarkyti. Reikia bent 3 metų, kad kūdikio žarnyne susiformuotų stabili ekosistema. Apie šią ekosistemą galima galvoti kaip apie džiungles, kur motinos pienas padeda tinkamus pagrindus, palaikydamas tolesnį vaiko imuninės sistemos vystymąsi.
„Daug lengviau pasodinti tinkamus medžius atogrąžų miškuose nei mėginti pasodinti eglę ten, kur ji negalės įleisti šaknų. Motinos piene yra labai daug prebiotikų – oligosacharidų, palengvinančių naudingųjų bakterijų augimą kūdikio virškinimo trakte. Iki 70 proc. žmogaus imuninių ląstelių susitelkia apie virškinimo sistemą. Jei vaiko ekosistema susiformavo tinkamai, netgi nedideli nukrypimai, tokie kaip laikinas antibiotikų vartojimas, nepadarys didelės žalos,“ – apie motinos pieno vaidmenį pirmosiomis kūdikio gyvenimo dienomis pasakoja dr. Berndas Stahlis, Nutricia Research Motinos pieno tyrimų skyriaus direktorius. Daugiau nei 20 metų jis vykdo motinos pieno mokslinius tyrimus ir yra daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių autorius.
Jis pripažįsta, kad tyrinėdami motinos pieną, mokslininkai kasdien atranda ką nors naujo: pavyzdžiui, praėjusiais metais motinos piene buvo rasta 600 naujų baltymų.
„Nepaisant to, kad gydytojai jau seniai pastebėjo, jog motinos pienu maitinami kūdikiai vystosi geriausiai, apie motinos piene esančių bifidobakterijų svarbą daug sužinota tik pastaraisiais dešimtmečiais. Dėl sudėtingos cheminės formulės motinos pienas yra nuostabiausias ir paslaptingiausias skystis pasaulyje“, – sako dr. B. Stahlis.
Neišnešiotiems naujagimiams mityba ypač svarbi
Visame pasaulyje kas antrą sekundę gimsta neišnešiotas kūdikis. Kiekvienais metais Baltijos šalyse per anksti gimsta apie 3 500 kūdikių, o Lietuvoje – apie 1500. Šie mažyliai, be gresiančios rizikos neišgyventi, taip pat dažniau susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis augdami. Nors dėl medicinos pažangos šiandien neišnešioti kūdikiai turi daugiau galimybių išgyventi nei prieš 20 metų, mokslininkai, motinos pieno tyrėjai ir neonatologai pabrėžia, kad neišnešiotiems kūdikiams ankstyvame gyvenime suteikta tinkama mityba yra svarbiausia, siekiant išgyvenimo ir kokybiško gyvenimo ateityje.
„Prieš kurį laiką daugiausia dėmesio buvo skiriama „techninėms“ sveikatos problemoms, su kuriomis susiduria neišnešioti kūdikiai, pvz., kvėpavimo sutrikimams. Šiandien specialistai pripažįsta esminę tinkamos mitybos svarbą. Kad liktų gyvas, kūdikis turi augti. Palyginus su kūdikiais, kurie ir toliau auga tinkamiausioje aplinkoje, t. y. motinos įsčiose, neišnešioti kūdikiai, atsidūrę neįprastoje aplinkoje, vystosi lėčiau. Be to, neišnešiotų kūdikių mitybos poreikiai yra didesni, pvz., jiems reikia kur kas daugiau baltymų ir energijos, kurie būtini spartesniam augimui ir ypač smegenų vystymuisi ir brendimui. Štai čia slypi paradoksas: svarbus kiekvienas pieno lašas, tačiau kūdikio skrandis negali priimti motinos pieno tokiu kiekiu, kuris jam iš tikrųjų reikalingas. Net gaudami tinkamą medicininę priežiūrą neišnešioti kūdikiai neišgyvens, jei nebus patenkinti visi jų mitybos poreikiai, todėl kartais motinos pieną reikia pagerinti, praturtinti “ – aiškina prof. dr. Ruurdas van Elburgas, Nutricia Research „Early Life Nutrition“ vyriausiasis gydytojas ir Amsterdamo universiteto ankstyvosios mitybos profesorius.
Pieno bankai – išeitis negalinčioms žindyti mamoms
Gydytojas dr. Arūnas Liubšys, Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas, taip pat neabejoja motinos pieno nauda neišnešiotų kūdikių vystymuisi: „Kiekvieną dieną gydytojai deda visas pastangas, kad neišnešioti kūdikiai būtų sveiki ir gerai jaustųsi, tačiau mityba turi lemiamą poveikį jų vystymuisi.
Deja, ne visos motinos, pagimdžiusios neišnešiotus kūdikius, turi pakankamai pieno: šiuo atveju labai svarbus donoro pieno prieinamumas, nes tai leidžia naujagimius aprūpinti vertingomis maistinėmis medžiagomis, kurių yra motinos piene, net jei mama neturi savo pieno“.
Gydytojas džiaugiasi, kad šį pavasarį Vaikų ligoninės Neonatologijos centre duris atvėrė donorinio motinos pieno bankas. Jau turime visą būrį mamų, nuostabių moterų, kurios dovanoja savo pieną kitiems kūdikiams.
„Donoriniai motinos pieno bankai yra skirti tam, kad mes galėtume aprūpinti motinos pienu sergančius arba neišnešiotus naujagimius, kuriems labiausiai to reikia. Svarbiausias Pieno banko uždavinys ir tikslas yra užtikrinti, kad visi naujagimiai, kurie yra gydomi arba auginami dėl savo mažo svorio mūsų ligoninėje, gautų tik savos mamos arba donorinį motinos pieną. Džiaugiamės, kad nepraėjus nei pusei metų, šį tikslą mums pavyko pasiekti”, – komentuoja gydytojas.
Be Vaikų ligoninėje esančio, Lietuvoje veikia dar vienas Pieno bankas Kaune, atidarytas praėjusių metų pabaigoje.
Svarbu, kad pirmosios gyvenimo valandos būtų sočios
Pasaulyje yra atlikta daugybė tyrimų, stebėjimų ir eksperimentinių darbų, kurių pagrindu yra daroma prielaida, kad jeigu naujagimis, ypač neišnešiotas, nuo pirmųjų gyvenimo valandų negauna pakankamai maisto, tikėtina, tai gali atsiliepti tolimesniam jo vystymuisi: jo protinei veiklai, intelektui, galimybei adaptuotis prie normalaus gyvenimo.
„Kai kūdikis gimsta neišnešiotas, jo angliavandenių, baltymų, riebalų rezervai būna labai menki. Tad mes stengiamės neišnešiotus naujagimius kuo greičiau pradėti maitinti, stengdamiesi užtikrinti jų mitybos poreikius. Problema yra ta, kad jie iš karto negali pilnai įsisavinti maisto, kaip galėtų išnešiotas naujagimis. Reikia laiko, kad jų nebrandus žarnynas pamažu priprastų prie motinos pieno (juk mamos įsčiose žarnynas pieno negauna). Ir dėl to tenka juos iš dalies maitinti į veną (toks maitinimas vadinamas parenteriniu) ir po truputėlį duoti mamos pieno. Iš pradžių kelis lašus, tų lašų skaičių didinant, kol galų gale galima visiškai atsisakyti maitinimo į veną”, – sako dr. A. Liubšys.
Motyvuodamas, kodėl svarbu nuo pirmųjų valandų neišnešiotam kūdikiui duoti motinos pieno, jis išskiria kelis dalykus. Pirma – kuo anksčiau neišnešioti kūdikiai pradedami maitinti motinos pienu, tuo greičiau subręsta jų virškinimo sistema, tuo greičiau ji pasiruošia įsisavinti motinos pieną. Antra – duodant nors kelis lašelius motinos pieno, žarnynas jau nuo pirmųjų gyvenimo minučių užsėjamas gerosiomis bakterijomis. Trečia – gerai žinoma, kad motinos pienas apsaugo neišnešiotą naujagimį nuo įvairių ligų, pirmiausia – nuo infekcijos. Na ir dar, dabar jau gerai žinoma, kad maitinimas motinos pienu lemia gerą vaiko ar net suaugusiojo sveikatą ateityje.
„Motinos pienas ne tik skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi žarnyne. Jis padeda įsisavinti maisto medžiagas, apsaugo nuo blogųjų bakterijų, padeda sintezuoti vitaminus, hormonus ir kt.”, – reziumuoja dr. A. Liubšys.
***
Apie Nutricia Research
Nutricia Research, turinti 40 metų patirtį motinos pieno tyrimų srityje, yra pasaulinė lyderė motinos pieno ir ankstyvojo gyvenimo mitybos tyrimų srityje. Bendradarbiaudama su gydytojais ir ligoninėmis, mokslininkais ir universitetais, taip pat su šios srities nuomonės ir politikos formuotojais, bendrovė atlieka tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, siekdama skatinti visuomenės supratimą apie sveikos mitybos svarbą. Atstovaudama 35 skirtingų tautybių mokslininkams ir turėdama savo mokslinių tyrimų institutus Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje, bendrovė siekia rasti specifinių mitybos poreikių sprendimus. 2016 m. Nutricia Research paskelbė 76 straipsnius mokslo žurnaluose ir pristatė 123 pranešimus įvairiuose medicinos kongresuose.
Straipsnyje minimų mokslo ir tyrimų centro ekspertų profiliai
Dr. A Liubšys, medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Įvairių tarptautinių organizacijų patarėjas bei ekspertas, tarptautinių mokymo programų bei mokymo kursų organizatorius, vadovas ir lektorius. Yra parengęs monografijų, mokymo priemonių. Profesinio domėjimosi sritis: sunkiai sergančių bei neišnešiotų naujagimių gydymas ir slauga, perinatalinės pagalbos organizavimas bei jos kokybės gerinimas.
Prof. dr. Ruurdas van Elburgas, Nutricia Research „Early Life Nutrition“ vyriausiasis gydytojas, Amsterdamo „Emma“ pediatrijos universitetinės ligoninės ankstyvojo gyvenimo mitybos, VU Amsterdamo universiteto medicinos centro profesorius. Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys: pediatrinė gastroenterologija, mityba ir neonatologija. Profesorius paskelbė daugiau kaip 125 recenzuotus straipsnius ir yra 20 knygų (skyrių) autorius. Jis yra Europos pediatrinių tyrimų draugijos (ESPR), Europos pediatrinės gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN), Tarptautinės sveikatos ir ligų vystymosi kilmės draugijos (DOHaD), taip pat Olandijos vaikų asociacijos ir Olandijos perinatalinės medicinos asociacijos narys.
Dr. Berndas Stahlis, Nutricia Research Motinos pieno tyrimų skyriaus direktorius. Jis jau daugiau nei 20 metų tyrinėja motinos pieną ir labai prisidėjo prie prebiotikų įtraukimo į ankstyvojo gyvenimo mitybą. Dr. Stahlis gavo Vokietijos masės spektrometrijos draugijos Mattaucho Herzogo apdovanojimą. Nuo 2008 iki 2017 m. jis vadovavo Europos Tarptautinio gyvosios gamtos mokslų instituto (ILSI) prebiotikų darbo grupei. Yra daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, kolegų recenzijų autorius, taip pat knygų skyrių autorius / bendraautoris. 30 patentų (bendra)išradėjas. Daugelio mokslinių organizacijų – Amerikos mitybos draugijos (ASN), Amerikos masės spektrometrijos draugijos (ASMS), Amerikos chemijos draugijos (ACS), Vokietijos biochemijos draugijos (GBM), Vokietijos masės spektrometrijos draugijos (DGMS), Europos pieno banko asociacijos (EMBA), Tarptautinio pieno genomikos konsorciumo (IMGC), taip pat Tarptautinės motinos pieno ir laktacijos tyrimų draugijos (ISRHML) – narys.
