Kiekvienas kūdikis yra nepakartojama asmenybė, su įvairiais savitumais, būdingais tik jam.
Suaugusieji turi suvokti mažylio savybes ir prie jų prisitaikyti.
Nedera norėti, kad mažoji asmenybė iš karto vykdytų visus suaugusiųjų norus, pvz.
iš karto pradėtų valgyti tai, ką suaugusieji pasiūlys
Su kiekvienu net ir tos pačios šeimos mažyliu tenka „dirbti“ skirtingai.
Susidaro įspūdis, kad pradėjus primaitinimą paprasčiausiai pritrūko kantrybės, nes „bandant įvairias konsistencijas“ mažylis nesugeba prisitaikyti ir dėl to atsisako valgyti, nes įvairios konsistencijos jam yra nepriimtinos.
Pirmojo papildomo maisto konsistencija gali būti tik viena – panaši į motinos pieną, skysta.
Pradėdama duoti tirštesnio maisto pasistenkite, kad jis būtų kuo paprastesnis, tarkime, daržovių tyrė būtų pagaminta iš vienos daržovės, o vėliau kas savaitę galima pridėti vis kitos daržovės.
Taip išmokysite pažinti įvairų skonį ir pavyks išsiaiškinti, kokio produkto kūdikis netoleruoja
Duokite tirštesnio maisto, kai kūdikis yra alkanas, nuobodžiauja.
Išsirinkite ir sau patogų laiką, nes maitinimas užtruks ilgiau nei įprastai
Tirštesnis maistas valgydinamas atskirai nuo krūties pieno, nes duodant juos kartu blogiau pasisavinama piene esanti geležis
Neskubėkite keisti siūlomo maisto skonio.
Pasitaiko, kad kūdikiai pradeda valgyti naują maistą, tik praėjus 3–4 savaitėms nuo tos akimirkos, kai jo pasiūlėte.
Joks tirštas maistas nesaldinamas, nesūdomas ar kitaip nekeičiamas jo skonis.
Kūdikis turi išmokti skirti natūralų įvairių patiekalų skonį.Kai valgydinate, stebėkite kūdikio reakciją: jeigu veidukas švyti iš pasitenkinimo, vadinasi, patiko, valgys ir kitą kartą
Svarbiausias uždavinys pradedant maitinti tirštu maistu yra išmokyti mažylį pažinti naują skonį ir nuryti, o ne prikimšti jį naujo patiekalo.
Mažylio skonis ir norai beveik kasdien keičiasi: vieną dieną jis suvalgys 10 g, kitą – 60 g ar dar daugiau
Dukra kas dvi valandas žinda dėl to, kad yra alkana ir nori nusiraminti, nes čiulpimas ne tik malšina alkį, bet ir ramina.
Mergytei gali trūkti ne tik vitaminų, bet kitų biologiškai aktyvių medžiagų, reikalingų augti.
Savo dukros gydytojo paprašykite padaryti kraujo tyrimą, būtina patikrinti, ar nėra mažakraujystės.
Taip pat su dukros gydytoju privalote aptarti ir vitamino D dukrai davimo klausimą, nes tiek kiek vitamino D yra motinos piene, sparčiai augančiam žmogučiui neužtenka.
