Mamos laukia gimstančių mergaičių jau vien todėl, kad jas galėtų puošti. O ką daryti, jei vienas po kito gimsta berniukai?
„Aš irgi su kiekvienu nėštumu tikėjausi, kad dabar gal jau bus mergaitė. Bet su vyru auginame tris sūnus. Vyriausiam Titui 12 metų, Kristupui 6 metai , o Tomočiui 5-eri“, – sako klaipėdietė Lina Zaveckienė.
Tai ne kliūtis šeimai būti stilingai. Būtent sūnų gimimas įkvėpė Liną keisti darbą ir užsiimti mėgstama veikla – drabužių modeliavimu ir siuvimu. Jos įkurta įmonė „Liza svajos“ gyvuoja jau penkerius metus.
Juoda spalva – „neskani“
„Berniukams nesiuvu tik suknelių. O visos mados tendencijos ir spalvos jiems puikiausiai tinka. Man gražu, kai šeima išlaiko vientisą stilių – ar atspalviais, ar kokiomis nors detalėmis. Savo trims sūnums nesiuvu vienodų drabužių. Juk kiekvienas vaikas individualus, noriu pabrėžti tai. Bet kai jie būna kartu, matyti, kad visų trijų drabužiai tarpusavyje susiję. Kai mūsų šeima išeina į miestą, visada traukiame praeivių žvilgsnius, esame vaikščiojanti „Liza svajų“ reklama“, – juokiasi Lina.
Ji įsitikinusi, kad visos spalvos tinka tiek vyrams, tiek moterims. Anksčiau buvo manoma, kad rožinė – tai išskirtinai mergaičių spalva. Bet pastarųjų metų tendencijos rodo, kad rožiniais marškiniais mielai puošiasi net dalykiški vyrai, jau nekalbant apie jaunimo laisvalaikio megztukus ar džemperius. Rožinė, ciklameno spalvos nustojo būti vien moterų privilegija.
„Mūsų šeimoje niekas neturi juodų drabužių, net ir vyras. Man juoda spalva „neskani“. Suprantu, kad Lietuvoje juoda populiari, nes leidžia pasislėpti minioje, juodi drabužiai neva lieknina. Bet pastebiu, kad net apkūnesnės klientės, išbandžiusios šį tą ryškesnio, paleidžia tą juodą spalvą. Mūsų sūnūs irgi nemėgsta tamsių drabužių. Spintoje galima rasti vieną kitą tamsiai mėlyną ar rudą drabužėlį, bet dauguma šeimos drabužių – linksmi, ryškūs. Buvo toks atsitikimas mokykloje. Sūnaus klasė turėjo fotografuotis bendrai nuotraukai, mokytoja paprašė ateiti pasipuošus. Mano sūnus ir nuėjo pasipuošęs rožiniais marškiniais, mėlynomis kelnėmis. Ir jo… neleido stoti į bendrą nuotrauką, nes „puošniai“, pasirodo, turėjo būti juodos kelnės ir balti marškiniai. Vaikui tai buvo nemaža trauma, nes jis tą dieną išsipuošė taip, kaip jam atrodė gražu. Vėliau teko kalbėtis su mokytoja, ir, tiesą pasakius, likau truputį nustebinta, kad vaikams galioja ne tik kasdienės uniformos reikalavimai, bet ir šventinių drabužių standartai, visi mokomi būti vienodais, neskatinamas vaikų individualumas“, – pasakoja Lina Zaveckienė.
Vaikams tinka ir šviesūs drabužiai
Kartais mamos vengia pirkti šviesių atspalvių drabužėlius vien dėl to, kad vaikai juos greičiau sutepa. Trys Zaveckų sūnūs rengiasi šviesiai. Jų mamos įsitikinimu, ar vaikiškas drabužis šviesus, ar tamsus, vis tiek vakare jį reikia mesti į skalbinių krepšį. Kelias dienas iš eilės neskalbtų drabužėlių juk vaikams nerengiame. „Mano vidurinėlis, jei parnešu pasimatuoti kokį naują modelį, sako: „Man tas per tamsus“. Sūnūs nuo gimimo įpratę prie šviesių ir ryškių spalvų. Jų net specialiai pratinti nereikėjo. Ko nepasakyčiau apie savo vyrą, kurio konservatyvų požiūrį į madą pakeičiau tik įdėjusi nemažai pastangų. Mes kartu jau esame 17 metų, ir visą tą laiką aš „dirbau“, kad išlaisvėtų požiūris į spalvas, originalias detales, kad išdrįstų apsivilkti ne masinės gamybos drabužius“, – sako Lina.
Ji pastebi, kad ribos tarp stereotipiško supratimo, kas tinka vyrams, kas moterims, Lietuvoje pradėjo trintis maždaug prieš penkerius metus, o per pastaruosius trejus metus tendencija tik sustiprėjo. Tiesa, ji pati sūnums nesiuva rožinių sportinių kostiumų, bet marškinėlius ar vasarinius šortukus – kodėl ne? Kaip ir mergaičių mamos kartais prašo geriau žydros suknelės, tik ne rožinės, nes rožinė labai nusibodusi.
Šių metų spalva Lina pavadintų ryškiai žalią. Ji labai patinka pačiai raudonplaukei mamai ir nepaprastai gyvai atrodo berniukų aprangoje.
„Aš irgi jaučiu vidinę ribą, kiek galima eksperimentuoti su vyriškais modeliais. Nenoriu iš vyrų ar berniukų daryti lėles, jų drabužius perkrauti detalėmis, užgožti įgimtą vyriškumą. Nors madingas uniseksas, vis dėlto vyras, besirengiantis žmonos drabužiais, ar moteris, dėvinti vyro garderobą, man nepriimtina. Niekada su vyru nesidalinsiu džemperiais“, – šypsosi Lina.
Estetiškai net namuose
Vidunofoto.lt nuotraukose – Linos sūnūs pirmieji išbando naujus modelius
Kartais mamos dejuoja, kad dėl berniukų drabužių per daug neprifantazuosi. Nieko panašaus! Galima paieškoti įdomių spalvų derinių, mados tendencijas atitinkančių detalių. Vaikams visada patinka drabužėliai su piešiniais. Berniukams galima panaudoti linksmų vabaliukų ar dinozaurų motyvą. Nereikėtų bijoti dryžuotų, languotų audinių. Jie traukia akį ir gražiai atrodo, prie jų tinka keisti deriniai: pavyzdžiui, prie languotų kelnių labai gražu gėlėti marškiniai. O jeigu visą tą komplektą apjungia įdomūs batai, – išvis puiku. Tokių derančių ir nederančių ansamblių ieškojimas kiekvienai mamai gali tapti kūryba.
Pačios Linos vaikai neturi „naminių“ drabužių, kurie paprastai būna praktiškas, bet nudėvėtas trikotažas. Jai atrodo svarbu, kad vaikai visada vilkėtų estetiškus rūbelius. Įprastus sportinius kostiumus namuose pakeitė laisvalaikio kostiumėliai, su kuriais galima eiti ir į gatvę.
„Kiekvieną žmogų veikia spalvos, kuriomis jis vilki. Kai pašviečia saulutė, norisi kažko naujo, ryškaus, gražaus. Tai atgaivina emocijas. Pastebėjau, kad darželyje daug vaikų rengiami tamsiai, nes tamsiomis spalvomis vilki ir jų mamos. Man gaila tų tamsių, pilkų, juodų vaikų, kurie nuo pat mažens pratinami būti nepastebimi. O vaikams taip svarbu būti pastebėtiems, pagirtiems. Ir ne tik mamos, bet ir žmonių iš šalies. Mano mažiukas Timotis – visada madingas, žiūriu į jį ir matau, kad auga mano vaikas. O vidurinėlis Kristupas santūresnis, jam dabar 6 metukai. Kristupui pasiuvau tamsiai mėlynas odines kelnes iš to paties audinio, kur nešioju ir pati. Iš pradžių nė nesutiko vilktis, nes kelnės neva mergaitiškos. Galų gale įrodžiau, kad tinka ir berniukams, ir vyrams. Sūnus nuėjo į darželį, o jo geriausias draugas irgi užsimanė tokių pat odinių „rokerio“ kelnių. Dar pagyrė auklėtoja, ir tos kelnės tapo mėgstamiausios.
Daugeliui žmonių labai svarbus atgalinis ryšys. Užtenka poros komplimentų, kad vaiko pasitikėjimas savimi pakiltų, jis taptų drąsesnis“, – įsitikinusi Lina.
Ginta Liaugminienė
