Stilistė Agnė Gilytė apie nėščiųjų madą turi savo nuomonę, nes pati du kartus laukėsi.
Agne, ar iki savo nėštumų domėjotės nėščiųjų mada?
Nėščiųjų mada nesidomėjau tol, kol pačiai neteko atsidurti akistatoje su didėjančiu pilvuku.
Iš pradžių galvojau, kad visko reikės, visko norėsis, tačiau esu tvirtai ant žemės stovinti ir viską apgalvojanti moteris, todėl greitai suvokiau, kad ir be didelių investicijų galiu atrodyti ir jaustis puikiai. Mano nuostata, kad drabužis turi gyventi savo gyvenimą, ir jei jau nusipirkai, jį reikia apsivilkti ne 3, o 33 kartus.
Laukdamasi įsigijau vos kelis specialiai nėščiosioms skirtus drabužius (dvejus džinsus ir vienerias kelnes, liemenėlių, pasisiuvau proginę suknelę). Visa kita prisitaikiau iš savo turimos spintos, iš vyro spintos, kažką įsigijau iš standartinių parduotuvių – tiesiog didesnio dydžio.
Mano kasdienė uniforma būdavo: marškiniai, palaidinės, klasikiniai švarkai arba odinės striukės, džinsai, ilgos trikotažo suknelės. Niekada neslėpiau pilvuko, tačiau savo apranga ir nerėkiau: „Pažiūrėkite į mane, aš laukiuosi!“. Man pasisekė, kad avalynės keisti nereikėjo.
Paskutiniai mano nėštumo mėnesiai buvo žiemą, tad avėjau patogius grubius aulinukus be kulno arba šiltus kailinius batus.
Antrajam nėštumui buvo likę drabužių nuo pirmojo, tad dar mažiau teko rūpintis, įsigijau tik kelias naujas palaidines. Beje, nėščiosios drabužiai yra ilgaamžiai, „pernaudojami“, jie keliauja pas drauges, draugų žmonas.
Svarbiausia besilaukiančiai moteriai – kūrybiškumas pritaikyti tai, ką turi, kažkokį drabužį pataisyti, kažkokį pasiskolinti, vieną-kitą įsigyti. Ir visiškai nesvarbu, nėščia-nenėščia, priaugusi svorio ar numetusi, moteris neturi būti nei apsileidusi, nei per daug sureikšminanti aprangą. Aš besilaukdama pastebėjau, kad noriu daugiau romantikos, moteriškumo, nors šiaip gyvenime tokia nesu. Visada norėjosi pasidažyti lūpas, susitvarkyti, nesinorėjo būti apsikuitusiai ir susivėlusiai. Gal daugiau ne per drabužį, o per bendrą estetiką. Laukdamasi Teodoro stengiausi maitintis labai sveikai, net turėjau mitybos patarėją, kuri man parekomenduodavo produktus, pasakydavo, ko vengti. Tas protingas maisto planavimas išliko iki šiol.
Dėl šios tvarkingos mitybos sistemos nebuvo priepuolinių apsivalgymų, lengvai svoris nukrito po gimdymo. Pasikeitė pusryčių, užkandžių įpročiai, atsirado naujų ingredientų.
Ar madų pasaulyje išskiriama tokia siaura kategorija, kaip „nėščiųjų mada“?
Svarbiausia yra ne mada, o asmeninis stilius. Jei širdyje moteris yra pankė, mėgsta džinsus, grubius batus ir odines striukes, kodėl turėtų jų atsisakyti laukdamasi? Juk moteris neprivalo virsti Karlsonu su baltu golfu ir džinsiniu kombinezonu vien dėl to, kad laukiasi. Arba pusę metų neišlįsti iš rožinio pūkuoto treningo ar vaikščioti apsiburškulavusi.
Nėščiajai tinka ir aukštakulniai, jeigu patogu vaikščioti, ir net aptemptos odinės kelnės. „Nėščia“ juk nėra diagnozė.
Nemažai prekių ženklų turi specialiai besilaukiančioms skirtas drabužių linijas, žinoma, yra ir tokių, kurie skirti vien tik nėščiosioms. Atskirų tendencijų neišskirčiau, kadangi nėštumo metu kūnas keičiasi labai individualiai, ir periodai yra skirtingi, poreikiai bei metų laikai – irgi.
Ar teko parinkti drabužių nėščiosioms iki savo nėštumų?
Esu turėjusi besilaukiančių klienčių, kai kartu formuojame jų garderobus, atsirenkame daiktus, kuriuos dėvės, ką su kuo derins.
Man labai patinka daiktų universalumas ir daugkartinis jų naudojimas, tad tuos pačius drabužius, laukiantis paplatinus, o po gimdymo pasiaurinus, galima dėvėti ne tik kelis nėštumo mėnesius, bet kelerius metus. Pavyzdžiui, besilaukdama įsigijau šortus paprastoje parduotuvėje. Po kiek laiko jie, žinoma, pradėjo veržti ties pilvuku, siuvėja įsiuvo gumytes ties juosmeniu, tad juos dėvėjau iki 8 nėštumo mėnesio. Pagimdžiusi gumutes išsiėmiau, ir kol dar formos buvo kiek apvalesnės, juos vėl su malonumu dėvėjau.
Ar teko kokią nėštukę ištekinti?
Žinoma, kad taip! Ir suknelės buvo nuostabios, o nuotakos švytinčios. Rengdama nėščias nuotakas laukiu iki paskutinės minutės, nes pilvukas labai keičiasi. Laimei, neturėjau klientės, kuri norėtų nėštumą slėpti, spraustis į korsetus. Nėščiai nuotakai labai tinka graikinio tipo siluetas, kai audinio daugiau, jis krenta, o pabrėžiama viršutinė dalis – rankos, raktikauliai, nugara.
Kokia Jums pasirodė nėščiųjų drabužių pasiūla parduotuvėse? Juk per metus Lietuvoje laukiasi vos 30 000 moterų…
Kalbėjau su įvairių parduotuvių atstovais, ką jie mano apie drabužius nėščiosioms. Atsakymas paprastas – norų yra, bandymų būta, bet perkamoji galia per maža. Kadangi paklausos nėra, nėščiųjų drabužiai nelogiškai brangūs. Domėjausi, ar besilaukiančios moterys norėtų įsigyti skoningų, geros kokybės drabužių, tačiau priėjau prie išvados, jog ne. Jos linkusios prisitaikyti tai, ką turi, galbūt įsigyti tik keletą specialių drabužių, pvz., kelnių ar sijonų. Būsimosios mamos pasakojo, kad tai yra toks laikinas periodas, kad jos mieliau tuos pinigus išleis vaiko kraiteliui, mėgausis pirkdamos jaukius, šviesius, mažyčius drabužėlius. Negaliu su jomis nesutikti, tačiau noriu užbėgti už akių: tai nereiškia, kad laukiantis reikia apsileisti, atrodyti bet kaip.
Kokias eilutes galėtų susikomplektuoti nėščia moteris, kad nereikėtų beprasmiškai išlaidauti, bet ir tie pilvoti mėnesiai praeitų komfortiškai?
Pirmas ir pagrindinis patarimas: nėščia – tai nėra stora, tad reikia rengtis taip, kad atrodytumėte besilaukianti, bet ne išstorėjusi. Nėščios moterys daro tokias pat klaidas, kaip ir storulės, – šios galvoja: „Apsivilksiu didelį drabužį, ir niekas nesupras“. Bet juk didelis drabužis prideda dar daugiau svorio!
Rūbas turi išsklaidyti bet kokią abejonę – ar ši moteris laukiasi, ar ji ką tik prisikirto cepelinų? Yra du keliai – sudėlioti silueto proporciją arba nukreipti nuo stambiųjų vietų dėmesį. Tad besilaukiant reikėtų pabrėžti pilvuką, bet tai nereiškia, kad jį reikia aptempti. Tam skirti diržai, aksesuarai, liemenuoti švarkai. Norėdama gražiai atrodyti, moteris turėtų pabrėžti tai, ką turi gražiausio – krūtinę, taliją, klubus ar ilgas kojas. Svarbu, kad visos kūno vietos nesusilietų į vieną – krūtinę reikėtų atskirti nuo pilvuko, gražu, kai išryškėja ir užpakaliuko kontūrai, o ne viskas slepiasi po maišu. Figūrą suformuoti padeda geri apatiniai drabužiai, kurie yra daug svarbesnė investicija nei papildoma palaidinė.
Laukiantis visko ašis tampa pilvukas. Lieka trys išeitys: apsirengti „palapinę“ ir atrodyti stora, atidengti pilvą ir atrodyti iššaukiamai arba atkreipti dėmesį į gražiausias savo kūno vietas (kojas, krūtinę, rankas) ir atrodyti liekna besilaukianti moteris. Gražūs auskarai, kaklo papuošalas, šalikėlis puikiai nukreipia dėmesį nuo pilvo.
Moteriai nelengva susitaikyti su kintančiu kūnu, dažna nori kuo ilgiau nešioti senuosius drabužius, nors jau veržia…
Savo knygoje rašau ir apie tai. Pamenu akimirką, kai teko akis į akį susidurti su faktu, jog mano kūnas nebe toks, koks buvo.
Buvau gal 4 mėnesius nėščia, pilvukas dar nedidelis. Rengiausi į darbą ir apsiverkiau.
Kelnės neužsisega, visos palaidinės per trumpos, marškiniai įsirėžę, švarkeliai nesueina.
Jaučiausi stora ir visiškai neturinti ką apsirengti. Paskambinau pasiguosti mamai, gerai, kad ji protinga moteris – davė man velnių, kad šitaip negražiai vadinu save, kai iš tikrųjų esu pati gražiausia ir turiu didžiuotis, jog mano pilvukas apvalėja. Teko nusiraminti, susitaikyti, susidraugauti su nauju kūnu. Sunkiausia man buvo perlaužti save, kad aš nesu stora, o laukiuosi. Tai du skirtingi dalykai.
Ar pastojus reikia keisti savo aprangos stilių? Tarkime, sexi panelė ir su pilvu tokia nori būti… Ar vis dėlto yra standartai, ko rengtis nepatariama?
Pamokymas „esu nėščia, todėl man negalima…“ primena ribą „esu vyresnė“. Kas nubrėžė liniją, kurią peržengusi moteris tampa „vyresnė“? Jei ji visą gyvenimą nešiojo plėšytus džinsus, negali ateiti viena diena, kai atsibudusi ryte ji supras, kad tie džinsai jai nebetinka. Tas pats ir dėl nėštumo – kokį stilių moteris mėgsta iki nėštumo, taip tegul rengiasi ir besilaukdama.
Apie vulgarumą (plikas bambas 8 nėštumo mėnesį ir tigrinius priklijuotus nagus) reikėtų kalbėti plačiau – tokie dalykai neskoningi, ar moteris laukias, ar nesilaukia. Atrodyti seksualiai ir ryškiai, bet kartu ne vulgariai – tai jau stiliaus pojūtis.
Bet tai tikrai ne raketų mokslas. Tarkime, labai labai norisi ryškų nagų – puiku, bet tada apranga turi būti santūresnė.
Norisi pabrėžti padidėjusią krūtinę – pirmyn, bet tada sijonas ar kelnės lai būna ramių spalvų, ne per daug aptempti.
Vis dėlto pastebiu, kad nėštumo metu moterys metasi į kraštutinumus – vienos suinfantilėja ir „supūkuotėja“, kitos nori tapti seksualiomis panteromis.
Makiažas, lakuoti nagai, dažyti plaukai – ar ryški nėštukė neatrodo vulgariai, iššaukiamai?
Kodėl nėštumo metu reikėtų atsisakyti kosmetikos, dažų? Aš visad sakau priešingai: ataugusios šaknys, neplauta galva, nusilaupęs nagų lakas – tai neturi būti siejama su besilaukiančia moterimi. Juk ji irgi yra moteris, ne tik būsimoji mama, tad gali (ir turėtų norėti) atrodyti puikiai. Suprantu, kad paskutiniais nėštumo mėnesiais būna sunku ir labai tingisi, tačiau elementari higiena neturi išnykti iš rutinos. Esu už gražias, susitvarkiusias moteris, nesvarbu, ar besilaukiančias, ar garbaus amžiaus, ar jaunutes. Juk mes – moterys!
Aš nėštumo metu labai norėjau būti graži. Nors esu garbanė, tiesindavau plaukus, nes nenorėjau būti „didelė ir dar su didele galva“, kas rytą pasidažydavau, pedantiškai apgalvodavau aprangą. Noriu ir kitas nėštukes paraginti – puoškitės, žibėkite, na kam tuos mėnesius pralindėti namie kaip kurmiui, „pralaukti“, – juk nėštumas toks trumpas… Ir kiek gyvenime šio puikaus laiko bus – du-trys kartai, praleiskime jas gražios. Juk būti nėščia yra didžiulė laimė, pagalvokite, kiek moterų negali susilaukti vaikų. Jos, išgirdusios nėščiųjų skundus (stora, negraži, neturiu ką pasirengti), pirštu ties smilkiniu sukiotų.
Nėštumo metu tenka dalyvauti pobūviuose – ką patartumėte? Parduotuvėse nėščiųjų proginiai drabužiai perdėm pabrėžiantys pilvą – su kaspinais, papuošimais ant pilvo…
Prajuokinote mane tais „bantais“ ant pilvo. Neįsivaizduoju, kaip gali šauti į galvą tokia nesąmonė. Aš gimdžiau praėjus porai dienų po šv. Kalėdų, tad teko lankytis ne viename renginyje. Išsisukau paprastai: dėvėjau klasikinius švarkus (nesvarbu, kad neužsisegdavo per krūtinę ar pilvą, svarbiausia, kad pečių linija liktų vietoje) su kelnėmis arba laisvo kritimo suknelėmis. Tiesa, siuvausi vieną puošnią suknelę, bet išsisukau labai pigiai: nusipirkau juodą trikotažinę palaidinę ilgomis rankovėmis, prie jos prisiuvau drapiruotą lengvutę šilko apačią ir, apsiavusi aukštakulnius, jaučiausi nuostabiai.
Mano pagrindinis patarimas ruošiantis į šventę: nekiškite savęs į beformius drabužius, nes neprivalote atrodyti kaip banginis, juk po apačia slepiasi gražus (kad ir nemažas) pilvukas! Rinkitės pėdkelnes, kurios atkartotų batelių spalvą – taip kojos atrodys ilgesnės ir lieknesnės, o laisvą drabužį visada galite sujuosti dirželiu ar neįmantria juosta virš arba po pilvuku. Šventei visada idealiai tiks klasikinis dizainerio Yves Saint Lauren variantas – juodos kelnės su kantu, elegantiškas švarkas ir bet kokia lengva palaidinė. Paskui kiekvieną tų drabužių galima nešioti biure. Taip daiktas gyvens kelis gyvenimus, švarką galima bus vilkėti prie suknelės ar kitos palaidinės ir t.t.
Jei nėštukė – biuro moteris ar net vadovė?
Tiek biuro moteriai, tiek kitoms geriausia išeitis – kapsulinė spinta (kurioje baigtinis drabužių ir aksesuarų kiekis, bet jie turi derėti vienas su kitu). Nusipirkite švarką (jei „ikinėštuminiai“ ankšti), „augančias“ kelnes, porą šilko palaidinių iš paprastos parduotuvės, nes tikrai yra lengvų, plevenančių modelių, megztinį, o visa kita – šalikai,
auskarai, skaros, diržai. „Sukdama ratu“ tuos keletą drabužių moteris visomis savaitės dienomis gali atrodyti vis kitaip.
Ar naujosios nėštukės turi daugiau supratimo apie stilių, yra laisvesnės?
Situacija tikrai gerėja, ir neaišku, kam už tai reikia dėkoti. Merginos ir net pagrandukus gimdančios 40-metės atrodo puikiai. Laimei, dingo suvokimas, kad jei laukiuosi, tai esu vargšė. Moterys susitvarkiusios ir prisitaikiusios prie tendencijų, kurios nėščiajai dabar labai palankios. Juk madingi sportiniai elementai, galima derinti tampres ir didelius džemperius, galima bet kur eiti, avint stilingais kedais ar net sportiniu kostiumu. Žinoma, treningas nelygu treningui, tikiuosi, kad mane teisingai supratote.
Moterys lukštenasi iš kiauto, kad „ai, pagimdysiu, man nieko nereikia, dabar viskas tik vaikučiui“. Dabartinės mamos nori skirti laiko sau, ieško kad ir valandinės auklės, kad galėtų nueiti į su vyru į filmą ar paprasčiausiai pasivaikščioti be vežimo. Man smagu, kai mama nepamiršta, jog ji yra ir moteris.
Niekas nekalba apie aprangą po gimdymo. O juk pagimdžiusi moteris dar ilgai neatgauna formų. Kokie patarimai?
Oi, tai skaudi tema. Pogimdyminis periodas, kol moteris susigražina savo kūną, yra dar sudėtingesnis nei nėštumas.
Pagrindinis patarimas, kurį reikia užrašyti didžiosiomis raidėmis: drabužių, kuriuos nėštumo metu atidėjote kaip per mažus, netraukite iš spintos mažiausiai 3 mėnesius, o dar geriau – pusę metų. Negalima kankinti savęs bandant įlįsti į 36 dydžio džinsus. Tai ne motyvuoja, o stumia į depresiją. Juk svoris augo 9 mėnesius, tai kodėl moterys nori, kad jis nukristų per mėnesį? Grįžus iš gimdymo namų drąsiai galima nešioti tuos pačius nėštumo drabužius,
pasiaurinus juosmenį. Nešiokite tampres, tunikas, bet jokiu būdu nelįskite į per mažus rūbus. Labai tinka drabužių sluoksniavimas, kuris maskuoja figūros netobulumus.
Kitas patarimas – kol nebaigėte žindyti, neverta skubėti pirkti kažką naujo, nes formos keičiasi. Jei knieti atsinaujinti, pirkite batus, rankinę, paltą – tai, kas nepriklauso nuo kūno formų.
Svarbiausia po gimdymo – nenustoti mylėti savęs. Juk tapusi mama lieki ir žmona, ir draugė, ir mylimoji. Mylinti save mamytė spindi iš vidaus.
Nėščiosios spinta trimestrais:
1 trimestras. Nėštumo pradžioje neverta investuoti į specialius drabužius (kis visos apimtys, ne tik pilvukas), geriau rinktis šiek tiek laisvesnius, ne taip griežtai per liemenį įimtus drabužius (sukneles, palaidines, marškinius, tunikas), o ant viršaus vilkis švarką, lietpaltį, kad išlaikytum aiškią pečių liniją ir siluetą iš nugaros. Tobulai dera siauros kelnės, aukštakulniai, vyriško tipo (bet gerai pasiūti, ne beformiai) marškiniai, šiek tiek laisvesni megztiniai.
2 trimestras. Laukimo periodui įsibėgėjant kojos ir užpakaliukas keičiasi pamažu, tad galima mūvėti kelnes, džinsus, odines tampres. Taip išryškinamos kojos, kurių apimtis pakinta mažiausiai per visą nėštumą. Neapsieisite be drabužių su specialiu juosmeniu (dažniausiai su guma arba trikotažiniu, uždengiančiu visą ar dalį pilvuko), bet ši investicija vienkartinė – drabužis „augs“ su pilvuku.
3 trimestras. Trečiuoju trimestru siluetai laisvėja, tačiau forma išlieka (paaukštintas liemuo arba po pilvuku diržu sujuosiamas platus drabužis). Tobuliausi drabužiai: ilga suknelė, pasirinkta pagal metų laiką (su petnešėlėmis, rankovėmis), platūs marškiniai su kelnėmis. Tik nepamirškite diržo! Puikus pasirinkimas – susiaučiama suknelė. Po ja galima dėvėti specialius pilvuką prilaikančius apatinius, jie leidžia jaustis tvirčiau, o ir oda ne taip tempiasi.
Neila Ramoškienė
Gintarės Lučiūnaitės iliustracijos
„Mamos žurnalas“