Medikai rekomenduoja skiepus nuo kokliušo infekcijos atnaujinti planuojantiems tapti ar jau esamiems tėvams ir seneliams, nes didžioji dauguma kūdikių kokliušu užsikrečia nuo šeimos narių.
Lietuvoje suaugusiems asmenims savo lėšomis galima pakartotinai pasiskiepyti viena vakcina nuo trijų infekcijų – difterijos, stabligės ir kokliušo.
Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Eglės Savickienės, Jungtinė Karalystė buvo pirmoji šalis Europoje pradėjusi (nuo 2012 m. spalio mėn.) nėščiųjų skiepijimo programą.
„Nustatyta, kad ši prevencinė programa veiksmingai apsaugo kūdikius nuo kokliušo infekcijos perduodant motinos antikūnus ir sumažinant riziką užsikrėsti kokliušu. Iki 2020 m. rugpjūčio mėn. aštuonios šalys yra įtraukusios nėščiųjų skiepijimus į nacionalines imunoprofilaktikos programas, o penkių šalių vakcinacijos programose yra rekomenduojama bent jau vienkartinė kokliušo revakcinacija vyresniems nei 18 metų asmenims“, – pažymi E. Savickienė.
Specialistės teigimu, kūdikiai iki 6 mėn. priskiriami didžiausiai rizikos grupei, nes yra per jauni skiepyti nuo kokliušo ar gauna nepilną vakcinacijos kursą, bei šiame amžiuje dažniau pasitaiko kokliušo komplikacijų: išvaržos, plaučių uždegimas, galvos smegenų ligos.
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo infekcijos skiepijami 2, 4, 6 mėnesių kūdikiai, vėliau palaikomosios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikams. Atsižvelgiant į tai, kad kūdikiai ypač imlus kokliušo infekcijai, rekomenduojama skiepų nuo kokliušo infekcijos neatidėti ir juos skiepyti, laikantis vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus nurodyto vakcinacijos kurso.
Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl. ECDC) duomenimis, 2018 m. Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse registruoti 35 627 kokliušo atvejai (8,2 atv./100 tūkst. gyv.). Asmenys nuo 15 m. amžiaus ir vyresni sudarė 62 proc. visų registruotų atvejų, iš kurių 47 proc. atvejų buvo nuo 30 metų ir vyresni. Tačiau E. Savickienė atkreipia dėmesį, kad didžiausias sergamumas registruotas tarp kūdikių (vaikų iki vienerių metų amžiaus) (sergamumo rod. 44,4 atv./100 tūkst. gyv.).
„Šioje amžiaus grupėje registruoti 3 mirties atvejai. Didžioji dalis susirgimų, registruotų tarp kūdikių (kurių amžius mėnesiais buvo žinomas), buvo iki 6 mėn. amžiaus ir sudarė 65 proc., o iki 3 mėn. amžiaus registruota susirgimų dalis sudarė 45 proc.“, – pažymi specialistė.
Dažniau sirgo mergaitės ir moterys (sergamumo rod. 8,7 atv./100 tūkst. gyv.) nei berniukai ir vyrai (sergamumo rod. 7,0 atv./100 tūkst. gyv.).
Iš visų susirgusių asmenų ES/EEE šalyse 68,3 proc. atvejų buvo žinoma skiepijimo būklė, iš jų didžioji dalis buvo neskiepyti (n= 8 674, 35 proc.) ar skiepyti keturiomis ir daugiau dozėmis (n= 8 244; 34 proc.), kiek mažiau atvejų buvo tarp pasiskiepijusių. Mažiausią dalį sergančiųjų sudarė asmenys skiepyti trimis vakcinos dozėmis 9 proc. (n=2 135) ir skiepyti viena ar dviem vakcinos dozėmis (10 proc.; n= 2 369). 12 proc. atvejų (n=2 919) buvo skiepyti, tačiau nežinomas dozių skaičius. Didžiausia neskiepytų asmenų dalis buvo tarp kūdikių (58 proc.) visų toje amžiaus grupėje sirgusių ir vyresnių nei 29 metų asmenų (54 proc.).
2018 m. kokliušo atvejai registruoti 30 ES/EEE šalių, tačiau net 75 proc. visų atvejų buvo nustatyti 5 šalyse – Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Patarimais dalinosi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai
