Kada oda labiau kenčia – vasarą ar žiemą? Joks medikas į šį klausimą neatsakys. Anksčiau, kai nebuvo taip išpopuliarėję kondicionieriai, buvo teigiama, kad oda itin sausėja ir vargsta šaltuoju metų laiku: dėl temperatūrų kontrasto, šildymo sezono, žvarbaus vėjo. Dabar, kai kiekviename prekybos centre, biure ar automobilyje turime „klimato kontrolę“, oda patiria tą patį stresą, kaip ir žiemą. Patalpose oda vėsinama, o lauke kaitinama.
Vis labiau laikomasi nuomonės, kad odos būklė labiausiai priklauso ne nuo sezono, o nuo bendros organizmo sveikatos.
Mamyčių oda
Skaitydami kosmetikos ar odos priežiūros priemonių anotacijas, nerasite užrašo „skirta mamytėms“. O be reikalo. Įrodyta, kad labiausiai moters oda „išsiderina“ gimdant vaikus. Dėl hormonų persitvarkymo ir imuniteto pokyčių oda kur kas jautriau reaguoja į įvairius aplinkos dirgiklius – šaltį, karštį, kontaktą, kosmetines priemones. Nėštumo metu gali paūmėti lėtinės odos ligos – seborėjinis dermatitas, erozacija, žvynelinė (psoriazė). Per nėštumą ir dar ilgai po gimdymo (kol vėl nepersitvarko hormonai) oda gali šiauštis, pleiskanoti, šerpetoti, rausti, niežėti, atsiranda smulkių dehidratacinių raukšlyčių.
Štai dėl ko jaunoms mamoms patariama rinktis kosmetikos priemones, skirtas itin jautriai odai, alergiškiems žmonėms (ant produktų būna parašyta, kad jie sukurti bendradarbiaujant su alergijos ar astmos asociacijomis) ar net kūdikiams. Tokios priemonės yra bekvapės, be dažiklių, jas saugu naudoti visai šeimai.
Kur kas jautriau į bet kokius į pokyčius reaguoja sausa oda. Įrodyta, kad žmonių, kurių oda sausa, daugėja. Ši sausos odos epidemija neturi vienos priežasties, bet labiausiai kaltinamas oro, maisto ir aplinkos užterštumas.
Kas džiovina odą
Pagrindinė organizmo dehidratacijos priežastis – nepakankamas vandens suvartojimas, tačiau, kalbant apie odos dehidrataciją, – priežasčių kur kas daugiau. Būtų labai paprasta, jeigu, gerdami pakankamai vandens, visi išspręstume sausos odos problemas. Odą džiovina išoriniai veiksniai: klimato sąlygos (žvarbus vėjas, šaltis, saulė), užteršta aplinka, dulkės, rūkymas, patalpų šildymas, kondicionavimas, netinkamai pasirinkta kosmetika, buitinės chemijos priemonės, detergentai, kietas vanduo, kai kurie vartojami medikamentai arba dermatologinės procedūros, mitybos įpročiai, dieta, badavimas, stresas. Taip pat vidiniai veiksniai: senėjimo procesas, hormoniniai pokyčiai, medžiagų apykaitos sutrikimai, paveldimumas.
Kaip suprasti, kad odai trūksta drėgmės?
Yra du terminai, kurie nusako sausos odos pojūti: tempimas ir šiaušimasis. Tempimas tarsi aišku – atrodo, kad odos ant veido ir kūno yra per mažai, ji tempiama ir tuoj sutrūkinės. Šiaušimasis turi aiškius požymius: pleiskanojimas, šerpetojimas, niežėjimas. Ypač tempimas ir šiaušimasis jaučiamas nusiprausus. Moterys dar pastebi, kad oda atrodo dirglesnė, jautresni nei įprastai, kažkur dingo ypatingas švytėjimas.
Šie požymiai rodo, kad oda netekusi drėgmės (kitaip – dehidratuota).
Šiaušiasi visų tipų oda – sausa, riebi, mišri, normali. Pirmiausia pamatome, kad šiaušiasi veido oda. Natūralu – ji mažiausiai apsaugota nuo aplinkos pokyčių. Juk kūno odos temperatūrą stabilizuoja drabužiai, o veido oda visą laiką nuoga. Tačiau ir kūno oda parodo, kada jai trūksta drėgmės: atsiranda pleiskanojančių salelių, paraudimų ant šlaunų, blauzdų, išorinių rankų paviršių. Sausėja ir skilinėja padų oda, kulnai.
Kaip pasirūpinti dehidratuota oda
Vanduo yra vienas iš pagrindinių gyvybės, sveikatos ir geros savijautos šaltinių. Nustatyta, kad sveika suaugusiojo žmogaus oda yra sudaryta iš 70 proc. vandens, apytiksliai – 8 litrų. Nustatyta, kad kasdien per odą išgaruoja apie 0,5 litro vandens. Odos dehidratacija – tokia būklė, kai vandens prarandama daugiau, nei įprasta.
Tinkamą odos drėkinimą užtikrina 4 pagrindiniai veiksniai:
Santykinis oro drėgnumas.
Viršutinio, raginio odos sluoksnio gebėjimas išlaikyti drėgmę odoje.
Drėgmės kiekis, perduodamas iš gilesnių odos sluoksnių (dermos) į viršutinius odos sluoksnius (epidermį).
Drėgmės garavimo greitis.
„Ištroškusios“ odos keliami pavojai
Drėgmės stokojanti, išsausėjusi oda nesugeba tinkamai atlikti savo pagrindinių funkcijų: saugoti organizmą ir reguliuoti jo sąveiką su aplinka.
Odos dehidratacija – nėra odos patologija, tačiau tokia būklė gali išprovokuoti įvairias odos problemas. Sutrinka hidrolipidinė pusiausvyra, pažeidžiamas odos apsauginis lipidinis barjeras, jis tampa pralaidus bakterijoms, neatsparus infekcijoms bei uždegimams. Padidėja odos jautrumas, ji greičiau sudirgsta. Gali atsirasti perteklinė keratinizacija, t.y. odos raginio sluoksnio sustorėjimas, kuomet mažėja gyvybingų ląstelių ir daugėja negyvųjų ląstelių kiekis, sulėtėja odos atsinaujinimas, sutrinka kolageno sintezė, lemianti odos suglebimą, stangrumo ir elastingumo praradimą, atsiranda raukšlių (ypač apie akis) bei kitų ankstyvo odos senėjimo požymių.
Taigi dehidratacija yra viena iš opiausių ir dažnai pasitaikančių bet kokio amžiaus ir visų tipų odos problemų. Tokia odai būtina kokybiška visapusė ir nuolatinė priežiūra. Pirmiausia reikia drėkinti organizmą iš vidaus ir vartoti pakankamai skysčių. Tačiau to negana, todėl į pagalbą rekomenduojama pasitelkti patikimas dermatologines odos priežiūros priemones, kurios intensyviai sudrėkintų odą.
4 įpročiai, kuriuos reikia išsiugdyti kuo greičiau, jeigu oda dehidratuota
Pirmasis įprotis: makiažo ir odos valymas kiekvieną vakarą
Aplinkos tarša dehidratuoja odą, todėl labai svarbu atsikratyti bet kokių nešvarumų, susikaupusių per dieną. Sugrįžus namo būtų neprošal pašalinti makiažą ir kruopščiai nuvalyti odą.
Antrasis įprotis: drėkinimas išorinėmis priemonėmis
Idealus drėkinimas priklauso nuo dviejų veiksnių: reguliarumo ir tinkamo produkto. Todėl dienai naudokite lengvą drėkinamąjį veido kremą, o nakčiai – intensyviau drėkinančią priemonę – veido serumą, nes odos regeneracijos procesas nakties metu yra aktyviausias. Nepamirškite apie kūno odos drėkinimą. Tam puikiai tinka drėkinamasis kūno losjonas.
Trečiasis įprotis: apsauga nuo saulės
Jautri, dehidratuota oda yra labiau pažeidžiama saulės spindulių, tad labai svarbu imtis saugumo priemonių einant į lauką ar būnant paplūdimyje. Šiam tikslui specialiai sukurtas itin stiprios apsaugos drėkinamasis kremas su SPF50 – apsaugo ir drėkina odą. Viskas, ką jums reikia padaryti, tai dosniai ištepti veidą ir kūną prieš saulės vonias ir pakartotinai patepti po maudynių ar netyčia nuvalius kremą.
Ketvirtas įprotis: maisto papildai, maitinantys odą iš vidaus
Hialurono rūgštis veikia audiniuose, surišdama ir pritraukdamas vandenį. Hialurono rūgštis randama beveik visuose organuose: kauluose, jungiamuosiuose audiniuose, kraujyje, o daugiausiai (50 proc.) – odoje.
Gimdamas žmogus atsineša didelius kiekius hialurono rūgšties, todėl kūdikių odelė tokia minkšta ir švelni. Einant metams, hialurono rūgšties gamyba organizme sulėtėja. Iki 30 metų jos kiekis yra pakankamas, o sulaukus 50 metų hialurono rūgšties kiekis žmogaus kūne tampa perpus mažesnis nei jaunystėje.
Hialurono rūgštis yra biologiškai draugiška medžiaga žmogaus organizmui. Atlikus savo vaidmenį, ji natūraliai suyra ir iš organizmo visiškai pasišalina.
Susiję straipsniai
