Mokytojai ir darželių auklėtojai pastebi, kad po savaitgalio vaikai daugiau išsiblaškę, elgiasi chaotiškai, tenka iš naujo „surinkti“ jų dėmesį. Panašiai vaikus veikia ir atostogos. Kaip įveikti rytinį „nenoriu į darželį, nenoriu į mokyklą“.
Eglė Ramanauskaitė, psichologė, knygos „Ko iš tikrųjų nori vaikai“ autorė
Kaip adaptuotis prie ritmo
Natūralu, kad dažnoje šeimoje beveik kiekviena vasaros diena vyksta ne pagal planą: kažkas pakviečia į svečius, geras oras išvilioja prie vandens telkinių, į miesto parką atvyksta batutai arba kokie nors artistai. Vasarą – vien tik staigmenos ir netikėtumai. Vaiko užmigimo vakare ir nubudimo ryte laikas tampa nepastovus. Sutrinka kasdienė jo rutina. Režimo sunku laikytis ir patiems suaugusiesiems, nes norisi aktyvesnių ar ramesnių atostogų nuo sunkių darbų, tad minutės ir valandos nebėra taip griežtai suplanuotos kaip anksčiau. O atostogų metu – daug skanių ir saldžių pagundų, kurioms neatsispiria ir vaikai, ir jų tėvai. Saldumynai lemia vaiko didesnį fiziologinį sujaudinimą, besikeičiantį su apatija ir motyvacijos praradimu. Dėl blogųjų angliavandenių gausos paaštrėja savireguliacijos sunkumai: vaikai tampa irzlesni, sunkiau susikaupiantys, o per didelė energija nuolat keičiasi su vangumu. Dėmesio, emocijų ir elgesio kontrolei „meškos paslaugą“ padaro ir ilgas buvimas prie ekranų. Kai kuriems mažiesiems atostogautojams dėl šių priežasčių sunku grįžti į mokyklos ar darželio rutiną. Vis dėlto pasistengę galime padėti jiems greičiau adaptuotis prie (iki)mokyklinio gyvenimo.
Štai keletas patarimų, kaip vaikus greičiau sugrąžinti prie darželio ar mokyklos ritmo:
1. Grįžkime prie struktūros po truputį.
Nėra gerai, kai linksmybės šeimoje baigiasi su rugsėjo pirmąja. Jeigu vaikams yra sakoma, kad pramogausime iki rugsėjo, o paskui kibsime į mokslus, tuomet vaikams tai gali pažadinti didelį nerimą, nepasitenkinimą ir priešgyniaujantį elgesį. Tad verta linksmybes išgyvendinti palaipsniui. Rugsėjį, kai ilgiau išsilaiko šiltesnis oras, verta po darželio ar mokyklos praleisti šiek tiek malonaus ar fiziškai aktyvaus laiko su šeima. Tinka ir stalo žaidimai, kurie paspartina vaiko intelektinius procesus prieš akademinius iššūkius mokykloje. Kai vaikas žinos, kad su šeima laukia maloni popietė, jam grįžimas į ugdymo įstaigą bus lengvesnis.
2. Vaikams svarbu pristatyti, koks laukia rytojus.
Po vasaros įspūdžių, beplanės dienos pradėkite struktūruoti vaiko dienotvarkę. Papasakokite, kelintą valandą rytoj kelsitės, kokius veiksmus atliksite prieš išeidami į darželį ar mokyklą, kada vaikutį pasiimsite, kur po to eisite, ką veiksite. Rytojaus dienos planą galima kūrybingai pristatyti magnetinėje lentoje ar ant šaldytuvo. Siekite laikytis susitarimų su vaiku.
3. Išklausykite vaiko nenorą.
Jeigu vaikas verkia, skundžiasi, kad nenori eiti į ugdymo įstaigą, supratingai išklausykite jo emocijas, pasakydami, kad tikriausiai jam labai baugu ten sugrįžti, o gal liūdna atsiskirti nuo tėvų ir ilgiau pabūti su kitais žmonėmis. Neskubėkite žadėti kažką nupirkti ar kažkur nusivesti manais į vaiko nusiraminimą. Norėdami nukreipti dėmesį, priminkite vaikui sėkmės istorijas. Prisiminkite, kaip jam anksčiau pasisekė atlikti užduotėles mokykloje ar darželyje, kaip drąsiai pabuvo atsiskyręs nuo tėvų. Padėkite vaikui prisiminti savo teigiamą elgesį ankstesnėse panašiose situacijose, vaizdingai jam tai papasakodami. Sustiprinkite jo atmintyje tą jausmą, kurį anksčiau patyrė: „Pameni, kaip džiaugeisi iš kaštonų ir plastilino darželyje sukonstravęs mašinėlę, o mes negalėjome patikėti, kad tu tai padarei“.
4. Parepetuokite rutiną iš anksto.
Su mažesniais vaikais pažaiskite dienos rutiną, kurios metu anksti keliatės, prausiatės, apsirengiate, pavalgote, susirenkate svarbiausius daiktus ir išvykstate į darželį ar mokyklą. Ten atliekate malonias užduotėles: piešiate, šokate, dainuojate. Vėliau – popietinė veikla namuose. Po to rekomenduotina susikeisti vaidmenimis, kad ir vaikas suvaidintų mamą, tėtį ar mokytoją, suteikdamas rutinos instrukcijas: „Laikas keltis!“, „Eime praustis“, „Pusryčiai jau ant stalo!“, „Dabar piešime“ ir pan. Žinoma, rutinos žaidimą galima žaisti ir su žmogeliukais ar pliušiniais žaisliukais. Rutinos žaidimas suteikia išties naudingą terapinę pagalbą vaikui. Dažnais atvejais jis gali būti veiksmingesnis už pokalbius.
5. Išradingai žadinkite
Po vasaros nuotykių ir išbalansuoto režimo vaikams sunku anksti pabusti. Todėl tenka paieškoti būdų, kaip vaiką anksčiau užmigdyti bei pažadinti. Kad vaikas anksčiau užmigtų, derėtų atsisakyti ekranų prieš miegą, vėlyvo užkandžiavimo (galima duoti nedaug skrandžiui lengvo maisto, jeigu vaikas jaučiasi labai alkanas ir dėl to negali užmigti). Derėtų patraukti triukšmo dirgiklius, nebent vaiką slopina atpalaiduojanti muzika, pasakos sekimas. Apkabintas odai malonus žaislas ar pagalvėlė gali raminti ir migdyti. Kai kuriems vaikams padeda užmigti nestiprus levandų aromatas. Vieni vaikai greitai panyra į miegą po aktyvios fizinės iškrovos, bet kitus toks aktyvumas įbudrina ir trukdo atsipalaiduoti. Reikėtų atsižvelgti į vaiko individualumą ir prieš miegą organizuoti fiziškai aktyvesnes arba ramesnes veiklas.
Pabusti vaikui padeda tyliai į ausį ištartos intriguojančios frazės. Užuot sakę „jau kelkis!“ arba „laikas keltis!“, išbandykite: „Lukne, šiandien tavęs laukia nuostabi nuotykių pilna diena!“ , „Vytuk, ar girdi, kaip jau pabudę paukščiukai stuksena į langą ir žadina tave!“, „Gyte, ar jauti, kaip saulutės spinduliukas kutena tavo skruostuką?“. Vaiką pažadinti padės negarsiai įjungta jo mėgstama muzika ar filmukas. Pėdutėms malonus masažas arba pūkuotų kojinaičių apmovimas gali tapti puikiu vaiko žadinimo ritualu.
6. Palaipsniui grįžkite prie sveikesnės mitybos
Grįždami į mokyklą, palaipsniui grįžkite ir prie sveikesnės mitybos. Saldumynus pakeiskite į vaisius, venkite vakarinio prisivalgymo. Į priešpiečių dėžutes įdėkite daugiau gerųjų angliavandenių turinčių spalvotų daržovių: agurkų, morkyčių, žiedinio kopūsto ar brokolio galvučių, moliūgo ir pan. Sveikesnė mityba stabilizuoja vaiko emocijas, gerina dėmesingumą, elgesio savikontrolę.
7. Disciplina visai šeimai
Žinoma, svarbu, kad į sugrįžtančią vaiko rutiną įsiterptų ir tėvų režimas. Bent kol vaikui tenka padėti normalizuoti savo organizmo bioritmą, šeima prie jo galėtų kiek įmanoma labiau prisitaikyti, eidama kartu miegoti, kartu keldamasi ir sveikiau maitindamasi.
8. Kuo daugiau natūralios šviesos
Moksliškai įrodyta, kad žmogaus psichiką budina natūrali saulės šviesa, fotonais besiskverbianti į mūsų net užmerktas akis. Rekomenduojama praverti langus ir įleisti šviesą į kambarį. Kitais atvejais mus budina baltoji šviesa (LED, liuminescencinė, mėlynoji šviesa), tačiau ji neturi būti intensyviai besiskverbianti į akis. Štai todėl ekranai prieš miegą nėra rekomenduojami, nes jie dažnai įbudrina vaikų sąmonę ir slopina miego hormono melatonino išsiskyrimą. Ryte geltonos lemputės įjungimas prie vaiko lovos nėra geriausias budinimo variantas. Pakeiskite ją į baltąją (šaltąją) šviesą. Tuo tarpu užmigti padeda gelsva, rausva šviesa (lyg besileidžianti saulė) arba tamsa. Šios spalvos per regos kanalus sujaudina užmigimą lemiantį melatoniną.
Jei kyla specifinių problemų
Jeigu kyla didesnių adaptacijos prie darželio ar mokyklos rutinos sunkumų, verta pasikonsultuoti su specialistais ir spręsti labai individualias vaiko motyvacijos praradimo priežastis. Jos gali būti susijusios su specifinėmis baimėmis: įsivaizduojamos būtybės darželyje ar mokykloje, susitikimo nerimas su tam tikrais vaikais ar suaugusiaisiais, akademinių nesėkmių baimė, išreikšta atsiskyrimo nuo tėvų baimė ir kt.
Kai vaikas ugdymo įstaigoje labai sunkiai atsisveikina su mama ar tėčiu, rekomenduojamas kuo trumpesnis atsiskyrimo laikas. Ilgas vaiko guodimas, laukimas, kol jis nusiramins, gali net apsunkinti jo įtraukimą į ugdymo procesą. Užsitęsusias liūdnas vaiko emocijas sunkiau nuraminti. Verkiantys ir tėvų nepaleidžiantys vaikai dažniausiai greitai pamiršta ir įsitraukia į procesą, kai tik gimdytojai išeina. Be abejo, reikėtų atsižvelgti į kiekvieno individualų atvejį, bet praktika rodo, kad veiksmingesnis būna greitas atsiskyrimas. Nušluostykite vaiko ašaras, ramiu balsu pasakykite, kad jį mylite, palinkėkite jam sėkmės ir priminkite, kada ateisite pasiimti. Šypsokitės vaikui. Kas rytą įduokite mažytę į spalvotą popierėlį įvyniotą staigmeną, kurią jis turės išsivynioti, kai tik jūs išeisite. Išvyniojimas šiek tiek užtruks. Tai nukreips jo dėmesį į intrigą, kas ten paslėpta, o širdyje dar kelias akimirkas parusens tėvams jaučiama šiluma ir artumas. Taip mane pačią prieš daug metų darželyje pergudraudavo tėvai. Pamenu, kad man tai labai padėdavo.
