Justė Pinkevičienė – ideali pašnekovė rubrikai „Motinystė ir karjera“. Kosmetikos fabriko bendrasavininkė, kosmetikos „Celemi“ kūrėja ir atsidavusi Patricijos (6,5 m.) ir Gabrieliaus (3,5 m.) mama. Pokalbyje nuskambės ir klasikinės frazės („vieną dieną dalyvavau svarbiame verslo susitikime, o kitą dieną pagimdžiau“), ir iki šiol negirdėtos idėjos.
DISCIPLINA YRA PAGRINDAS PO KOJOMIS
Juste, viešoje erdvėje jūsų labai nedaug, nors galėtumėte būti nuomonės formuotoja, pokalbių laidų viešnia. Ne eilinė patirtis būnant tokiai jaunai vadovauti fabrikui, kurti prekinius ženklus.
Dalinuosi retai, tai tiesa. O kai tai darau, turiu aiškų vienintelį tikslą – padrąsinti moteris, jaunas mamas siekti svajonių absoliučiai visur. Tikiu, kad tai galima padaryti be aukų, neatsisakant motinystės, neatsisakant gerų santykių su vyru, neatsisakant savo karjeros ir neatsisakant laiko sau.
Skatinu moteris atrasti balansą, tam naudojant discipliną – kaip pagrindinę priemonę. Bet visų pirma kviečiu pakeisti požiūrį ir nemanyti, kad disciplina yra kažkas labai griežto ir įspraudžiančio į rėmus. Mano pozicija – kad disciplina yra daugiausiai kūrybiškumo reikalaujantis dalykas mūsų kasdienybėje, ir vienintelis, kuris gali leisti žmogui jaustis saugiai, nes tu žinai, ko nori, ir to sieki.
Disciplina yra pagrindas po kojomis, kurio niekas negali išmušti, – nei kitų žmonių nuomonė, nei pasimetimas kasdienybėje, bandant spėti daug dalykų. Todėl ir kuriant prekinį kosmetikos ženklą „Celemi“ pirmiausia vartotojams pristatėme ne kremą ar kaukę, o disciplinos užrašinę, o vėliau – ir telefono programėlę „CLM Discipline guide“, kurie padeda formuoti tikrų rezultatų siekti padedančius įpročius visose gyvenimo srityse.
GROŽIO STANDARTAI DUKRAI
Auginate dukrytę, kaip ją mokote prižiūrėti odą, plaukus?
Pastebiu, kad mamos dažnai bando savo grožio standartus perkelti dukroms. Mano siūlymas mamoms – verčiau mokyti mergaites disciplinos. Neleisti purvinomis rankomis čiupinėti odos, neleisti kūprintis, neleisti manyti, kad gerai tik sėdėti naršant telefone ir nedaryti mankštos, neleisti manyti, kad tik raudonos lūpos yra tikrasis grožio simbolis, o knygų skaityti nereikia, kad pasaulyje pinigus uždirba tik vyrai, o moterims užtenka būti gražioms ir pasirūpinti buitimi.
Yra tikrai nemažai dalykų, kurių nenoriu leisti savo vaikams, tačiau yra tiek pat dalykų, kuriuos privalau leisti, tam, kad vaikai būtų savarankiški, kad pajustų, kas yra tikrasis grožis ir jo esmė, būtų drąsūs priimdami sprendimus, nebijotų būti kitokie.
Mano, kaip mamos ir disciplinos ambasadorės, žinutė – leiskite vaikams patiems nuspręsti, kaip jie turi atrodyti, tai tikrai padės griauti netinkamus grožio stereotipus, kurie pabrėžia tik išorinius dalykus.
Pasidalinsiu nesenu įvykiu. Auginome ir puoselėjome Patricijos plaukus, žymėjomės plaukų kaukių dienas, naudojome „Celemi“ programėlę. Ir užauginome juos ilgus bei sveikus. Bet dukra prieš kelias savaites pasakė – noriu nusikirpti. Buvau sau davusi pažadą, kad nebūsiu ta mama, kuri kišasi į vaiko stiliaus pasirinkimus. Kaip ji norės, taip ir atrodys, nes tai žmogaus saviraiška, o aš galiu tik patarti.
Tėčio pirmoji reakcija buvo „jokiu būdu, gaila, sulauksi 18 galėsi kirpti“. Taip, mums gaila, bet Patricijai negaila, o tai yra jos plaukai. Ir Patricija plaukus nusikirpo. Į kirpyklą užrašiau aš, abi ieškojome kirpimo pavyzdžių internete, kartu klausėmės kirpėjos rekomendacijų, o vėliau abi šventėme jos naują šukuoseną. Dabar Patricija skraido kaip ant sparnų ir džiūgauja dėl naujos šukuosenos, o tai man ir yra tikrasis grožis – jos žinojimas, ko nori.
O pradėti kad ir nuo plaukų – puiki pradžia. Mes vis skatiname mergaites žinoti, ko nori, nebijoti, priimti sprendimus, nesivaikyti grožio standartų, tačiau patys sau prieštaraujame norėdami už dukrą nuspręsti net tai, kokio ilgio bus jos plaukai.
Beje, Patricija, galima sakyti, pati nusprendė, kada ir į pirmą klasę eiti. Mokyklą ji pradėjo lankyti vos 5 metų. Pati nusprendė, kad darželiui ji jau per didėlė, kad jai ten tampa nuobodu. Nepuolėme su vyru teigti, kad dar metelius jai privalo ten būti įdomu, su specialistais įvertinome jos pasirengimą, jos stipriąsias puses, todėl 5 metų Patricija pradėjo mokytis Prancūzų licėjuje.
Neslėpsiu, patyrėme nemažai spaudimo iš išorės – gal mes mergaitę stumiame, bandome įkišti į mokyklą anksčiau. Laimei, su vyru turime imunitetą visuomenės spaudimui, mums svarbiau matyti, girdėti savo vaiką bei tinkamų specialistų nuomonę. Tad į antrą klasę Patricija iškeliaus, būdama vos šešerių ir jau stipriai trumpesniais plaukais.
Kokie konkretūs judviejų grožio ritualai?
Turime bendrą laiką ne tik su dukra, bet ir su sūnumi. Juk berniukai, vyrai irgi turi mokėti rūpintis savo išvaizda disciplinuotai. Mūsų sūnui įprasta naudoti plaukų kaukes, ištepus plaukus pabūti su dušo kepurėle, nes jis tai daro nuo tada, kai turi plaukus, – maždaug nuo pusantrų metų. Kai tik pamatydavau, kad plaukučiai paaugo, pradėdavau vaikus pratinti prie plaukų priežiūros rutinos.
Viską vaikams aiškinu, pasakoju, supažindinu su procesu. Todėl mano vaikams nėra nieko keisto, kad jų rutiną sudaro ne tik dantų valymas, rankų plovimas ar žaidimai putų pilnoje vonioje. Vatos diskeliu ir vandeniu kas vakarą nusiplauti veiduką, žymėtis plaukų kaukių dienas ar rankas pasitepti kremu jiems jau ne ką mažiau įprasta nei nusikirpti nagus.
Įtraukiame ir kitas sudedamąsias grožio disciplinos dalis – kartu einame daryti mankštą, turime ritualą „laikas su knyga“. Tos pačios tikrojo grožio sampratos taisyklės yra mūsų programėlėje „CLM Discipline guide“.
Geriausiai discipliną vaikams įdiegsime savo pavyzdžiu. Vaikai mato, kad aš esu su plaukų kauke, pagulėjusi pliaže einu padaryti pritūpimų arba einu skaičiuoti žingsnius. Viską siūlau daryti kartu, ne visada vaikai sutinka, bet nejučia pamatau, kad ir jie atsitempia šalia mankštos kilimėlius. Po truputį, be spaudimo, rodant pavyzdį, bandant įtraukti, – galima pasiekti puikiausių rezultatų. Patricija neseniai pati paprašė CLM programėlės, kuri irgi skaičiuotų jos žingsnius. Tinkama disciplina nėra įspraudimas į rėmus, kažkieno diktavimas, o paties žmogaus laivė daryti jam labiausiai tinkamus dalykus.
KOSMETIKA STEBUKLŲ NEPADARYS
Jūs kuriate kosmetiką, tačiau turėjote drąsos pasakyti, kad jokia kosmetika nebus veiksminga, jeigu ją netinkamai naudosime.
Tiesa, daugumai buvo šokas, kai aš, būdama kosmetikos fabriko ir ne vieno prekinio ženklo savininkė, pranešiau, kad kosmetika stebuklų nedaro.
Moterys mąsto naiviai, jeigu tiki, kad kremas išnaikins raukšles. Kremas nenaikina raukšlių. Drąsiai sakau moterims, kad kremas „nėra Haris Poteris su burtų lazdele“, ir jis bus visiškai nieko vertas, jeigu nesilaikysime elementarios jo naudojimo instrukcijos.
Kai iš produkto tikitės, ko jis negali padaryti, nesusitelkiate į tai, ką jis galėtų padaryti. Moterims įvardinu konkrečias klaidas, kurias jos daro, – dažniausiai klaidos susijusios su netinkamų priemonių pasirinkimo procesu, naudojimo instrukcijos neskaitymu ir nesilaikymu.
Pavyzdžiui?
Savo grožio rutinoje „diskriminuojame“ kokius nors odos plotus, dėl kurių išvaizdos vėliau labai jaudinamės. Pavyzdžiui, kaklo oda. Daug specialistų patvirtintų, kad kaklo oda viena pirmųjų atskleidžia odos senėjimo procesus, o jiems pasireiškus, labai sudėtinga ką nors pakeisti. Vartotojai būtent kaklo odą dažnai labai apleidžia, nors tikrai nėra sunku pratęsti savo rutiną vos keliais judesiais žemiau veido zonos.
Bet kažkodėl uždėti kaukės lakštą ar užtepti serumo, kremo ne tik ant veido, bet ir ant kaklo tiesiog patingime, o vėliau dėl įvairiausių procedūrų šiai zonai, kurios padėtų kovoti su jau susiformavusiomis raukšlėmis, dažnai atiduodame labai daug tiek savo laiko, tiek pinigų.
Arba – labai dažnai moterys, kurios skundžiasi savo plaukų būkle, vis dar stebisi, kai jų paprašau, kad jos tiesiog papasakotų, kaip jos naudoja plaukų kaukę. Dažniausiai plaukų kaukių instrukcijoje rastumėte parašyta, kad produktą reikia tepti ant gerai nusausintų plaukų ir laikyti, kiek parašyta. Kiekvienas gamintojas nurodys skirtingą laiką, dažniausiai nuo 5 iki 25 minučių.
O ką dažnai daro moterys? Stovėdamos drėgnoje dušo kabinoje tiesiog rankomis nugręžia plaukus, užsitepa kaukę ir pastovi vos pora minučių.
Kai produktas tepamas ant netinkamai nusausintų, šlapių plaukų, jis slysta nuo jų, plaukai neturi galimybės produkto įsisavinti ir dėl per trumpo jo veikimo laiko. Juk tikrai nestovime 25 minutes duše tik tam, kad suveiktų plaukų kaukė. Po tokio naudojimo momentinis, atpalaiduoto plauko rezultatas gal ir bus, bet tikrai neįvyks to, ko tikisi moterys, – kad plaukai iš tiesų būtų atkurti.
Mano patarimas – išsimaudykite, išsiplaukite galvą, išlipkite iš vonios, nusausinkite plaukus švelniu audiniu, užsitepkite kaukę ir eikite daryti, ką tik norite, – sėskite prie kompiuterio ar gaminkite vakarienę, būkite su vaikais.
Po laiko, kuris buvo nurodytas instrukcijoje, galite plaukus išskalauti tiesiog galvą palenkusios vonioje. Ir tik nesakykite, kad tam neturite laiko. Kol kaukė veiks, galėsite nuveikti daug įvairių dalykų. Taigi laiko mes turime, tik nebūtinai jį mokame disciplinuotai planuoti.
Dar viena klaida – moterys labai dažnai visko naudoja per daug. Daugiau – kosmetikos – nebūtinai yra geriau. Pavyzdžiui, prisiperka daug įvairių skirtingų lakštinių kaukių pakuočių. Štai, paimsiu mėlyną drėkinančią, žalią gaivinančią, baltą su raukšlėmis kovojančią ir pirmadienį pabandysiu šitą, o ketvirtadienį kitą. O kaukės gamintojas sako aiškiai – rekomenduojama naudoti produktą X bent 2–3 kartus per savaitę, po mėnesio įvertinti, kaip pasikeitė odos būklė.
Esminė taisyklė labai paprasta – instrukcijas reikia ne tik perskaityti, bet ir jų laikytis, jeigu norime ne momentinio efekto, o ilgalaikių tikrų rezultatų. Tik tinkamai pasirinkus produktus ir juos naudojant reguliariai, galima sulaukti nuostabių rezultatų. Todėl mūsų „Celemi“ knygelėje moterys gali pasižymėti kaukių naudojimo dienas, stebėti, ar pavyksta laikytis reguliarumo ir vertinti pasiektus rezultatus.
Kita klaida – kosmetiką rinktis pagal kainą ar akcijas. Kuo brangiau, tuo geriau? Galėčiau pateikti daug argumentų, kad galima nusipirkti: brangiai, bet niekuo neypatingą priemonę; brangiai ir tikrai kosmetikos inovacijos vardo vertą; pigiai, bet puikiai esmines kosmetikos funkcijas išpildančias priemones bei pigiai ir tai, ko tikrai nerekomenduočiau. Taigi visi variantai galimi, tai reiškia, kad ne kaina turi būti kriterijus, pagal kurį vertinsite, ar priemonė jums tinkama, ar ne, ir ar ji kokybiška.
Kosmetikos rinka labai gausi. Tikiu, kad vartotojai gali pasimesti tarp pasirinkimų, ypač atsiradus socialiniams tinklams. Viena nuomonės formuotoja pasakė, koks nuostabus kremas, draugei patiko, tu pabandei. O stebuklas? Jis neįvyko.
Kosmetikos priemonių pasirinkimas yra loterija, jeigu nori padidinti šansus joje laimėti, privalai laikytis elementarios disciplinos – tiek rinkdamasis, tiek naudodamas, tiek suvokdamas, kad kosmetika yra tik vienas iš komandos narių, puoselėjant mūsų grožį.
Taigi, kad ir koks taisyklingas kosmetikos naudojimas būtų, tai nekeičia fakto, kad kosmetika – tik viena iš sudedamųjų dalių. Man vis dar būna keista kai vakarėlyje sutikta mergina, intensyviai kvepianti nuostabiais kvepalais, rankose laikanti šampano taurę, o kartais ir cigaretę, mane bando įtikinti, jog jai labai svarbu, kad kreme nebūtų kvapo arba konservanto. Man tai didžiausias nesusipratimas.
Kita mūsų grožio komanda – fizinis aktyvumas, mityba, vanduo, knygų skaitymas ir tiesiog žinojimas, ko nori, – jis puošia labiausiai. Pasinaudojusios mano patarimais moterys stebisi rezultatais, man paskambina, parašo tiesiog padėkoti. Man tai labai malonu, bet nestebina, nes taip ir turi būti. Disciplinuotos pastangos visada atsiperka.
Kokia yra jūsų deklaruojama kosmetikos naudojimo disciplina?
Visų pirma ji kalba apie tinkamus įpročius. Kaip jau minėjau, mes prekės ženklą pristatėme net ne nuo produkto, o nuo knygos juodu viršeliu, ant kurio užrašyta DISCIPLINA. Knygoje su 11 tikrų rinkos ekspertų pasakojome, kokias klaidas darome rinkdamiesi ir naudodami kosmetiką, pateikėme priemonę planuoti – nes ne tik žinojimas, bet ir užsirašymas, kaip kada ir ką ketini daryti, yra ypač svarbu, formuojant naujus įpročius. Ir tik tada po truputį pradėjome įvedinėti produktus, kurie puikiai tinka disciplinuotai rutinai ugdyti. Tai veido ir kaklo kaukės, kurioms reikia susiplanuoti laiko. Vėliau įvedėme plaukų kaukes – joms irgi reikia disciplinuotos rutinos.
„Celemi“ produktai kuriami labai ilgai, bendradarbiaujant su Prancūzijos laboratorija ir vadovaujantis požiūriu, kad mūsų komanda turi niekada nesustoti augti – būtent taip man atrodo disciplina kuriant. Vėliau pristatėme ir programėlę, kurią vadiname „disciplina tavo delne“. Ją kurti pradėjome net anksčiau už knygelę, taigi jos kūrimas buvo tikrai ilgas procesas. Ypač atsakingai stebėjome vartotojo elgseną, atrasdami vis naujas įžvalgas ir poreikius.
Labai džiaugiuosi, kad pagaliau turime ypač efektyvią įpročių formavimo „komandą“ – knyga + programėlė. Taigi nuo šiol rytus kviečiu pradėti su DISCIPLINA knyga, tyla, poilsiu nuo ekranų ir žinojimu, kad turi planą. Namus gali palikti ramiai, žinodama, kad visada gali žvilgtelti į telefoną ir pamatyti, kaip sekasi vykdyti tai, ką suplanavai, ar pavyksta pasiekti tikrąjį balansą per visą dieną. Jeigu kosmetikos priemonės bus naudojamos disciplinuotai ir tik kaip visumos dalis, – galiu garantuoti, kad rezultatai viršys jūsų lūkesčius. Kiekviena diena bus vis gražesnė ir gražesnė.
Žingsnis po žingsnio kuriame naujus inovatyvius produktus, formuojame rinkinius. Edukacija, knyga, inovatyvi programėlė kol kas mūsų verslui tik didelės investicijos, kurios neleidžia džiaugtis dideliais pelnais, tačiau akivaizdu, kad klientai grįžta, nes pagaliau pamato rezultatą, atranda tikrąją grožio sampratą, o tai ir yra esmė. Nenoriu gaišti savo laiko projektams, kurie skirti tik greitam uždarbiui, noriu kurti verslus, kurie būtų verti tapti pavyzdžiu ir įkvėpimu kitiems.
Kodėl man tai taip svarbu? Dėl dviejų priežasčių: noriu ką nors įdomaus papasakoti savo vaikams ir per daug myliu kosmetiką, kad su ja elgčiausi nepagarbiai, tik kaip su daiktu, kuris man atneša pinigus. Tie, kurie mane pažįsta, žino, jog kosmetika – tikra mano aistra. Mėgstu juokauti, kad mano venose kraujas tikrai praskiestas trupučiu dušo želės ir plaukų kaukės.
Nuo ko pradėti, kad išsirinktume kosmetikos priemones tinkamas?
„Nuo ko pradėti?“ Dažniausias klausimas. Svarbiausias pirmasis žingsnis –odos bei plaukų būklės identifikavimas. Jeigu yra galimybė, tai turėtų padaryti specialistai. Jeigu jaučiate, kad jūsų oda nėra puikios būklės, įvairūs pojūčiai kelia jums klausimų, rekomenduoju visų pirma kreiptis į dermatologą, kuris įvertins, ar oda neserga, nustatys jos tipą ir būklę. Jeigu matote, kad plaukai, galvos oda nėra sveiki, – keliaukite pas trichologą.
Gydytojai padės išsiaiškinti, ar kosmetikos pakanka, siekiant norimų rezultatų. Tuo tarpu kosmetologai, plaukų stilistai gali padėti sudėlioti odos priežiūros rutiną ir aptarti, ką galima atlikti jų kabinetuose (dažnai tai puikiai derinama net ir su gydymo planais), – ar tai būtų veido valymas, ar intensyvios drėkinimo procedūros tiek odai, tiek plaukams.
Ir tada lieka darbai namuose – mano jau apkalbėta disciplinuota odos priežiūros rutina. Neužtenka nuvykti pas specialistus, jų išklausyti ar nusipirkus kokybiškus kosmetikos produktus jais papuošti vonios spinteles, – turėsite dirbti ir patys, kad ir kaip tai nepopuliariai skambėtų iš kosmetikos pardavėjos lūpų.
Noriu atkeipti ir mamų dėmesį. Dažnai jos elgiasi labai neatsakingai laiku nenuvesdamos savo vaikų pas tinkamus specialistus. Viena dažniausių odos problemų – spuogai. Mamos šios problemos nesureikšmina, mano, jog tai tiesiog paauglystė ar netinkami odos priežiūros įpročiai, užteks vienos kitos kosmetologo procedūros ar draugės rekomenduoto kosmetinio tepaliuko, – ir viskas pasibaigs.
Deja, dažnai tai būna tiesiog odos liga, kurią privaloma suvaldyti vaistais tam, kad vėliau vaikai nekompleksuotų ne tik dėl spuogų, bet ir randų. Taigi mamos daro klaidą, kai vaiko, kuriam prasidėjo odos problemos, nenuveda pas tinkamą specialistą, o namuose numoja ranka į jo kasdieninę rutiną. Nepateisinu ir įvairių specialistų, įskaitant kosmetikos gamintojus, kurie linkę peržengti kompetencijų ribas ir dalina sprendimus, kurių dalinti jų žinios tiesiog neleidžia, o vartotoją suklaidina.
VISOS GALI, JEIGU NORI
Jūsų istorija įkvepianti, jaunutė tapote verslininke, dirbate su pasaulinio lygio partneriais. Bet girdžiu skaitytojų kuždesį – iš turtingos šeimos, tėvai nupirko.
Kaip ir minėjau, mano tėvams buvo labai svarbu mus su sese auginti rodant pavyzdį. Ir mes niekada nematėme pavyzdžio, kad žmogus turi tikėtis, jog už jį kažkas viską padarys, niekada nemanėme, kad buvimas moterimi nubrėžia kažkokias ribas. Labai lengva vaikui duoti pinigų, kai gali jų duoti, bet mano tėvai labiau už pinigus norėjo mums duoti pasitikėjimą savo jėgomis.
Taigi jie pasirūpino mūsų išsilavinimu, suteikė gyvenamąją vietą ir pranešė, kad toliau turime pasirūpinti savimi pačios. Puikiai pamenu, kaip mokiausi elgtis su pirmais atlyginimais, kaip nesugebėjau planuoti savo biudžeto, geriau nusipirkdavau naują sijoną, o vėliau valgydavau tik grikius. Atsimenu, kaip vėliau mama pasakodavo kiek vakarų ji praleido jaudindamasi, ar tikrai aš turiu pinigų, ir sakydama tėčiui –„gal mes per griežti?“. Tėtis atsakydavo, kad „jeigu bus tikra bėda, – paskambins, o dabar tegul mokosi gyventi, nes nesimokydama neišmoks“.
Pasitikėjimas savimi, nuolatinės pastangos suprasti, ko aš noriu ir siekiu, savarankiškumas ir gebėjimas nebūti nuo nieko priklausimai finansiškai – tai didžiausia dovana, kurią galėjau gauti iš tėvų, o verslui pasiskolinti galiu ir iš banko.
Dirbdama patyriau ir patiriu daug sudėtingų verslo užkulisių. Bet aš ir nesitikiu, kad versle turi būti lengva, bet esu tikra, kad privalo būti verta. Kaip ir gyvenime. Kas rytą pradedu šiuo klausimu – ką šiandien daryti man atrodo vertingiausia? Gal vertingiausia su vaikais nueiti į kiną, o gal visą dieną būti darbe ir vaikams suteikti nuostabų vakarą su tėčiu.
Nė su vienu vaiku neturėjau tikrų motinystės atostogų. Patricija 4 mėnesių jau skrido į kosmetikos parodą Italijoje, vyras vežimuku ją vežiojo, o atėjus laikui valgyti, priveždavo man. Laukdamasi Gabrieliaus, penktadienį turėjau nuotolinį susitikimą, o šeštadienį pagimdžiau.
O kaip dėl mamoms būdingos savigraužos – išėjau į darbą, vadinasi, esu bloga mama?
Neįsivaizduoju, kaip išmokyčiau savo dukrą savarankiškumo, būdų ieškoti tikros gyvenimo laimės, jeigu pati gyvenčiau kažką kažkam aukodama, nedarydama, nesistengdama. Kaskart, kai išvažiuoju į komandiruotę ir ateina mamiškas širdies spaudimas, sau primenu: „Tu turi tai daryti ne tik dėl savęs, bet ir dėl vaikų“. Noriu ir galiu jiems rodyti, mano manymu, tiesiog įdomaus, auginančio gyvenimo pavyzdį. Tikiu, kad duodanti mama gali būti visokia, – ji gali visą dieną praleisti darbe ir gali visą vakarą žaisti su vaikais domino.
Pati turėjau mamą karjeristę. Pamenu, klasės draugai sakydavo – lekiam namo, nes namie nėra tėvų. Ir kaip skirtingai sureaguodavau aš, kai mama pasakydavo – liksiu namie ir pagaminsiu tavo mėgstamiausią vištieną. Namo lėkte lėkdavau ne tada, kai mamos namie nebūdavo, o tada, kai ji būdavo ir, manau, tai labai daug ką pasako apie tikrą ryšį su vaiku, kurį sukurti karjera dažnai nekliudo, o kaip tik padeda.
Didžiuojuosi savo vaikyste ir tėvais. Jie visada kartodavo, kad tik savo pavyzdžiu vaikams galima parodyti, kas teisinga, o kas ne. Jei tėvai darys viena, o deklaruos kita, tai bus taip, kaip dabar vyksta socialiniuose tinkluose.
Jokiu būdu nesakau, kad mama, kuri nepasirinko karjeros, yra bloga. Kiekvienas esame laisvi nuspręsti sau tinkamiausią kelią patys. Blogai yra tik kai bandoma priešinti sakant, kad šeimos ir karjeros suderinti negali, o jeigu tai darai, vadinasi, yra aukų. Gali spėti viską, tai, kas tuo metu tau svarbiausia. Be aukų, bet su teisingai disciplinuotu požiūriu.
Neila Ramoškienė
Mamos žurnalas
