„Viską supranta, bet nekalba“ – tokia frazė neretai nuskamba iš tėvų lūpų. Jie džiaugiasi, kad vaikas viską supranta, reaguoja į prašymus, bet kartu ima nerimauti: kodėl nekartoja žodžių, kodėl nekalba, kaip kiti vaikai?
Kartais mažylis bendrauja sava „kūdikiška kalba“ – garsažodžiais, judesiais, žvilgsniu. Tėvams kyla klausimas: ar tai normalu, ar jau metas kreiptis į specialistą?
Jurgita Lendraitienė, Šiaulių lopšelio-darželio „Žirniukas“ logopedė metodininkė
Nekalba, nes negali
Mamos sako: „Aš jam kartoju tą patį žodį šimtą kartų, o jis vis tiek nepasako!“ Vaikas nekartoja ne todėl, kad nenori, o todėl, kad ne visada gali. Priežasčių gali būti įvairių – nuo aplinkos veiksnių iki medicininių ar anatominių ypatumų. Labai svarbu laiku suteikti logopedo pagalbą. Dažnai sakoma – palaukite, pradės lankyti darželį – prakalbės. Pasitaiko atvejų, kai kalba „atsiriša“, bet, deja, ne visada.
- Nepakankama kalbinė aplinka.
Kartais vaikui tiesiog trūksta kalbinės stimuliacijos. Vaikas neturi augti tyloje, reikia su vaiku nuolat bendrauti. Kalbinė situacija šeimose liūdna: tėvai užsiėmę, vaikai su telefonais, patogu, netrukdo. Pirmasis šių dienų kalbos stabdis – telefonas, planšetinis kompiuteris ar televizorius. Dažniausiai vaikas klausosi ir žiūri anglų kalba. Paskui tėvai stebisi – vaikas nekalba, o kartais ir didžiuojasi – „kalba“ angliškai.
Suaugusieji, dažnai norėdami „palengvinti“ vaikui bendravimą, ilgai kalba „leliukų“ kalba („niam-niam“, „atia tia“), užuot kalbėję tikrais žodžiais.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Jei vaikas kažko nori ir rodo, nepulkite duoti iš karto, o leiskite pamėginti, kad paprašytų. Jei viską padavinėsite, jam nebus poreikio kalbėti. Kalbėkite, žaiskite, skaitykite, dainuokite. Neatidarykite „ekranų durų“ per anksti – telefonas nėra kalbos lavinimo priemonė, net jei padeda vaiką nuraminti.
- Medicininiai ar neurologiniai veiksniai.
Kalbos vėlavimą gali lemti nėštumo ar gimdymo sunkumai: infekcijos, deguonies trūkumas, priešlaikinis gimdymas, cezario pjūvis, ankstyvos kūdikystės traumos ar dažnos infekcijos su aukšta temperatūra. Tokiais atvejais būtina pasitarti su gydytoju specialistu – neurologu ar LOR gydytoju.
- Anatomijos ypatumai.
Kartais kalbai trukdo fiziologiniai dalykai – trumpas liežuvio pasaitėlis, gomurio nesuaugimas, netaisyklingas sukandimas ar kt. Tuomet reikalinga gydytojo ir logopedo pagalba.
- Paveldimumas.
Jei vienam iš tėvų ar artimųjų vaikystėje vėlavo kalba, tai ir vaikutis gali pradėti vėliau kalbėti. Tokiu atveju labai svarbu laiku suteikti logopedo pagalbą.
Kaip padėti vaikui prakalbėti?
Kalbos ugdymas – tai kasdienis procesas, reikalaujantis kantrybės ir nuoseklumo. Svarbiausia – žaiskite ir kalbėkite su vaiku kuo dažniau. Nebūkite tarsi „užsuktas radijas“ – leiskite ir vaikui atsakyti, jei ko klausiate, leiskite paprašyti, paklausti. Luktelėkit! Jeigu neatsako, tada atsakykite jūs, pakartokite. Nesakykite vaikui „pakartok“, „pasakyk“. Dažniausiai to nedarys. Gal verčiau pamėginkite, pavyzdžiui, sakykite – „metu“ ir meskite kamuolį į dėžę, po to pasakykite – „o dabar tu“. Dažniausiai vaikai atlieka veiksmą ir pakartoja žodį ,,metu“. Sugalvokite panašių žaidimų su žodžiais „dedu“, „segu“ ir pan.
Kalbėkite su vaiku
Vaikas turi nuolat girdėti taisyklingą kalbą.
Nekalbėkite „leliukų kalba“.
Kalbėkite trumpais, aiškiais sakiniais.
Kalbėdami leiskite vaikui matyti jūsų lūpas – taip jis mokosi tarties.
Klauskite ir padėkite atsakyti – ne tik pakartoti, bet ir suprasti klausimą.
Skatinkite kalbą per veiklą.
Vartykite knygeles, aptarkite paveikslėlius, sekite pasakas.
Žiūrėkite šeimos nuotraukas, kalbėkite, kas jose pavaizduota.
Žaiskite pirštukų žaidimus, lipdykite, konstruokite, verkite karoliukus.
Lavinkite klausą – klausykitės garsų, mėgdžiokite gyvūnus, klausykitės gamtos garsų.
Žaiskite bet kokį žaidimą, suprantamą vaikui, kalbėkite, komentuokite.
Palaikykite ir girkite
Girkite už kiekvieną pastangą. Jei vaikas pasako netaisyklingai – tiesiog pakartokite taisyklingai. Nepertraukinėkite, nesijuokite iš jo kalbos. Jei užsikerta, kalbėkite lėčiau, ramiai, dainuokite. Suteikite galimybių bendrauti su kitais vaikais.
Kada verta pasitarti su logopedu?
Kiekvienas vaikas vystosi savaip – vieni prakalba anksčiau, kiti vėliau. Kartais kalba ima rastis savaime, o kartais jai reikia paskatinimo. Jei atrodo, kad vaikas nekartoja žodžių, nesupranta paprastų prašymų, ar atrodo, kad „girdi, bet nereaguoja“, verta pasikonsultuoti su logopedu.
Kiekvieno vaiko nekalbėjimo priežastys yra skirtingos, todėl ir būdai padėti – individualūs. Vienam padės žaidimai ir smulkiosios motorikos lavinimas, kitam – klausos ar artikuliacijos pratimai, dar kitam reikės daugiau sensorinės ar emocinės paramos. Kalbos ugdymas nėra vienas universalus receptas – tai švelnus procesas, kuriame svarbiausia kantrybė, nuoseklumas ir meilė.
